Daugiabučio Renovacija ir Atsisakymas Gyvatuko: Gyventojų Teisės ir Priežiūros Ypatumai

Daugiabučių namų renovacija - procesas, sulaukiantis tiek šalininkų, tiek priešininkų. Natūralu, kad po daugiabučio modernizavimo pastato priežiūra ir administravimas tampa itin svarbūs, nes nuo jų priklauso tiek pastato būklės išlaikymas, tiek gyventojų patogumas ir finansiniai įsipareigojimai.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas atsakingas už renovuoto daugiabučio priežiūrą, kokie nesutarimai gali kilti dėl renovacijos sprendimų ir kaip teisiškai įrodyti šilumos nevartojimą iš gyvatuko.

Kas Atsakingas Už Renovuoto Daugiabučio Priežiūrą?

Kas yra atsakingas už renovuoto daugiabučio priežiūrą ir administravimą? Jei daugiabutis namas turi paskirtą administratorių, jis ir toliau, po pastato atnaujinimo, atlieka šias funkcijas. Administratorius turi organizuoti ir vykdyti namo būklės vertinimą, rengti priežiūros planus.

Jeigu name yra įsteigta bendrija, tuomet pastato administravimą ir priežiūrą vykdo bendrijos pirmininkas arba gyventojų išrinktas atstovas. Žinoma, po pastato atnaujinimo kai kurie techniniai sprendimai, pavyzdžiui, nauja šildymo sistema ar vėdinimo sprendimai, reikalauja kitokios priežiūros. Jų priežiūrą gali perimti šilumos tiekėjas.

Po pastato atnaujinimo garantinį aptarnavimą tam tikrą laiką vykdo renovacijos rangovai. Paprastai garantinis laikotarpis trunka 5 metus, tačiau jis gali skirtis, priklausomai nuo atliktų darbų. Jeigu susiduriama su defektais - sienų įtrūkimais, nekokybiškai veikiančia šildymo sistema, administratorius arba bendrija turi kreiptis į rangovą.

Kai kuriais atvejais ir savivaldybė gali turėti įtakos daugiabučio priežiūrai. Pavyzdžiui, jei pastatas buvo modernizuotas su valstybės parama, būtina laikytis tam tikrų priežiūros reikalavimų. Primename, kad po pastato atnaujinimo patys gyventojai turėtų aktyviai domėtis jo priežiūra. Svarbu suprasti, kad po atnaujinimo daugiabutis reikalauja nuolatinės priežiūros tam, kad būtų užtikrinamas jo ilgaamžiškumas ir tinkamas eksploatavimas.

Nesutarimai Dėl Renovacijos: Gyvatuko Keitimas

Štai į tv3.lt portalą kreipėsi vilnietis Kęstutis, kurio name netrukus ketinama atlikti renovaciją. Jos nauda vyras nei kiek neabejoja. Jis pats jau keliasdešimt metų dirba statybų srityje. Tad sako sutinkantis, kad namo modernizavimas būtinas.

Tačiau Kęstutis yra nepatenkintas numatyta renovacijos suma, kuri siekia daugiau nei 1 mln. eurų. Vyras sako, kad ši suma yra gerokai per didelė 60 butų namui. Taip pat vilnietis įtaria, kad investicinį planą rengusi įmonė siekia nepagrįstai pasipelnyti.

Dar vyras piktinasi daugiabučio namo atnaujinimo projekte numatytais darbais. „Dauguma gyventojų nubalsavo už vieningą balkonų stiklinimą stiklo paketais. Esu įsitikinęs, kad to visiškai nereikia. Taip pat nepritariu visuose butuose numatomam radiatorių ir gyvatukų keitimui. Mano bute radiatoriai jau yra pakeisti, o naujas gyvatukas nebūtinas esant seniems vamzdynams“, - aiškina vilnietis.

Anot vyro, kiti namo gyventojai nelabai išmano statybų, todėl juos lengvai įtikina pirmininkė ir įmonė, kuri parengė namo atnaujinimo investicijų planą. Tačiau vilnietis rankų nuleisti neketina, dėl šios situacijos jis kreipėsi į teisininkus.

Gyventojo nepasitenkinimas gyvatukų keitimu arba balkono stiklinimu specialistei atrodo keistas. „Gyvatukai yra dalis bendrųjų inžinerinių sistemų, todėl geriausia juos keisti visus kartu ir namo gyventojai tam pritarė, kaip ir balkonų stiklinimui. Kadangi minimo gyventojo balkono stiklinimas ne visiškai atitinka numatytus reikalavimus, tai konkretų sprendimą priims projektuojantis architektas“, - aiškina specialistė.

Pasak jos, gyventojai negali atsisakyti sprendimų, kurie susiję su visu namu, jeigu tam pritaria dauguma. Pavyzdžiui, atskirai keisti radiatorius ar vamzdynų stovus, nekeisti senų medinių langų. Namas yra vientisas objektas ir bendrasavininkiai turi laikytis bendrų reikalavimų.

Teisinis Šilumos Nevartojimo Įrodymas

Teisiškai įrodyti šilumos nevartojimą iš gyvatuko ir nemokėti mokesčio galima tik atlikus oficialų inžinerinių tinklų pertvarkymą (atjungimą), nes vien faktinis prietaiso nenaudojimas neatleidžia savininko nuo pareigos prisidėti prie bendrosios inžinerinės sistemos išlaikymo.

Dažna gyventojų klaida - manyti, kad užsuktas čiaupas ar šaltas „gyvatukas“ (rankšluosčių džiovintuvas) savaime reiškia, jog šiluma nėra vartojama ir už ją nereikia mokėti. Daugiabučių namų inžinerinėse sistemose „gyvatukas“ dažniausiai yra ne atskiras prietaisas, o bendrosios karšto vandens cirkuliacinės sistemos dalis.

Tai reiškia, kad karšto vandens cirkuliacinė sistema (vamzdynai ir prie jų prijungti „gyvatukai“) priklauso visiems savininkams bendrai, nebent „gyvatukas“ yra elektrinis ir neprijungtas prie bendros sistemos.

Civilinis kodeksas griežtai nustato: buto savininkas neturi teisės atsisakyti savo dalies bendrojoje nuosavybėje, siekdamas išvengti mokesčių ar kitų prievolių, susijusių su bendrosios nuosavybės išlaikymu [3]. Todėl argumentas „aš nevartojau šilumos“ bendrijai nėra teisiškai svarus, jei sistema techniškai veikia ir šiluma cirkuliuoja stovuose (vamzdynuose), kurie eina per jūsų butą.

Norint teisiškai įrodyti, kad šiluma nevartojama, ir nemokėti mokesčio, būtina fiziškai ir teisiškai atjungti prietaisą nuo bendrosios sistemos. Negalima savavališkai nupjauti vamzdžių, nes tai gali išbalansuoti visą namo sistemą.

Jei „gyvatukas“ neveikia dėl gedimo, turite kreiptis į namo valdytoją ar techninį prižiūrėtoją, kuris privalo užtikrinti inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal techninį reglamentą [5].

Daugiabučio Renovacija: Finansiniai Aspektai

Renovacija - tai didelės išlaidos gyventojams, kurios niekada neatsiperka. Investuoti galima į įvairius dalykus. Pavyzdžiui, norintys gyventi moderniai, ekonomiškai ir gražiai vis dažniau pasirenka investavimą į daugiabučio namo renovaciją. Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas.

Tačiau vis tik daugelis pamiršta, kad tam yra teikiama valstybės parama, galinti kompensuoti dalį ir netgi visą paskolą renovacijai ar bent jau sumažinti jos palūkanas.

Kiek Kainuoja Daugiabučio Renovacija?

Vis tik nusakyti renovacijos kainą - ne taip lengva. Suma priklauso nuo to, kokias modernizavimo priemones ir energetinio naudingumo klasę gyventojai pasirenka, į ką nusprendžia investuoti, kokia yra rangovo ir medžiagų kaina, butų dydis.

APVA atstovė skaičiavo, kad, imant visus (3,9 tūkst.) baigtus renovuoti daugiabučius nuo 2013 m., renovacija 1 kvadratiniam metrui vidutiniškai atsiėjo 225,08 euro. Tačiau vertinant tik šiuo metu vykdomo projekto vidutinę rangos darbų vertę, ji siekia jau 501,82 euro už 1 kv. m.

Remiantis tuo galima preliminariai paskaičiuoti, kad turintiems vidutinį - 50 kv. m. dydžio - butą renovacija gali kainuoti nuo 11,3 tūkst. iki 25 tūkst. eurų.

E. Pliuskuvienė paminėjo, kad pastarųjų kvietimų investicijos į rangos darbus vidutinio dydžio daugiabučiui (1550 kv. m.) yra apie 650 tūkst. eurų (1 kv. m. - 419,35 euro), taigi 50 kv. m. butui tai kainuotų apie 21 tūkst. eurų. Pasak specialisto, gyvenant standartiniame 45 - 55 kvadratinių metrų ploto bute, įskaičius valstybės paramą ir išdėsčius sumą per 20 metų laikotarpį, už daugiabučio renovacija teks mokėti apie 140 - 180 eurų per mėnesį, įskaitant lengvatinės paskolos palūkanas.

Tačiau po renovacijos gyventojai taip pat per mėnesį vidutiniškai sutaupo 40 - 50 eurų šildymui ir 10 eurų pastato priežiūros darbams, taigi galutinė renovacijos kaina per mėnesį tokiam butui sieks apie 90 -120 eurų.

Gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, valstybė pilnai dengia visas su daugiabučio renovavimu susijusias išlaidas, taigi renovacija nepasiturintiems gyventojams visiškai nekainuoja.

APVA atstovė atkreipė dėmesį, kad renovacijos metu gali būti atlikti įvairūs darbai, kurie nėra susiję su išlaidų šildymui mažinimu. O KBMA vadovė patikino, kad modernizuotų daugiabučių butų savininkai žiemą gali džiaugtis net iki 70 proc. mažesnėmis sąskaitomis už šildymą.

Valstybės paramos daugiabučių renovacijai galimybės: KBMA vadovė paminėjo, kad, pagal šiuo metu galiojantį kvietimą, pasiekus B energetinę klasę galima gauti 145,8 tūkst. eurų siekiančią valstybės paramą, o pasiekus A energetinę klasę - 172,8 tūkst. eurų paramą.Ji primena, kad gyventojai daugiabučio namo modernizavimui gali pasinaudoti ne tik valstybės parama, bet ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą ilgiausiai 20-čiai metų, tačiau su neaugančiomis, fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

Nuo šių metų lapkričio 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūra priima paraiškas daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimui gauti. Šiuo naujuoju kvietimu daugiabučių gyventojams suteikiama Europos investicijų banko Modernizavimo fondo parama, kurios suma siekia 165 mln. eurų.

Daugiabučių renovacijos pliusai ir minusai: Apibendrinant, daugiabučių renovacija turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Privalumai apima sumažėjusius šildymo kaštus, padidėjusią būsto vertę ir pagerėjusią gyvenimo kokybę. Tačiau renovacija taip pat gali būti brangi, ypač jei valstybė nesuteikia pakankamos paramos. Be to, renovacijos procesas gali būti ilgas ir sudėtingas, o gyventojai gali nesutarti dėl renovacijos plano.

Svarbu atidžiai apsvarstyti visus renovacijos privalumus ir trūkumus prieš priimant sprendimą. Taip pat svarbu pasikalbėti su kitais gyventojais ir išsiaiškinti jų nuomonę.

tags: #renovacijos #metu #atsisakyta #gyvatuko