Gyvenimas sodyboje: atsiliepimai ir patarimai ieškantiems ramybės gamtoje

Šiauliečiai nevengia poilsiauti gamtoje. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios perkamos sodybos, vasarnamiai arba sodo nameliai. Kiti juos perka kaip investiciją į ateitį, t. y. nuomai arba parduoti. Treti - nekilnojamąjį turtą tiesiog paveldi.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad sodybas renkasi vis daugiau žmonių, nusivylusių nekokybišku ir brangiu gyvenimu daugiabutyje ir trokštančių nuosavo namo ir kiemo.

NT brokeris Raimundas Korsakas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad susidomėjimas sodybomis, sodo nameliais padidėja vos tik atšyla oras. Pardavimai ypač suaktyvėja pavasarį ir vasarą. O kitais metų laikais sodybos nėra labai paklausios.

Brokeris pasakoja, kad žmonės ryžtasi įsigyti nekilnojamo turto už miesto ribų dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Šiauliečiams reikalinga vieta, kur galėtų atsipūsti ir pailsėti po dienos darbų. Todėl sodybas perka išskirtinai dėl kokybiškesnio poilsio. Kiti ieško tokių namelių, kur būtų galima gyventi ir žiemą. Pašnekovo teigimu, sodybų aktyviausiai ieško jaunos šeimos su vaikais ir vidutinio amžiaus žmonės.

Sodybos pasirinkimo ypatumai

Žmonės dažnai apsigauna įsivaizduodami, kad sodyba yra ne pirmas, ne pagrindinis būstas, todėl užteks paprasčiau, pigiau. NT ekspertai siūlo pagalvoti apie alternatyvas - įsigyti naują sodybą, kuri bus brangesnė, bet jai nereikės tokių remonto išlaidų, arba sodybą išsinuomoti.

Brokeris negali tiksliai pasakyti, naujos ar senos statybos namelių šiauliečiai ieško dažniausiai. Jis sako, kad viskas priklauso nuo kainos. Tačiau pabrėžia, kad labiausiai paklausūs tie sodo nameliai, kurie būna pritaikyti gyventi žiemą.

Reikėtų tartis individualiai ir labai priklauso, kada tai darysite. Pavasarį, rudenį, netgi birželį neturėtų kilti problemų, bet jeigu žmonės užsiima tuo verslu ir sodybą nuomoja, su jais tikrai bus sudėtinga sutarti tai daryti liepos ar rugpjūčio mėnesį, kai pats pikas, kai didelis užimtumas ir kai jie žino, kad išnuomoję visam mėnesiui praras dalį pinigų, nes visai kitoks įkainis nuomojantis mėnesiui nei nuomojantis padieniui ar savaitgaliui.

Norint įsigyti sodybą netoli Šiaulių šiandien pinigines paploninti reikėtų nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, sodo namelį su išpuoselėtu 6 arų sklypu netoli upės galima įsigyti už 6 500 eurų. O už žiemą tinkantį gyventi sodo namą su įrengtu šildymu ir komunikacijomis teks pakloti 30 tūkst.

Pasitaiko pasiūlymų, kai sodybą galima įsigyti už mažiau nei 10 tūkst. eurų ar daugiau kaip už 1-1,5 mln. Kaina labai priklauso nuo lūkesčių: kas turėtų būti šalia, koks vandens telkinys, kiek reikia teniso kortų ir panašių dalykų.

Bendrovės „Capital“ partneris, NT ekspertas Mantas Mikočiūnas sodybas siūlo skirstyti į du tipus: vasarnamius ir sodybas. Pirmieji yra paprastesni, tinkami gyventi tik šiltuoju metų laiku. Toks vasarnamis, pasak M. Mikočiūno, gali kainuoti nuo 30 iki 50 tūkst. Jeigu norima sodybos, kurioje poilsiauti būtų galima ir šaltuoju metų laikų, prireiks gerokai didesnės sumos - nuo 100 tūkst.

Apibendrinant galima teigti, kad sodo namelių, vasarnamių, sodybų pasirinkimas yra pakankamas. Tik žmonės ne visada randa tai, ko tikisi. Pavyzdžiui, nori namelio, kuriame galėtų gyventi ir žiemą, bet atsisako už tai mokėti didelę kainą. Kaip taisyklė, pirkėjas visada nori prekę nupirkti pigiau, o pardavėjas - parduoti brangiau. Todėl neretai tenka derėtis. Tačiau, anot brokerio, jeigu parduodamas geras objektas, jis ilgai neužsilaiko.

Sodybos nuoma: ar verta?

Vilniuje gyvenanti Virginija LRT.lt pasakoja kartu su šeima anksčiau besirinkdavusi sodybą nuomotis. Kadangi sodybą Molėtų rajone nuomadovosi iš pažįstamo, moteris skaičiuoja, kad tai apsimokėjo labiau, nei sodybą įsigyti.

Pašnekovė skaičiuoja, kad sodybos nuoma dviejų savaičių atostogoms keturių asmenų šeimai atsieidavo apie 200 eurų, o atostogos su visomis išlaidomis, įskaitant degalus, maistą ir pramogas - iki 1 tūkst.

Įsigyti būtent tą konkrečią sodybą būtų kainavę 35 tūkst. eurų. Tai realiai ta nuoma būdavo labai maža ir išeidavo, kad atostogos šeimai dviems savaitėms kainuodavo iki 1 tūkst. eurų. Grubiai skaičiuojant, kaip ir išeina, kad už tą sumą taip atostogauti galėtum 35 metus.

Po to, kai sodyba buvo parduota, šeima dairėsi panašaus pasiūlymo kitur, tačiau teigia, kad sodybos nuoma parai kainuotų apie 100 eurų, todėl atostogaujant dvi savaites, vien nuomai reikėtų atseikėti apie 1,5 tūkst.

Š. Tarutis priduria, kad reikėtų nepamiršti ir sezoninių darbų - baigiantis šiltajam metų laikui, sodybą reikėtų parengti žiemai: užsandarinti langus ir duris, išleisti vandenį iš vamzdžių, kad šie nesprogtų.

Sodybos priežiūros išlaidos

Prieš metus sodo sklypą nusipirkusi ir standartinį namą pasistačiusi Angelė dienraščiui sako, kad norint kokybiškai gyventi jai reikės dar investuoti apie 12 tūkst. eurų. Kieme gali tekti išsikasti geriamojo vandens šulinį, įvesti į namą vandentiekį bei kanalizaciją. Vis dėlto ji tikina, kad šildant namą malkomis, įskaitant paskolos įmokas ir išlaidas benzinui, gyventi sodo namelyje kainuoja pigiau nei daugiabutyje Šiauliuose.

Taip pat, atkreipia dėmesį NT ekspertai, dažnai prieš įsigyjant sodybą manoma, kad remontas atsieis pigiau, o priežiūros nebus daug, nes tai - ne namai, tik sodyba.

M. Mikočiūnas skaičiuoja - norint, kad sodyba pasirūpintų kas nors kitas, per mėnesį tam gali prireikti 100-150 eurų.

Mano, 300-400 eurų per sezoną, kad sodyba būtų sutvarkyta, žolė nupjauta, patalynė ir rankšluosčiai išskalbti, viskas paruošta.

Jeigu žmogus nusipirko seną trobą, ten tikrai bus daug remonto darbų. Reikės ar stogą, ar langus sutvarkyti. Priklausys nuo situacijos, bet tai bus labai susiję su kaina - kuo pigiau nusipirkai (neskaičiuojant žemės, kuri gali brangiai kainuoti), tuo daugiau bus darbų tvarkant sodybą iki tokio lygio, kad ji būtų tinkama naudoti. Bent jau bendru supratimu tinkama, nes kai kuriems ir varvantis stogas tinka.

Gyvenimo sodyboje pliusai ir minusai

Sodyboje ir dirba, ir atostogauja. Dariaus teigimu, sodyboje lankosi reguliariai, t. y. nuo pavasario iki rudens, vos tik lauke teigiama temperatūra. Sako, kad tai yra antrieji namai, į kuriuos smagu sugrįžti. Į sodybą jis važiuoti ne tik ilsėtis, bet taip pat ją tvarko ir prižiūri. Kitaip tariant, atlieka smulkios statybos, aplinkos tvarkymo, valymo, ravėjimo ir t. t. darbus.

Angelę labiau erzina kita bėda. Ji pastebi, kad savaitgaliais į sodus suvažiuoja ne tik sodininkai ir daržininkai, bet ir norinčios švęsti kompanijos. Sako, kad jauni žmonės mėgsta linksmintis visą naktį, todėl tenka klausytis triukšmingų kaimynų. Vis dėlto Angelė priduria, kad su įsilinksminusiais kaimynais įmanoma susitarti.

Vis dėlto pašnekovė teigia, kad įsigyti sodybos dabar nesiryžtų: „Vien nuvažiuoti kainuoja. Kaip suskaičiuoti laiką, kurį dirbi? Mūsų atveju būna taip, kad atvažiuojame, dirbame ir išvažiuojame. Ar pirktume tokią sodybą? „Gal dalis žmonių pratę nieko neveikti, bet daugumai reikia veiklos. Man įdomu sėti ir auginti gėles, daržoves. Jeigu būtų neįdomu, to nedaryčiau. Mano vyrui įdomu viską remontuoti.

NT ekspertai prieš įsigyjant sodybą siūlo pasvarstyti apie savo gyvenimo būdą. Jeigu bus norima padaryti svajonių sodybą, atostogos taps savaitgalio talka. Pirmą ar antrą mėnesį, kol dar didelis entuziazmas, problemų kilti neturėtų. Bet per porą savaičių svajonių sodybos nesukursi ir kažkuriuo metu tai taps našta, o ne malonumu. Jeigu nesi pasiruošęs tokioms laiko ar darbo sąnaudoms (galų gale atsibos kasti žemę), galbūt reikėtų pagalvoti apie nuomą.

Darbo paieškos kaime: sodybos prižiūrėtojo patirtis

Reikia pripažinti - net didmiesčio gyvenimu ir savo darbu patenkinti žmonės išgirdę apie tokias „pareigas“ suklūsta ir pamėgina įsivaizduoti save, gurkšnojantį rytinę kavą saulei tekant pro eglių viršūnes, ir Šventajai čiurlenant čia pat - už kelių metrų. Šiuo metu sodyboje darbuojasi pusamžė pora.

Apsigyvenę sodyboje jos prižiūrėtojai neretai nusprendžia išnuomoti savo buvusį būstą, nebesirūpina mokesčiais ar nuo kompiuterio paraudusiomis akimis. Jie gauna galimybę, kurios pačių finansinės galimybės greičiausiai neleistų įgyvendinti. Tiesa nesitikėkite, jog gyvendami svetimoje sodyboje susitaupysite saviškei - dažniausiai už sodybos priežiūrą siūlomas vidutinis atlyginimas - apie 1000 litų.

Sodybos „Untupiai“ šeimininkas Egidijus Matelis prisipažįsta - šeimos rankų jau ima stigti visiems sodyboje reikalingiems darbams nudirbti. Šiais metais jis greičiausiai ieškos naujų darbuotojų. „Darbuotojo reikės ūkio darbams: žolės pjovimui, malkų skaldymui, pečiaus kūrenimui. Čia viena kryptis. O kita - maisto gaminimas. Maistui gaminti gal net dviejų žmonių reikės, o prie ūkio darbų, kol kas užteks vieno. Ar ieškosiu moters, ar vyro? Aš taip neskirstau, man svarbiausia, kad žmogus padarytų darbą“, - dėstė E. Matelis.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas pripažįsta, jog tarp visų asociacijos narių, samdančių svetimus darbuotojus, ne savo šeimos narius - vos keli procentai. „Darbas sodyboje turi dvi medalio puses. Iš vienos pusės jis - įdomus, reikalingas. Iš kitos pusės - retai randasi tokių darbų. Nes pati kaimo turizmo paslaugos prigimtis - kai žmogus atvažiuoja pas kitą žmogų į svečius. Svečias atvažiuoja pas šeimininką. Šeimininko nebuvimas jau nubraukia tą pridėtinę vertę - kai jauti šeimininko dėmesį, tave asmeniškai priima. Dalis vartotojų būtent ieško to, kad jie galėtų atvažiuoti pas žmogų į svečius ir pažiūrėti, kaip jis gyvena. Jie trumpam tampa jo šeimos dalimi.

Sodybos „Vieversynė“ Rokiškio rajone bendrasavininkas Rolandas Jasiūnas teigia, jog mokant normalią algą galima rasti gerus darbuotojus, tačiau kaime žmonės nuolat sveria darbo ir pašalpų naudą. „Mes dirbame visus metus, tačiau kaimo žmonės tiesiog negali legaliai dirbti. Kodėl? Jei tik dirba legaliai, negauna visokių ten pašalpų, maitinimų, šildymo (kompensacijų, - red. past.). Jiems tiesiog neapsimoka dirbti. Tu jam nesugebėsi tiek išmokėti, kiek jis gauna pašalpų. Kol kas taip ir gyvenam“, - pasakojo sodybos šeimininkas. Sodyboje „Vieversynė“ darbuotojai gauna nemokamą apgyvendinimą ir aukštesnį, nei minimalų atlyginimą.

Vieną iš kaimo turizmo sodybų prižiūrinti Marija (vardas pakeistas) sako, jog šis darbas nėra toks romantiškas, kaip iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti. „Darbas - pakankamai sudėtingas. Žinoma, nėra katastrofa, bet iš lankytojų pusės būna įvairiausio nepasitenkinimo. Visos problemos juk pakimba ant to, kuris priima svečius... Kol kas dar lengviau, nes žiemos sezonas. Bet žmogus prieš mus išėjo dėl nuovargio. Čia - keturi nameliai, vasarą - dar ir žolynų priežiūra. Pamėginkite įsivaizduoti vien tokią situaciją: nunešti ir parnešti 40 patalynių, jas nuvilkti ir apvilkti. Nesakyčiau, kad tai galima pavadinti „svajonių darbu“. Na, gal dėl to, kad mes tokie „kaimiečiai“. Ir man ta gamta - jokia euforija, visuomet augau tokioje aplinkoje“, - „svajonių darbo“ idilę į realybę grąžino moteris.

Prižiūrėtojams - sodybos raktai ir alga. Ūkininkas Rimas Kirdulis, turintis sodybą „Merkio slėnis“ Dzūkijos nacionaliniame parke, čia dirbantiems žmonėms atiduoda visų namelių raktus. Ir sumoka atlyginimą. Sodybos prižiūrėtojai turi rūpintis ne tik ūkine dalimi, tačiau nuo jų priklauso, ar lankytojai sugrįš bei ar sužinos apie šią sodybą.

Šeimos gyvenimas atokioje sodyboje

Kartu su vyru Deiviu Norvilu ir trimis vaikais jie šiuo metu gyvena atokioje sodyboje, todėl gali laisvai mėgautis grynu oru bei bundančia gamta, išvengiant kitų žmonių susibūrimo vietų.Renata sako, jog labai vertina tai, kad šeimoje visi sveiki, todėl tuo nuolat atsakingai rūpinasi ir deda nemenkai pastangų, kad palaikytų sveikatą.

„Labai gera yra gyventi, kai niekas neserga. Jokių problemų tada neturi gyvenime.Tačiau tam, jog niekas nesirgtų, būtina rūpintis sveikata, nes būtent tas pamatas, kuris pastatomas maisto, sporto, grūdinimosi dėka ir nulemia atsparumą ligoms“, - laidoje pasakos Renata.

Drastiškų grūdinimosi priemonių Norvilų šeima nepraktikuoja, bet vasarą vaikai po pievą laksto basi, o maudynės ežere - Deivio būdas stiprinti imunitetą.

Pati Renata džiaugiasi atradusi vaistažolių naudą ir jau ne vienerius metus renka įvairius pievose randamus augalus.Jis irgi labai svarbus mūsų sveikatai, turi labai daug vitamino C, todėl mes taip pat jį renkam, džioviname, fermentuojame“, - pasakos moteris.

Labai reikšmingas imuninės sistemos formavimui yra ir kasdienis maisto valgiaraštis. Nors scenos žmonių dienotvarkės gana nepastovios, Renata sako, kad maistą šeimai visada gamina tik namuose.

Deivio mamytė turi didžiulį daržą su keliais šiltnamiais, tai daug įvairių žolelių, daržovių prisodina.Ir mano mamytė darželį turi, todėl šviežių produktų mums netrūksta. Tie produktai, kuriuos perkame parduotuvėje, pavyzdžiui pomidorai, dažniausiai būna labai kieti, tarsi plastmasiniai, o to, kurį nusiskini iš daržo, ir kvapas, ir skonis, ir minkštumas visai kitoks.

Alpakos džiugina ne tik sodybos šeimininkę Jolantą KUORIENĘ, bet ir vis dažniau čia užsukančius lankytojus. Sodybos šeimininkė J. Kuorienė, nors yra miesto žmogus, gimė ir augo Trakuose, o kaime lankėsi tik vasarą pas senelius, sako, kad dabar tikrai nieko nekeistų, ir džiaugiasi išsipildžiusia svajone.

Vis dėlto miestas jai nėra tai, be ko negalėtų gyventi, o pasiilgusi žmonių nesunkiai gali jį pasiekti: iki Vilniaus - vos pusė valandos kelio. „Tikrai labai norėjau gyventi kaime, laikyti gyvūnų, būti arti gamtos. Kol esu jauna, sveika, turiu daug energijos, jėgų, gerą nuotaiką, tikrai manau, kad tai yra vieta, kur norėčiau likti. Aišku, mieste gyventi patogu, bet miesto mums netrūksta, o kaimo gyvenimo ypatumai džiugina iki šiol. Mėgaujamės gyvenimu gamtoje“, - kalbėjo moteris.

tags: #reikalynga #moteris #gyventi #sodyboja