Nekilnojamojo Turto Apmokestinimas Lietuvoje: Kas Naujo?

Lietuvos norminiuose aktuose, kurie numato fizinių asmenų apmokestinimą ir lėšų surinkimą į Lietuvos biudžetą, akcentuojama, kad prievolės taikomos Lietuvos nuolatiniams gyventojams. Nuolatinių Lietuvos gyventojų pripažinimo kriterijai ir išimtys nurodyti GPM įstatymo 4 straipsnyje ir yra siejami su gyvenimu Lietuvoje per mokestinį laikotarpį ir socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta.

Seimas po svarstymo pritarė nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo pakeitimams, be kita ko, numatantiems, jog pagrindinis būstas būtų apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės, o paskesnis - nuo 50 tūkst. eurų. Už projektą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 48, o šeši susilaikė.

NT apmokestinimo pokyčių rėmėjai Seime nepasisakė dėl balsavimo motyvų. Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė tvirtino, kad NT mokestis virto „politiniu frankenšteinu“.

Pagrindiniai Pakeitimai ir Tarifai

Vyriausybė siūlė leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, kurios nebūtų žemesnės kaip 10 tūkst. eurų, o virš jų siūlė taikyti 0,1-1 proc. Toks buvo ir pirmas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) sprendimas, bet po kelių dienų jis poziciją pakeitė, socialdemokratams įregistravus pasiūlymą dėl pirmojo būsto apmokestinimo nuo 450 tūkst.

Antrą ir paskesnį turtą siūloma apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų asmeniui, o virš šios ribos taip pat būtų taikomi diferencijuoti 0,1-1 proc. tarifai: nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. eurų vertės NT - 0,2 proc., nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų - 0,4 proc., nuo 400 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų - 0,6 proc., o virš 600 tūkst. eurų - 1 procento. Seimo BFK 1 mln. eurų viršijančią turto vertę pasiūlė apmokestinti 2 proc.

Tuo metu komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas - jam būtų taikomas 0,5-3 proc. tarifas, jį nustatytų savivaldybės. Kaip ir anksčiau, jį siūloma apmokestinti papildomu 0,2 proc. Apleistas ar neprižiūrimas komercinis NT būtų apmokestinamas iki 5 proc. Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5-2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst.

Siūlomi mokesčių pakeitimai numato pridėtinės vertės mokesčio lengvatinio 9 proc. tarifo didinimą iki 12 proc., lengvatos šildymui naikinimą, pelno mokesčio tarifo didinimą 1 proc. punktu iki 17 proc., gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimus 20, 25 ir 32 proc.

Išlieka būsto apmokestinimas progresiniu principu. Jei žmogaus NT turtas viršija 220 tūkstančių eurų, jis bus apmokestintas 0,5 proc. tarifu, 1 proc. tarifas NT vertės daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir 2 proc. tarifas NT vertės daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų.

Planuojami tarifai:

Gautos papildomos lėšos bus skirtos vaiko pinigams, investicijoms į vaikų švietimą ir sveikatos apsaugą.

Kaip Apmokestinamas Turtas Sutuoktiniams?

Anot finansų viceministrės Daivos Brasiūnaitės, pagal pristatytus siūlymus, vienas asmuo turėtų teisę lengvatą (iki 220 tūkst. eurų) taikyti vienam gyvenamosios paskirties būstui - tam, kuriame yra deklaruota to asmens gyvenamoji vieta.

Jeigu šeimai priklauso 2 NT objektai, vadinasi, butai, įgyti santuokoje ir kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po pusę kiekvieno buto. „Vadinasi, tiek vyras, tiek žmona valdo 2 objektus (po vienodą dalį dviejuose butuose), o 220 tūkst. eurų lengvata taikoma tik vienam asmens turimam objektui. Tai reiškia, kad nuo kiekvieno iš sutuoktinių antro buto (to, kuriame nėra deklaruota konkretaus sutuoktinio gyvenamoji vieta) vertės turėtų būti skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis“, - 15min paaiškino ji.

Tuo atveju, kai sutuoktiniai valdo butą, įgytą santuokoje, tačiau vienas iš sutuoktinių papildomai dar turi būstą asmeninės nuosavybės teise, skaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį vienas sutuoktinis bus laikomas turinčiu vieną būstą, o kitas - du.

„Todėl kiekvienas iš sutuoktinių turės teisę į lengvatą (220 tūkst. eurų) už tą būstą (objektą), kuriame jis bus deklaravęs gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad vienas iš sutuoktinių (turintis du objektus) už negyvenamąją vietą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį“, - aiškino D.Brasiūnaitė. Tačiau viceministrė pažymėjo, kad VMI, gavusi informaciją iš Registrų centro, gyventojui parengs preliminarią mokesčio deklaraciją, kurią gyventojui tereikės peržiūrėti ir patvirtinti.

Taigi, jei asmuo nuosavybės teise turi du gyvenamosios paskirties objektus, iš kurių viename yra registruotas, antrasis bus apmokestintas. Jei pastarojo rinkos vertė, nustatyta Registrų centro, siekia 100.000 Eur, tai metinis NT mokestis sieks 300 Eur. Jei antrojo gyvenamosios paskirties objekto vertė siekia 20.000 Eur, tai metinis NT mokestis sieks 60 Eur ir t.

Dvigubas Rezidavimas ir Apmokestinimas

Taigi piliečiai, kurie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, tokiu būdu gali tapti dvigubais rezidentais, jeigu įsidarbina keliose valstybėse ir gauna ten darbo užmokestį. Analogiškai procesas vysta ir su užsienio piliečiais, gyvenančiais ir dirbančiais Lietuvoje. Tačiau kokių problemų gali kilti dėl dvigubo rezidavimo ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Tai ir aptarkime.

Jeigu pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas fizinis asmuo laikomas Lietuvos rezidentu ir pagal kitos valstybės vidaus norminius aktus jis laikomas tos valstybės rezidentu, kyla klausimų, kurios valstybės rezidentu jį laikyti ne tik mokant mokesčius, bet ir sudarant sutartis.

Tokiais atvejais pradeda galioti taisyklė - rezidentu jis laikomas toje šalyje, kur yra jo pastovi gyvenamoji vieta ir gyvybinių interesų centras, kur jis yra nacionalinis subjektas, t. y. kurios šalies pilietybę jis turi arba yra gavęs.

Todėl pagrįstai kyla klausimas, ar Lietuvos pilietis visada gali vienareikšmiškai suprasti Lietuvos apmokestinimo taisykles ir netyčia nepadaryti nuostolių Lietuvai? Tokie klausimai kaip komandiruotpinigių mokėjimas, leidžiami atskaitymai dėl Pelno mokesčio bazės mažinimo, NPD taikymas dėl GPM mažinimo yra nepakankamai išdėstyti mokesčių administratoriaus (VMI) išaiškinimuose.

Taigi fiziniai asmenys turėtų informuoti savo darbdavius apie savo rezidavimo vietas, pajamų šaltinius tam, kad vėliau nepatektų į mokestines pinkles.

Lietuvos pilietis - tai asmuo, kuris turi nuolatinį teisinį ryšį su Lietuvos Respublika, grindžiamą abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšis neprarandamas, jei pilietis dirba arba gyvena kitoje valstybėje. Lietuva gina ir globoja savo piliečius ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.

Rezidentas - tai atitinkamoje valstybėje gyvenantis fizinis asmuo. Todėl Lietuvos pilietis, kuris gyvena, pavyzdžiui, Ispanijoje arba Vokietijoje, turi priimti sprendimą, kaip jis deklaruos savo gaunamas pajamas ir mokės mokesčius, ar taikys dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.

Teisę patvirtinti, jog asmuo yra atitinkamos valstybės rezidentas, turi tos valstybės mokesčių administratorius. Jeigu fizinis asmuo neturi tokio sprendimo, jis turi mokėti mokesčius visose valstybėse, kur gauna pajamas, tuo pačiu - ir Lietuvoje.

Tačiau patikrinimo metu Lietuvos institucijos gali taikyti nuostatą „Kitos valstybės rezidentas“ pagal Lietuvos norminiuose aktuose nustatytus kriterijus.

Kai gaunama informacija, kad kitoje valstybėje darbuotojas irgi įdarbintas ir dirba visą darbo laiką, t. y. 40 valandų per savaitę, gali kilti įtarimas, kaip asmuo tuo pačiu metu gali dirbti dviejose valstybėse - gal tai yra apgaulingas sandoris? Atitinkamai tai būtų laikoma sąnaudomis, nemažinančiomis apmokestinamojo pelno. Jeigu darbo užmokestis buvo mokamas iš Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, gali būti priimtas sprendimas dėl netinkamų lėšų panaudojimo ir šias lėšas reikės atstatyti įmonės sąskaita.

Kitas svarbus momentas - dėl mėnesinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), kuris yra taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui ir tik iš vieno darbdavio. Kai asmuo gyvena ir dirba tuo pačiu metu ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje, mokesčių administratorius gali priimti sprendimą, kad asmuo nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas ir jam negalima taikyti mėnesinio NPD. Tokiu atveju susiformuoja GPM nepriemoka ir fiziniam asmeniui teks mokėti delspinigius.

Metinį NPD asmuo gali pritaikyti tik pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje reikia nurodyti visas gautas pajamas kaip Lietuvoje, taip ir už Lietuvos ribų (pasaulines pajamas). Nuolatiniai Lietuvos gyventojai turi mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo gautų pajamų visose šalyse, kur dirbo.

Kiekviena valstybė taip pat skaičiuoja pajamų mokestį nuo fizinių asmenų pagal savo vidines taisykles. Tam, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo, reikia nustatyti rezidavimo valstybę pagal nuolatinę bazę, kaip tai yra apibrėžta VMI įsakyme dėl su tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymo taisyklių. Tai nereiškia, jog Lietuvoje nereikės deklaruoti gaunamų pajamų - gali būti tik sumažintas mokėtinas mokestis.

Jei darbuotojas gyvena toje valstybėje, tai nelogiška jį siųsti į komandiruotę ir mokėti dienpinigius. Jeigu darbuotojas išvyksta ilgesniam nei 183 dienų laikotarpiui per kalendorinius metus, tai negali būti laikoma komandiruote. Vadinasi, atitinkamai bus neleidžiami atskaitymai, o darbuotojo gautos lėšos bus laikomos kaip kitos pajamos ir jos bus atitinkamai apmokestinamos.

Reziumuojant visą situaciją dėl dvigubo rezidavimo, darbdaviai ir darbuotojai, vykdydami darbo santykius, turėtų nustatyti darbuotojo rezidavimo vietą, kad vėliau neturėtų konfliktinių situacijų su tikrinančiomis institucijomis. Taip pat ir fiziniai asmenys turėtų priimti sprendimą dėl rezidavimo ne teikiant deklaracijas už praeitus metus, o kai planuoja gauti pajamas kurioje nors valstybėje.

Ateities Perspektyvos

Seimo BFK pirmadienį sakė finansų ministras Rimantas Šadžius, nustačius šį NT mokesčio už pirmą būstą variantą kasmet būtų surenkama nuo 700 tūkst. eurų iki 1 mln. eurų. Ateityje mokestinė NT vertė būtų nustatoma ne rečiau kaip kas trejus metus.

15min skelbė, kad pristatydama naują mokesčių pertvarką, Finansų ministerija paskelbė ir apie planus apmokestinti 0,3 proc. tarifu ne pagrindinį gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą. Skaičiuojama, kad šio mokesčio neišvengs maždaug 330 tūkstančių Lietuvos gyventojų, nors surinkta bus vos apie 11 mln. eurų.

Sodo nameliai, garažai, sandėliukai, pirtys, sodybos yra priskiriami prie gyventojo pirmojo gyvenamojo būsto, ir jis, kaip ir iki šiol, nebus apmokestinamas. Tiesa, iki tam tikros ribos: jei pirmojo gyvenamojo būsto (buto ar namo) vertė, susumuota su sodo nameliu, garažu, pirtimi ar kitu nekilnojamuoju turtu, viršija 220 tūkst., ta dalis, kuri viršys šią sumą, bus apmokestinta. Bent jau taip antradienį aiškino finansų ministras Vilius Šapoka.

Gyventojo turimas antrasis gyvenamosios paskirties būstas - butas ar namas - apmokestinamas 0,3 proc. tarifu nuo pirmojo euro. Tai reiškia, kad jei jūsų antrasis butas bus vertas tik 10 tūkst. eurų, NT mokestį vis tiek turėsite mokėti nuo visos vertės.

„Kalbant apie nekilnojamąjį turtą - progresinis ir neprogresinis tarifas bus taikomas antram, trečiam, ketvirtam gyvenamosios paskirties turtui. Visoms prabangioms sodyboms bus taikomas bendras suminis skaičiavimas ir jei viršys 220 tūkst. eurų, joms atsiras progresinis tarifas, koks yra ir šiuo metu“, - pristatydamas mokesčių reformą pirmadienį sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Iškart po planuojamo mokesčio paskelbimo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) Mindaugas Statulevičius išsakė nuogąstavimą, kad dalis žmonių bandys apeiti prievolę perrašant turtą giminaičiams.

Tačiau ministras 15min studijoje tikino, kad bet kokias manipuliacijas labai lengva identifikuoti. „Pasitaikys asmenų, kurie bandys piktnaudžiauti, bet akivaizdu, kad tas manipuliacijas labai lengva identifikuoti. Antra, kadangi bus neapmokestinamas tik pagrindinis gyvenamasis būstas, o visam kitam bus taikomas mokestis, taip pat išlaikomas progresinis tarifas viršijant 220 tūkst. eurų ribą, tai iš tikrųjų, bandant šokinėti tarp tų sistemų, viena, bus labai lengva tai susekti, antra, vis tiek mokesčio nepavyks išvengti“, - kalbėjo 15min studijoje viešėjęs ministras V.Šapoka.

Anot jo, per metus į valstybės biudžetą dėl naujo mokesčio pavyks surinkti „keliolika milijonų eurų“, tačiau įplaukos - ne pagrindinis motyvas. Šiuo mokesčiu siekiama išvengti nekilnojamojo turto burbulų ir mažinti turtinę nelygybę.

tags: #reziumuojant #dviejuose #valstybese #nekilnojamas #turtas #vienoje