Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Renovacijos projektais laikoma atnaujinimo ir modernizavimo veikla, kuria siekiama sumažinti energijos, tiekiamos buityje naudojamam karštam vandeniui ruošti bei gyvenamiesiems namams šildyti, poreikį. Jūsų ir daugumos kaimynų sprendimu atlikta namo renovacija sumažins nuo 40 iki 70 procentų buvusių šildymo išlaidų.
Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija. Visų pirma atsiperka namo savininkui, kuris patiria dideles patalpų šildymo ir vėsinimo išlaidas. Nes tai atsiperka! Žinoma, renovacija - brangi investicija, tačiau ji gali atsipirkti greičiau, nei manome, jei atliekama racionaliai, renkantis kokybiškas medžiagas ir pasinaudojant renovacijai skirtomis subsidijomis ar parama.
Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio Europos Sąjungoje. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką. Tokius rezultatus skaičiuoja „Mano BŪSTAS“, padėjęs klientams įgyvendinti jau 251 daugiabučių namų renovacijos projektus.
Energijos taupymas ir "Trias Energetica" modelis
Pagal „Trias energetica“ modelį, pirmasis žingsnis visada turėtų būti energijos nuostolių mažinimas, išsaugant gyventojų šiluminį komfortą. O tam labai svarbu, kad būtų kokybiškai apšiltintas pastato stogas ir sienos. Modernizavimas naudojant mineralinę vatą „Knauf Insulation“ suteiks pastebimų rezultatų jau pirmąjį šildymo sezoną po renovacijos. Tik tada, kai bus sumažintas pastato energijos poreikis, norint jį patenkinti, reikėtų investuoti į atsinaujinančios energijos šaltinius, pvz.: saulės kolektorių, šilumos siurblį ar fotovoltines plokštes.
Jei nebus gerai apšiltintos pertvaros, t. y. Stogo ir sienų šilumos izoliacijos savybės B energetinei klasei pasiekti nurodytos nuo 2021 m. galiojančiuose naujuose techniniuose reikalavimuose. Pagal šiuos standartus stogų virš šildomų patalpų, kuriose temperatūra ne žemesnė kaip 16 °C, koeficientas U turi siekti ne daugiau kaip 0,15 W/(m²K). Virš nešildomos pastato dalies, t. y.
Renovuotų daugiabučių namų auditas: ką parodė šių metų rezultatai? (2025-03-25)
Mažoji renovacija: greitas būdas sumažinti sąskaitas
Mažoji renovacija atliekama greičiau ir pigiau, negu kompleksinė daugiabučio renovacija, bet ji gali juntamai sumažinti sąskaitas už šilumą ir padidinti komfortą. Mažoji renovacija aktuali gyventojams, kurie negali investuoti į kompleksinę daugiabučio renovaciją arba jų namo negalima renovuoti dėl paveldosaugos ar kitų reikalavimų. Kylant energijos išteklių, reikalingų šilumai pagaminti kainoms, gyventojai suskubo atnaujinti senas, neefektyvias daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemas: šilumos punktus bei vamzdynus. Aiškėja, kad gyventojų poreikis sumažinti būsimas sąskaitas už šildymą - didžiulis.
Mažoji renovacija - tai daugiabučio pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, atnaujinant šilumos punktų įrenginius, subalansuojant išderintas šildymo sistemas. Papildomai gali būti pakeičiami radiatoriai ir vamzdynai butuose, įrengiami termostatiniai ventiliai, jei įmanoma - ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar dalikliai. Vykdant mažąją renovaciją, seni elevatoriniai šilumos punktai pakeičiami naujais, automatizuotais, subalansuojamos šildymo sistemos įrengiant automatinius balansavimo ventilius. Vien įdiegus šias priemones, jau galima sutaupyti 15-25 proc. šilumos ir atitinkamai sumažinti sąskaitas už šildymą.
Siekiant didesnio sutaupymo, galima keisti radiatorius, įrengti ant jų termostatinius ventilius, keisti vamzdynus, jei yra galimybė - įrengti individualius šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemas, išmaniąją apskaitą, leidžiančią vienu metu nuskaityti karšto vandens skaitiklių ir / ar daliklių rodmenis butuose. Ant radiatorių sumontavus termostatus, galima reguliuoti oro temperatūrą kambariuose. Ši galimybė gali būti patraukli, pavyzdžiui, mėgstantiems miegoti vėsesnėje patalpoje.
Kita efektyvi šilumos taupymo priemonė - automatinis karšto vandens temperatūros reguliavimas ir palaikymas stovuose. Tai reiškia, jog į visus butus bus tiekiamas vienodos temperatūros vanduo. Tai gali taupyti iki 30 proc. šilumos energijos karštam vandeniui šildyti.
Butų šilumos energijos, karšto vandens skaitiklius, termoreguliatorius ir šilumos daliklius galima prijungti prie duomenų surinkimo sistemos bei kaupti jų archyvą. Skaitiklių rodmenys surenkami nuotoliniu būdu, juos perduodant radijo bangomis arba internetu.
Skaičiuojama, kad, sutvarkius inžinerines sistemas, mokėjimai už suvartotą šilumą vienam butui sumažėtų vidutiniškai apie 15 Eur/mėn., o per šildymo sezoną - apie 90 Eur.
Apskaičiuota, kad atlikus mažąją renovaciją, šilumos suvartojimą pastate galima sumažinti iki 25 proc. Mažosios renovacijos metu galima atnaujinti šilumos punktą rūsyje, pakeisti susidėvėjusius vamzdynus name, įsirengti individualius šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą, termostatinius ventilius butuose.
Svarbu tai, kad mažąja renovacija besidomintiems daugiabučių gyventojams „Kauno energijos“ specialistai namo šildymo sistemos būklę įvertina NEMOKAMAI ir, atsižvelgę į jos susidėvėjimą, pasiūlo atskirus sprendimus arba visą jų kompleksą.
Modernizavus šilumos punktą bei šildymo sistemą, šiluma butuose paskirstoma tolygiai. Esant temperatūros pokyčiams lauke, šilumos kiekis automatiškai padidinamas arba sumažinamas. Todėl pastatas neperkaitinamas, į jį tiekiama šiluma išnaudojama efektyviai.
Pakeitus vienvamzdę šildymo sistemą į dvivamzdę, gyventojams atsiranda galimybė būstus šildytis individualiai. Mažosios renovacijos darbų kaina priklauso nuo daugiabučio dydžio bei darbų apimties. NEMOKAMAS konsultacijas apie preliminarią mažosios renovacijos darbų kainą daugiabučių gyventojams Kaune teikia „Kauno energijos“ specialistai. Prireikus, jie taipogi dalyvauja ir bendrijos susirinkimuose, kur atsako į realiu laiku kylančius klausimus, dalyvauja diskusijose.
„Kauno energija“ gyventojams, besinaudojantiems bendrovės teikiama mažosios renovacijos paslauga, sudaro itin palankias išsimokėjimo sąlygas - išsimokėti už mažosios renovacijos metu atliktus darbus galima dalimis per 36 mėn. be pabrangimo. Svarbu tai, kad norint bent iš dalies atnaujinti daugiabutį, gyventojams nereikia turėti kaupiamųjų lėšų ar skolintis pinigų projektui įgyvendinti.
Pernai valstybės kompensacija mažajai renovacijai atlikti siekė 30 proc. Dabar kelią skinasi dar vienas paramos projektas, orientuotas į senų, neefektyvių šilumos punktų atnaujinimą bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą.
Norint suspėti mažesnėmis sąskaitomis už šildymą ir karštą vandenį džiaugtis jau artėjančio šildymo sezono metu, būtina neatidėlioti ir darbus planuotis kuo anksčiau. Geriausia - pavasarį, vos šildymo sezonui pasibaigus. Mažajai renovacijai galima ruoštis ir vasarą. Tačiau, tokiu atveju, svarbu neužmiršti, jog sprendimus dėl daugiabučio atnaujinimo priima gyventojai bendrijos susirinkimų metu, todėl tai gali užtrukti. Laiko atima ir projekto ruošimas, derinimas su būstų savininkais.
Valstybės parama ir sprendimų priėmimas
Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m. Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.
Subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc. 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių nepasiturintiems butų ir kitų patalpų savininkams, padengiama neviršijant įstatyme nustatytos didžiausios galimos subsidijos (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 str.
Sprendimus dėl namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir lėšų skolinimosi priima būstų savininkai Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose numatyta tvarka. Pagal teisės aktų reikalavimus būtina būsto savininkų balsų dauguma, kuri turi būti 55 proc.
Pirmiausia, daugiabučio namo administratoriui turėtų būti pateikta savivaldybes išduota pažyma, dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, apmokant kreditą ir palūkanas. Tada namo administratorius apie tai, jog kreditą ir palūkanas padengs savivaldybė, informuos banką.
Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas tvirtinamas ir sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo priimamas ne mažesniu kaip 55 procentų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Šis reikalavimas netaikomas, jei su paraiška atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą pateikiamas finansuotojo rašytinis pritarimas lengvatinio kredito suteikimui.
Vis tik Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Būtent jie neretai ir „stabdo“ gyventojus priimti teisingą sprendimą. Svarbu žinoti, kad renovacijos paskolą bei jos palūkanas socialiai remtiniems butų savininkams padengia valstybė, o ne kaimynai. Norėdami gauti kompensaciją iš valstybės gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma - jie turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą. Norint gauti kompensaciją, reikėtų daugiabučio namo administratoriui pateikti savivaldybės išduotą pažymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.
Dažniausi mitai apie renovaciją
Daugiabučio renovacijos darbai tikrai negali paskatinti pelėsio įsiveisimo mūre. Pagrindinė pelėsio namuose atsiradimo priežastis - drėgmė ir prastas vėdinimas. Jei butas yra nevėdinamas, ventiliacija patalpose - užsikišusi arba įrengta netinkamai, tikėtina, kad greitai atsiras ir pelėsis. Internete galima rasti įvairiausių liaudiškų patarimų apie tai, kaip kovoti su namuose atsiradusiu pelėsiu. Vis tik svarbu suprasti, kad liaudiškos priemonės padės tik tuo atveju, jei pelėsio - labai nedaug, o jo židiniai dar neišplitę.
Žinoma, itin daug klausimų gyventojai turi apie namo renovacijos kainą. Ir nors kiekvienas atvejis - individualus, o konkrečias kainas galima sužinoti tik parengus investicinį planą, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą remia ir valstybė. Programoje dalyvaujantys asmenys gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis ir gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms. Vis tik specialistai pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję, jog galimybė pretenduoti į finansinę paramą visai nesusijusi su butų savininkų amžiumi. Finansiniai sunkumai gali užklupti įvairaus amžiaus žmonės. Dėl šios priežasties sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento.
Socialiai remtini asmenys, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą kredito ir palūkanų padengimui. Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybę.
Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 40-70 proc. jam šildyti naudojamos energijos. Tokie sutaupymai lengvai pasiekiami todėl, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai namai neturėjo jokio apšiltinamojo sluoksnio. Vis tik atsiranda tokių gyventojų, kurie kategoriškai neigia tai, kad jų namas - nesandarus, nors ir yra senos statybos bei itin prastos būklės. Ir nors savo nuomonę turėti gali kiekvienas, specialistai tokių gyventojų visada pasiteirauja, ar jų gyvenamajame name buvo atliktas sandarumo testas. Absoliuti dauguma gyventojų pasako, kad ne. O jei šis testas nėra atliktas, tikrai negalima sakyti, kad pastatas - sandarus. Todėl net jei gyventojai ir nejaučia savo bute akivaizdžiai pučiančio vėjo, negalima teigti, kad būstas - sandarus.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, net 90 proc. Lietuvoje esančių daugiabučių pastatyti iki 1993 metų. Tokie namai turėtų būti renovuojami. Gyventojai gali pasinaudoti daline parama namų atnaujinimui, o taip pat ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą 20 metų laikotarpiui, su fiksuotomis 3 proc.
Paskola renovacijai skirta padengti statybos rangos darbų išlaidas. Lengvatinė paskola yra grąžinama linijiniu būdu. Kiekvieną mėnesį gyventojai turi grąžinti fiksuotą paskolos dalį ir palūkanų normą, kuri yra apskaičiuota pagal likusią įsiskolinimo sumą. Kredito terminą pasirenka patys butų savininkai. Svarbu ir tai, kad paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą galima atidėti, o paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus daugiabučio namo atnaujinimo darbus ir gavus valstybės paramą. Paskola ar jos dalys gali būti grąžinamos iš anksto, prieš sutartyje nurodytą grąžinimo terminą.
Lentelė: Vidutinės šildymo išlaidos po renovacijos (su valstybės parama)
| Naudingumo klasė | Vidutinė kaina už kvadratinį metrą per mėnesį |
|---|---|
| A | ~1,70-1,90 € |
| B | ~1,60-1,80 € |
Jei dar turite papildomų klausimų dėl namo renovacijos - susisiekite su mumis klientų aptarnavimo centro telefonu +370 700 55966 arba el. Maloniai prašome kreiptis į AB ,,Šiaulių energija“ gamybos, technikos ir modernizavimo skyriaus specialistus el. +370 41 591 238, jei Jums reikia konsultacijos ar pageidaujate, kad šie atvyktų į daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus pristatyti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo procesus.
tags: #renovacija #kas #tai