Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje nuolat kinta, o sėkmingam projektui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Vienas svarbiausių - kaimynystė. Šiame straipsnyje apžvelgsime NT rinkos tendencijas, atsiliepimus apie NT bendrovę "Reon" ir kaimynystės įtaką turto pardavimui.
Prabangus NT ir kaimynystės iššūkiai
Nekilnojamojo turto bendrovės „Reon“ brokeris Albertas Grajevskis patvirtina, kad dabar susidomėjimas prabangiu NT yra išaugęs, bet kai kurie prabangūs būstai dar laukia savo pirkėjų. Vienas tokių namų - 2013 m. pastatytas namas Žolyno gatvėje. Dviejų aukštų name yra 6 prabangūs butai, kurių kvadratinio metro kaina siekia 1,8-2 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, ar butas įrengtas, ar su daline apdaila. Butų plotai didėja nuo 70 kv. m.
Pašnekovas pasakoja, kad šio namo butais Antakalnyje žmonės domisi ir turtą noriai apžiūri. Tačiau retas nepastebi, kad šalia prabangaus namo - Antakalnio morgas. „Namas yra orientuotas į kokybę, o ne į kiekybę, nes kitas statytojas gal būtų padaręs daugiau butų ir mažiau patogumo - visame Žolyno g. name yra tik 6 butai, - kalbėjo A. Grajevskis. - Vertinant kainas Antakalnyje, tai yra kainų vidurkis.“ Jis vardijo, kad namas turi ir daugiau privalumų: vieta patraukli strategiškai, šalia yra įkurtas parkas, pastato viduje - didelės erdvės, uždaras kiemas, vietos automobiliui.
Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad netoliese esantis morgas veikia pirkėjų apsisprendimą, ar pirkti kaimynystėje esantį būstą. „Šiek tiek (morgo kaimynystė - DELFI) paveikė, bet kai kuriems žmonėms tai netrukdo. Netoliese yra ir penkiaukščių namų, - kalbėjo jis. - Ten butų yra daug daugiau ir jie yra išpirkti. Ta vieta yra plėtojama, nes yra patraukli. Jeigu ten nebūtų paklausos, aplink nebūtų statomi namai, bet, žinoma, (morgo kaimynystė - DELFI) šiek tiek veikia, nes vieni yra psichologiškai stipresni, kiti lengviau pasiduoda tokiems dalykams. Bet yra prabangių namų ir Rokantiškėse, prie kapinių, tad priklauso nuo požiūrio, vieniems tai trukdo, kitiems ne. Namas yra pastatytas pagal visus reikalavimus, langai yra maksimaliai pakelti, kad jeigu tas morgas ir bus, tiesiogiai su juo kontakto nebūtų.“
Brokeris dėsto, kad teritorija buvo plėtota turint lūkesčių, kad morgas bus iškeltas už miesto, kaip ir kiek toliau esantis troleibusų parkas. „Morgas ten yra likęs nuo senų laikų, kai ta vieta buvo miesto pakraštys, - kalbėjo A. Grajevskis. - Bet didelio poveikio morgas nedaro, ten visi gyvena, yra pripratę ir į tai nekreipia dėmesio. Tas pats troleibusų parkas, vieniems gal tai didelė bėda, kitiems bėdos nėra.“
Kaip išsirinkti tinkamą kaimynystę.
Kaimynystės įtaka NT pardavimams: Ekspertų nuomonės
Bendrovės „ReSolution“ Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis, paklaustas, ar kaimynystė daro įtakos turto pardavimui, pasidalijo savo patirtimi. „Be abejo, kad kaimynystė veikia. Esu turėjęs parduodamų objektų šalia kapinių, gal tai nėra baisu, nes kapinės paprastai yra aptvertos, apaugusios medžiais, bet esu turėjęs objektą, kurio langai išėjo į Antakalnio morgą: patikėkite, žmonių emocija buvo prasta. Kai žmogus jau yra palaidotas, vienas reikalas, nes matomos tik gėlytės, o kai pro tavo langus praveža negyvą žmogų, yra visa kas kita, - pasakojo jis. - Turėjau tikrai neblogą butą su vaizdu į morgą, ir dėl vaizdo žmonės sakė ne.“
Pasak jo, patrauklumo parduodamam turtui neprideda ir šalia esantys triukšmo šaltiniai, pavyzdžiui, oro uostas ar geležinkelio stotis. „Prie kalėjimo žmonėms gyventi atrodo ne taip baisu, kaip prie Stoties. Matyt, atrodo, kad tas, kas yra kalėjime, nėra toks baisus, nes jis turbūt ten pateko darydamas nusikaltimus prie Stoties. - šmaikštavo pašnekovas. - Tas rajonas po truputį tvarkosi, bet dar šleifas dar yra. Mažiau patraukus yra ir Savanorių pr., dėl galimai nesaugios kaimynystės.“
Paklaustas, ar pirkėjams kelia nerimo ligoninės, D. Ringaitis sako ne, priešingai, tai galima įvardinti kaip privalumą. „Pavyzdžiui, Santariškės - labai mėgiamas rajonas, aplink daug žalumos, jį mėgsta ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie gali nueiti ir pasidaryti tyrimus, aišku, užsiregistravę prieš pusę metų, - dėstė jis. - Gal kai miesto centre, Bokšto g., buvo venerinių ligų ligoninė, tai galėjo turėti poveikio, bet dabar vargu.“
Visgi, anot pašnekovo, tai, kas nebūtina miesto centre ar gyvenamosiose vietovėse - tiek morgas, tiek kalėjimai ar kolonijos - turėtų būti iškelti už miesto ribų. Jei vaizdas žmonėms nepatinka, tai yra argumentu derėtis dėl kainos. „Tikrai nei morgo, nei kalėjimo neturėtų būti gyvenamosiose miesto teritorijose, - mano D. Ringaitis. - Bet NT pardavimus veikia ir prasta kaimynystė, pavyzdžiui, netoliese esantis bendrabutis ar šalia stovintis neprižiūrėtas individualus namas. Neprižiūrėti gyvenamieji pastatai kelia asociacijų, kad juose gyvena nepasiturintys, veikiausiai problemų, pavyzdžiui, su alkoholiu, turintys asmenys, o tokia kaimynystė niekam nepatinka. Užtenka vieno blogo kaimyno ir vertė sumažėja, žinoma, ir atvirkščiai.“
Verslininkų požiūris į kaimynystę
Verslininkai, dirbdami su NT turtu netoli kapinių ar kalėjimų, sako su sunkumais nesusiduriantys. Statybų bendrovės „Okrema“ direktorius Vytautas Lasauskas, kurio įmonė yra įgyvendinusi projektą sostinės Rokantiškių g., netoli Rokantiškių kapinių, teigė, kad žmonės nesibaimina gyventi netoli kapinių. „Na, tos kapinės nėra labai arti, - kalbėjo pašnekovas. - Bet kaip tik sakoma, kad prie kapinių labai gerai gyventi, ramu.“
Prieš keletą metų 16 butų daugiabutį sostinės Gudų gatvėje pastačiusios bendrovės „Garantas“ savininkas Petras Vasiliauskas DELFI sakė, kad nors netoli daugiabučio yra pareigūnų pataisos namai ir geležinkelio stotis, verslininko nuomone, namas yra labai geroje vietoje. „Mūsų namas yra arčiau Senamiesčio. Galvoju, kad vieta yra tikrai nebloga, jeigu pėsčias per septynias minutes gali nueiti iki Aušros vartų. Iš kitos pusės, kadangi netoli yra Sniego gatvė, kurioje yra pareigūnų kolonija, nors kaip ir keistai tai skambėtų, bet visame pasaulyje pagal nusikaltimų skaičių, kuo arčiau kalėjimo ar panašios įstaigos, tuo saugiau. Kitas dalykas yra tai, kad visai netoli yra sena cerkvė. Reikia turėti omenyje tai, kad anksčiau šventovės būdavo statomos tikrinant energetinius laukus“, - tuomet komentavo jis.
Populiariausi rajonai prabangiam NT
A. Grajevskis, prekiaujantis įvairiu NT, dėsto, kad geriausiais rajonais parduoti prabangiam turtui, yra keli. Tai - Senamiestis, Valakampiai, Žvėrynas. „Senamiestyje didelis srautas potencialių pirkėjų yra ir užsieniečiai. Dabar pastebėjome, kad pirkėjų srautą iš Rytų kiek pristabdė ir geopolitinė padėtis, nes anksčiau jų buvo ganėtinai nemažai, žmonės NT pirko kaip saugiklį ar investiciją dėl jo vertės“, - pasakojo jis.
Pasak brokerio, kainos šiuose prestižiniuose sostinės rajonuose taip pat yra didesnės nei vidutinės ir kylą nuo 3 tūkst. eurų už kv. m.
NT nuomos rinkos apžvalga
Vasarį, lyginant su sausiu, vidutinės butų nuomos pasiūlos kainų augimas stabtelėjo, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Aruodas.lt statistika. Per mėnesį iš didžiųjų šalies miestų nuomos kainos augo tik Kaune. Metinis augimas visuose didmiesčiuose vis dar teigiamas, tačiau jis lėtėja. Kalbinti nekilnojamojo turto brokeriai sako, kad nuomininkų poreikiai kinta, jie tampa vis išrankesni ir orientuojasi į naujus butus.
Nuomos kainos didžiuosiuose miestuose
- Vilnius: Vasarį vidutinė nuomos pasiūlos kaina buvo 8,7 euro už kvadratinį metrą. Per metus jos padidėjo apie 4 proc.
- Kaunas: Vasarį vidutinė butų nuomos kaina sudarė 6,3 Eur/kv. m. Per metus butų nuomos kainos augo 7 proc.
- Klaipėda: Vasarį nuomos kainos sumažėjo apie 2 proc. - iki 5,7 Eur/kv. m. Iš viso per metus nuomos kainos augo 3 proc.
Aruodas.lt duomenimis, Vilniuje kovo antroje pusėje vidutinė vieno kambario pasiūlos nuomos kaina siekė 250, dviejų kambarių - 340-450 eurų mėnesiui. Jei nuomojamas butas su centriniu šildymu, nuomos kainų vidurkis buvo nuo 30 eurų mažesnis, jei su kolektoriniu - atitinkamai nuo 40 ar daugiau eurų didesnis.
Nuomininkų poreikiai ir "Reon" atstovo įžvalgos
Elvinas Kalanta, nekilnojamojo turto agentūros „Reon“ brokeris, sako, kad Vilniuje dažniausiai būsto ieškosi jaunos poros, šeimos, turinčios vieną ar du vaikus, taip pat ir pavieniai asmenys. Vasaros viduryje išauga būsto ieškančių studentų skaičius - tiek lietuvių, tiek atvykusių į Lietuvą pagal mainų programas.
„Nuomininkai būstą renkasi pagal vietą, nuomos kainą ir buto įrengimą. Žinoma, naujos statybos būstai, kurių nuoma kainuoja nemažus pinigus, sulaukia tokių klientų, kurie yra finansiškai gerai apsirūpinę, dėmesio. Dėl to ir jų reikalavimai būstui irgi yra dideli. Jei anksčiau kaina būdavo vienas iš lemiamų veiksnių, renkantis būstą, tai šiuo metu pastebėjau, kad didesnį dėmesį žmonės kreipia būsto komfortui ir šalia jo esančiai infrastruktūrai. Ir tikrai dažnai nepadeda ir keliasdešimties eurų nuolaidos“, - apie pokyčius kalba E.Kalanta.
Nuomos kainos įvairiuose Vilniaus rajonuose
Aruodas.lt duomenimis, vienos iš mažiausių nuomos pasiūlos kainų Vilniuje buvo Naujininkuose, Lazdynuose ir Fabijoniškėse. Didžiausios nuomos pasiūlos kainos buvo Senamiestyje, Žvėryne ir Naujamiestyje.
- Naujininkai: 1 kambario - 170 eurų, 2 kambarių - 290 eurų
- Lazdynai: 1 kambario - 190 eurų, 2 kambarių - 340 eurų
- Fabijoniškės: 1 kambario - 210 eurų, 2 kambarių - 310 eurų
- Senamiestis: 1 kambario - 390 eurų, 2 kambarių - 600 eurų
- Žvėrynas: 1 kambario - 260 eurų, 2 kambarių - 490 eurų
- Naujamiestis: 1 kambario - 280 eurų, 2 kambarių - 510 eurų
Pasak „Reon“ atstovo, populiariausi tarp klientų rajonai yra Naujamiestis, Žirmūnai, Šnipiškės, dalis Antakalnio, Žvėrynas - tie mikrorajonai, kurie yra išsidėstę aplink centrą. „Kadangi per kelerius metus buvo atidaryta nemažai verslo centrų, dėl to žmonės stengiasi rinktis būstą nuomai, kuris turėtų patogų ir aiškų greitą susisiekimą su darbo vieta“, - nurodo E.
Kauno NT nuomos rinkos ypatumai
Aruodas.lt skelbimų duomenimis, Kaune vidutinė vieno kambario pasiūlos nuomos kaina kovo viduryje siekė 210, dviejų kambarių - 320 eurų mėnesiui. Jei nuomojamas butas su centriniu šildymu, nuomos kainų vidurkis buvo nuo 20 iki 50 eurų mažesnis, jei su kolektoriniu - 40-90 eurų didesnis nei vidurkis.
Aurimas Briedelis, nekilnojamojo turto bendrovės „Resma“ vadovas, teigia, kad dažniausiai pasitaikantys klientai yra studentai, jaunos šeimos ar iš užsienio atvykę darbuotojai. „Kokių šiemet klientų daugiau - tai įmonių, kurios ieško būstų savo darbuotojams. Vis daugiau įmonių perkelia savo veiklą į Kauną, čia atvažiuoja ir jų darbuotojai, todėl yra poreikis apgyvendinti juos“, - pasakoja A. Briedelis.
Ekspertas dėsto, kad dažniausiai ieškoma vieno-dviejų kambarių butų, tačiau dėl kainų lygio jis rekomenduoja rinktis dviejų kambarių butus. „Kaune vieno kambario butai yra santykinai brangūs, todėl susidaro nedidelis skirtumas, jei nuomojamasi dviejų kambarių butą. Tai visų pirma pasakytina apie naujos statybos butus. Pavyzdžiui, Laisvės alėjoje vieno kambario buto nuoma mėnesiui yra apie 300 eurų, o dviejų - 370. Tai ne toks ir didelis skirtumas“, - sako „Resma“ vadovas
Nuomos kainos įvairiuose Kauno rajonuose
Aruodas.lt duomenimis, Kaune vienos mažiausių nuomos pasiūlos kainų kovą buvo Vilijampolėje. Brangiausiai kovą norėta išnuomoti butus Kauno Centre ir Žaliakalnyje.
- Vilijampolė: 1 kambario - 120 eurų, 2 kambarių - 250 eurų
- Dainava: 1 kambario - 180 eurų, 2 kambarių - 250 eurų
- Kauno Centras: 1 kambario - 300 eurų, 2 kambarių - 360 eurų
- Žaliakalnis: 1 kambario - 220 eurų, 2 kambarių - 350 eurų
„Resmos“ atstovas aiškina, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį žmonės atsirenka pasiūlymus, yra kaina. Tada jau renkamasi pagal vietą, buto išlaikymo išlaidas, vertinamas įrengimas. „Trys populiariausi rajonai Kaune - Centras, Senamiestis ir Žaliakalnis.
Klaipėdos NT nuomos rinkos apžvalga
Remiantis Aruodas.lt duomenimis, Klaipėdoje vidutinė vieno kambario buto nuomos pasiūlos kaina sudarė 160, dviejų kambarių - 300. Mažesnės kvadratūros su centriniu šildymu butai Klaipėdoje nuomojami tik truputį mažesne nei vidutinė kaina (ik 40 eurų). Su kolektoriniu šildymu nuomos kaina išauga vidutiniškai išauga iki 200 eurų už vieno kambario butą, iki 340 eurų už dviejų kambarių.
Rokas Perminas, nekilnojamojo turto agentūros „011 Nekilnojamasis turtas“ brokeris, sako, kad klientai Klaipėdoje dažniausiai ieško vieno-trijų kambarių butų, kurių kaina svyruoja 170-350 eurų per mėnesį.
„Pagrindiniai būsto nuomai ieškančio asmens kriterijai yra vieta, kaina, būsto įrengimo lygis, kaimynystė. Jei būsto ieško šeima, tuomet ji skiria dėmesį visuomeninių įstaigų artumui ir viešojo transporto susisiekimo patogumui. Kaina kol kas yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis laikiną būstą. Tačiau kuo toliau, tuo labiau populiarėja naujos statybos būstai, kadangi jie ekonomiškesni, jų gyventojai patiria didesnį komfortą dėl tvarkingos aplinkos ir kaimynų“, - aiškina R.Perminas.
Nuomos kainos įvairiuose Klaipėdos rajonuose
Aruodas.lt duomenimis, Klaipėdoje kovo mėnesį pigiausia siūloma nuoma buvo Miško mikrorajone ir Žvejybos uoste. Brangiausiai norėta išnuomoti butus Žardininkų ir Centro mikrorajonuose.
- Miško mikrorajonas: 1 kambario - 145 eurų, 2 kambarių - 290 eurų
- Žvejybos uostas: 1 kambario - 160 eurų, 2 kambarių - 190 eurų
- Žardininkų mikrorajonas: 1 kambario - 185 eurų
- Centro mikrorajonas: 1 kambario - 175 eurų, 2 kambarių - 330 eurų
R. Perminas atkreipia dėmesį, kad keičiasi ir būsto nuomotojų požiūris - kai kurie iš jų reikalauja pažymų iš darboviečių. „Ypač naujos statybos būstų savininkai pageidauja tik tvarkingų, mokių nuomininkų. Dažniausiai norima, kad jie būtų be gyvūnų ir dirbtų, todėl prašoma pažymų apie darbą iš darboviečių - tokia praktika yra įprasta Vakarų šalyse“, - pasakoja NT brokeris.
tags: #reon #nekilnojamasis #turtas