Rezervuotas miškas nuosavybės atstatymui: Lietuvos kelias į suverenitetą 1940 metais

Šiame straipsnyje panagrinėsime sudėtingą Lietuvos situaciją 1940 metais, kai šalis patyrė sovietų invaziją ir okupaciją. Aptarsime to meto politinius įvykius, diplomatines pastangas atkurti Lietuvos suverenitetą ir rezistencinio judėjimo užuomazgas.

Lietuva sovietų okupacijos akivaizdoje

1940 m. birželio 15 d. įvykdytą, pačios Sovietų Sąjungos imperializmo stumiamos. prieš tai buvo visa carų Rusijos istorija. Rusų raudonosios armijos jėgų įsiveržimas 1940 m. birželio 15 d. žinių apie sakytų jėgų telkimąsi ties Lietuvos rytų siena. Vyriausybei nuo pat gegužės mėn. dep-to direktorių Povilaitį - pirštu rodyti rodė, jog Sov. įteikimo ultimatumo Lietuvai.

A. pateiktas pačiam A. Smetonai, kaip resp. prezidentui ir vyr. pareikalavus . ryžtingo, nei vieningo sprendimo. pavojaus resp. prezidentas A. nesiėmė reikalingų žygių tas pajėgas pastatyti į parengties pozicijas. naktį iš 15 į 16 birželio į užsienį, palikdamas tautą savo likimui. tos aplinkybės, kurios privedė A. arba pasidavė priešo valiai ir nevaliai, arba irgi pabėgo iš savo pareigų.

Kyla klausimas: ar Lietuvai, nebebuvę kada suorganizuoti ir įvykdyti ginkluotą pasipriešinimą. tokiam pavojui atremti. pristigę patriotizmo bei ryžto ginti savo laisvę? . . kad to jai buvo pritrūkę. atveju. nebuvo leista birželio 15 d. atlikti savo šventą pareigą Lietuvai ginti. funkcija nepriklausomos valstybės gyvenime.

Diplomatinės pastangos ir viltys

Nors anuo metu nebuvau krašte, o atsakingose Lietuvos dipl. daryti akivaizdoje Lietuvą ištikusios didžiosios nelaimės. politiškai šantažinio pobūdžio ir kad jis ilgai neištvers. Kuomet birželio 24 d. gavau prof. ką, nuvykęs į Kauną, galėčiau ten savo buv. gairių jiems pasiūlyti. Lietuvos Pasiuntinybės. Tai buvo dr. pareigas. Sovietams smūgį, ir kada to būtų galima tikėtis? Dr. - Dėl to negali būti jokios abejonės. klausimas išspręstas. Nors šį nedviprasmišką atsakymą dr. Užtikrinau dr.

Nuvykęs birželio 25 d. bolševizmą. išgaravęs iš galvos. nebuvo suspėję padaryti Lietuvai ir lietuvių tautai sunkiai beatitaisomų žaizdų. viltys ir akys savaime krypo į Lietuvos diplomatinį postą Berlyne. buvo ne dėl to, kad tas postas būtų buvęs pranašesnis už kitus Lietuvos dipl. vienintelė tokia, iš kur buvo tikėtasi realesnių Lietuvai atkurti gairių. valstybiniam suverenumui atstatyti .

Grįžęs birželio 30 d. konstatuoti, jog vokiečių įkaitimas prieš Sov. įsibrovimo į Lietuvą ir į jos šiaurės kaimynus, Latviją bei Estiją. diplomatinių per-traktacijų galo, ir, be to, užgrobimas dalies Bukovinos. būdu Sov. duomenimis, rusų Karo vadovybė liepos mėnesį 1940 m. Sov. stovėjusių Rytprūsiuose ir Lenkijos Generalgubernijoje. atitinkamų patvarkymų. vokiečių karinėse sferose nestigo siūlymų ginklu apmalšinti Sov. grobuonišką apetitą. Taip, pavyzdžiui, į mūsų Pasiuntinybės karo attache, pulk. K. Griniaus, vieną informacinį pasiteiravimą vok. laimėti laiką, darant atsargių nuolaidų). Baltikum 1941. Wehrmacht im Kampf, Band 37, 1963, p. reikalu.

Santykių įtempimas staigiai virstų ginkluotu konfliktu tarp Vokietijos ir Sov. Rusijos. Lietuvos atžvilgiu. To patirti normaliu diplomatiniu keliu, t. y. Užsienių Reikalų Ministeriją, neatrodė įmanoma. neoficialius vokiečių politikos kanalus. Tuo tikslu pakviečiau liepos 2 d. P. su juo ilgesnį išsikalbėjimą apie padėtį ir eventualias perspektyvas Lietuvai. Dr. Kleistas nebuvo joks vok. Užs. Rkl. klausimais. Nors, apskritai imant, dr. kartą jis nesivaržė mintimis ir pasisakymais apie ano meto padėtį. įvertino kaip kritišką ir kalbėjo apie Sov. pasipiktinimu. interesais buvo pakilusi vokiečiuose tikrai iki aukšto laipsnio.

Bet dr. Kleistas buvo korektiškas. kokiais pigiais pažadais. politinės vadovybės žodis dar nebuvo tartas. Dr. laikytini teoretinio pobūdžio. iškilti, jei karo įvykiai staigiai persimestų į Europos rytus. persimetimo eventualumą ir kaip Lietuva tokiu atveju turėtų laikytis. tik būtų kitoks, negu tada atrodė, t. y. kitai progai. Iš savo pusės išdėsčiau dr. Maskvos nurodytąją, mano nuomone, yra laikytini tokiais aktais, kuriais Sov. įskaitant 1939 m. spalio 10 d. tariamą "savitarpinės pagalbos sutartį". nebeįpareigojančia. suverenumą. Tam pasiekti tebuvo Lietuvai tik vienas kelias - bazuotis Vokietija. Lietuvos valdymą. sakiau, būtų įmanomas, pasinaudojant Resp. prezidento A.

Atidžiai išklausęs mano išdėstytą koncepciją, dr. logiška ir atitiktų aplinkybes ir galimybes. konkretizuosiu raštu ir kad palaikysime reikalingą tarpusavio kontaktą. pasikalbėjimo galą dr. karui užsitęsus, imtų visur įsigalėti bolševizmas? tokiu atveju darytų ir kiekvienas kitas karininkas! šautuvo tikėdamasis, kad dr. kulkosvydį! Tokiu mano spontanišku atsakymu į klausimą dr. jungą ir atkurti Lietuvos valstybinį suverenumą. dėl to, kad Lietuvos formalus įjungimas į Sov. primestos jai prosovietinės Paleckio vyriausybės. Užsimezgus su dr. svyravimams, siekiant didesnio tikrumo. nebūna ir tenka pasikliauti įvykių ir faktų kalba.

Vokietijos vaidmuo ir perspektyvos

Liepos 5 d., vėl mačiausi su dr. kabinete NSDAP vadovybės patalpose Wilhelmstrasse gatvėje, priešais užs. reik. min-ją. Pasimatymo tikslas - atsargiai pačiupinėti per dr. teisėtą A. marionetinę Paleckio vyriausybę. Vengdamas pakišti dr. eventualiai at-kviečiant į Vokietiją iš anksto. Dr. savo pusės jokių specifinių reikalavimų. tiktų, kai tam jau būtų pribrendusios aplinkybės. Ta proga dr. man, jog jau vyksta vienos vokiečių armijos permetimas iš Vakarų Fronto į Rytus. nebe vien naktimis, bet ir dienomis.

Dr. Sov. mezginį su dr. nepakenkus pačiam šiam svarbiam reikalui. Tačiau ir be mažiausios iš mano ar dr. lietuvių tautos valią. Tik Sov. ambasada įtarinėjo tuo labiau patį prezidentą A. Berlyne. pakartotinai klausinėjo dr. Lietuvos į Vokietiją prezidento A. Smetonos bei kokie buvo ryšiai tarp jų. Liepos 9 d. buvo prilindęs prie dr. Ancevičiaus net vienas iš Sov. patarėjų, būtent Kobulovas. Šis visai konkrečiai kvotė dr. Ancevičių, ar A. traktuoja vokiečiai. Patariau dr. Ancevičiui nevengti pasikalbėjimų su Sov. ambasados žmonėmis ir tuo būdu stebėti jų pačių nuotaikas, domėjimąsi A. mėgino iškvosti dr. Ancevičių, aš, dr. Kleistas ir dr. padėtį ir perspektyvas. nieko nauja nedavė.

Jog vis dar nėra tikra, ar karas į Rytus persimes jau tuoj pat. galėtų ir nusidelsti į ateitį. patartina tuo tarpu daugiau asmenų į tą slaptą dalyką nepritraukti. vienas nei antras nesiūlė nuo plano vystymo susilaikyti. įspūdį, jog juodu pradeda rezervuotis, bent neskuba sumanymą forsuoti. išeis, nelaukiant, kad man ką pirštų, bet pačiam rodyti iniciatyvą. papildymus, būtų lengviau pravesti savo liniją. atsišaukimo į tautą forma ir ją pateikti vokiečiams per dr. Resp. prezidentą A. Lietuvos pasienio vietos, ją užėmus ginklo pagalba patiems lietuviams. patriotiškąją jaunuomenę, į ūkininkiją, darbininkiją ir t. pasinaudojant rusų - vokiečių pakto sutrupėjimo proga. arba simpatizavo. toks pat pavojus. srovių vardu.

Rezistencijos užuomazgos

Kovos draugai iš Lietuvos 1918 - 1920 metų karo už valstybinę nepriklausomybę. Čia suminėsiu tik pavardes asmenų, kurių nebėra gyvųjų tarpe. Savanorių -Kūrėjų Sąjungos pirmininko pulk. ltn. prisiglaudęs, mane ten kontaktavo pulk. Jurgis Bobelis, pulk. pulk. Juozas Šarauskas, pulk. ltn. inž. sudaryti tam tinkamą progą. nustatyčiau veikimo gaires. per "žaliąją sieną". preventyviškų priemonių ir to pasekmėje galėtų prisidaryti perankstyvių aukų. provincijos miestuose ir miesteliuose.

Kaune buvo tas, kuris buvo užsimezgęs su prof. valstybininku (jau miręs). Jis įvyko paties profesoriaus iniciatyva. jog atsiradau Kaune, prof. Jablonskį (žiūr. mane kontaktuoti. Jis tada tebetarnavo užs. rkl. J. Jablonskis pasakė, jog kreipiasi į mane prof. Lietuvos atžvilgiu, jei Maskvos - Berlyno paktas staigiai nutrūktų. Ta proga J. Jablonskis teiravosi prof. apie prezidento A. vyriausybę užsienyje, pvz. pačioje Vokietijoje. nepritarti. nagų. vokiečius. "žaliąją sieną". Savo tą įsipareigojimą jis ir buvo įvykdęs. prisiųsti nuorašą savo protesto prieš sovietų agresiją, kai tik jį liepos 22 d. įteikiau vok. užs. rkl. painformuotų apie tai prof. Po J. atsilankęs pas mane dar ir kitas prof. prof. Petkevičiaus paakinimu. užsieny. pavardes ir nurodyčiau, kada būtų pageidaujama jų susilaukti Vokietijoje. nusikėlė metams vėliau. Suokalbis su prof. Petkevičium ir gen. per "žaliąją sieną" iš krašto nutiesimas su manim J. - kelionė neliko bergždžia.

Užsienyje susikliudė ir atsidėjo ateičiai, J. nuleidęs. sambūrį, kuris vadinosi "Laisvosios Lietuvos Sąjunga". užvardytą "Laisvoji Lietuva". laikyti pirmaisiais mūsų tautos herojiškos rezistencinės kovos aktais, o J. Jablonskį - vienu pirmųjų Lietuvos laisvės kovotojų. Kuomet tarnybinius reikalus, dėl kurių buvau į užs. rkl. iškviestas, jau buvau atlikęs ir prasitariau prof. V. ministerio paprašytas su tuo dar nesiskubinti. pasiuntinys Dr. Zechlin, negrįžtąs Kaunan. pasidarė aišku, jog Sovietai jau tiesia nagus užgniaužti Lietuvos dipl. pasipriešinimo žygiais Sovietų Sąjungos įvykdytai prieš Lietuvą agresijai. atvirai pasakiau prof. kolegas, kitus Lietuvos pasiuntinius ir įgal. Grįžęs po to pasikalbėjimo su prof. namo, tuojau pasitraukiau iš p.p. buvusį mano kovos draugą dar iš 1918 metų Vilniaus karo komendantūros laikų. Jonavoje jau apie vidunaktį.

Politinės pažiūros ir ateities vizijos

Gintis ar kaip nors išsislapstyti. nebebuvo įmanoma. atkurti jos valstybinį suverenumą. Turiu pasakyti, jog nei dr. turėjau suformulavęs, vėl mačiausi su dr. Kleistu, iš eilės jau ketvirtą kartą. Tai įvyko liepos 13 d. pasiuntinybės prekybos patarėjo St. "Liaudies Seimo" tariamą "nutarimą" įjungti Lietuvą į Sov. Sąjungą. neįprastomis aplinkybėmis, man esant pasislėpus ne savo bute, dr. reikalą. deklaracijos projektu. Dr. Naująją Europą. pavartojęs deklaracijos projekte "šiltesnių" išsireiškimų nacių adresu. dr. visuomenės atbaidomai. Jis buvo teisus. blaiviai. jį natūralesnį. Apskritai pasakius, liepos 13 dienos pasikalbėjimas su dr. Kleistu padarė man gerą įspūdį, juo labiau, kad dr. asmeniškai aplankyti prezidentą A.

Į pasikalbėjimo galą dr. mudviejų planą jis referavęs pačiam Reicho užs. rkl. Ribbentropui. Pastarasis atsakęs, kad joks ginkluotas konfliktas su Sov. Stalinu, ir geri santykiai tarp abiejų valstybių būtų išsaugoti. Dr. padėtį kiekvienas protaująs žmogus galėjo gerai suprasti. Kodėl dr. su dr. Liepos 15 d. įteikiau dr. vyriausybės deklaracijos tekstą, kurį dr. pastudijuoti. lietuvių dalinį, dr. pasimatymui su resp. prezidentu A. Liepos 18 d. dr. leidimą tikisi turėti artimiausiomis dienomis, o liepos 20 d. žodžiu. patarčiau poniai Tūbelienei kreiptis dėl to ne į ką kitą, bet į dr. Tilžėje, Rytprūsių saugumo policijos viršininką. ji, niekieno nekliudoma, galėjo prezidentą A. kaip buvau ją instruktavęs. Tūbelienė pranešė man, jog A. Lietuvos suverenumą nors viename valsčiuje". Iš savo pusės A. resp. Charakteringa, kad tuo metu, kai dr. tebesirūpino leidimu poniai Tūbelienei vykti pas prezidentą A. Sovietais dar nedaužyti. "draugiški" ir kad jokios Britų intrigos tų santykių sudrumsti nepajėgs. išsilaisvinimo viltis laikytina atkritusia. šitaip pakitėjusios politinės padėties, dr. vėlesniam laikui . esminiais politikos motyvais. vokiečių politines partijas. Antra, dėl 1940 m. birželio 15 d. būtent - tokių jėgų, kurios nesijaustų praeities hipotekų apsunkintos. gyvą pavyzdį. negali. jūrų. susipratimą. išlaisvinimą 1918 -1920 metais. kol lietuvių tauta bus gyva, - tol mūsų jėgos lieka nenugalimos. Frontas, kuris mūsų visuomenei ne nuo šiandien yra žinomas. vidaus ar išorės pavojun. nukentėjo. Aktyvistų Frontas neabejoja, jog visa lietuvių tauta ateis jam į talką. nepriklausoma Lietuva. Bet praeities klaidų nebekartosime. seiminiai - demokratinis ištižimas. padangę. tautai smūgis. Bet nenusiminkime! Išlaisvinimo valanda artėja. Nelaukime paraginimų ar nurodymų iš viršaus. net laikomi kalėjimuose, nurodymų iš viršaus gali ir neateiti. turi imtis kiekvienas savarankiškai. už Lietuvos išlaisvinimą, vertas pasitikėjimo ir pritaria aktyvistų idėjoms. interesams. laisva, tas Naujoje Lietuvoje bus ir šeimininkas. Naujosios Lietuvos valdžia, jais remsis visa Naujosios Lietuvos tvarka. sūnų, Naująją Lietuvą savo krauju atvadavusių. Į kovą einame ne vieni. Europos pertvarkymą. teatgyja mūsų protėvių ir pirmųjų savanorių didvyriškoji dvasia! pagelbėjo dr. A. Gerutis, mūsų Pasiuntinybės Berne patarėjas. nebuvo niekur viešai paskelbtas. galia, kuri lėmė visą tolimesnę to sąjūdžio veiklą. mudviejų su dr. Geručiu suformuluotas be mažiausios iš vokiečių pusės įtakos. Vieną sakyto atsišaukimo projekto n...

tags: #rezervuotas #nuosavybes #atstatymui #miskas