Mažmeninės Prekybos Patalpų Reikalavimai Lietuvoje

Mažmeninė prekyba Lietuvoje yra griežtai reglamentuojama, siekiant užtikrinti aukštą maisto saugos ir higienos lygį. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai reikalavimai, taikomi mažmeninės prekybos patalpoms Lietuvoje, įskaitant higienos normas, maisto saugos reikalavimus ir patvirtinimo bei registravimo tvarką.

Mažmeninės Prekybos Taisyklės ir Higienos Praktika

Mažmeninės prekybos taisyklės Lietuvoje įsigaliojo nuo 2001 m. Šios Geros higienos praktikos taisyklės skirtos didmeninės ir mažmeninės prekybos maisto produktais įmonėms. Taisyklių tikslas - pasiekti, kad įmonėje būtų vykdoma vidinė maisto saugos kontrolė, išaiškinami svarbūs jos veiklos etapai ir užtikrinama, kad, remiantis RVASVT sistemos principais, būtų nustatomos, vykdomos, tobulinamos, palaikomos ir peržiūrimos maisto saugos procedūros: atliekama rizikos analizė, nustatomi maisto tvarkymo žingsniai, kur maistas gali tapti nesaugus vartoti, įsteigiami svarbieji valdymo taškai, kuriuose turi būti atliekama nuolatinė ar periodiška saugos stebėsena bei valdymas.

Didmeninės ir mažmeninės prekybos maisto produktais įmonės pasirengimą ir maisto tvarkymo pradžią pagal šias Taisykles įmonės vadovas tvirtina savo įsakymu. Nuo tos dienos šioms įmonėms nereikalaujama turėti individualios RVASVT principais pagrįstos sistemos - ją atstoja šios taisyklės. Jeigu kokie nors maisto tvarkymo veiksmai, aprašyti šiose taisyklėse (pvz., transportavimas), įmonėje neatliekami, tai būtina nurodyti įmonės vadovo įsakyme. Jeigu įmonė taiko kitokius ar papildomus maisto tvarkymo žingsnius (ar kitokias saugos užtikrinimo procedūras), pvz., atlieka gyvų žuvų ir akvakultūros tvarkymą, nei nurodyta šiose taisyklėse, tai, siekiant šiuos žingsnius ir (arba) procedūras įvertinti, išanalizuoti ir numatyti reikalingus atlikti prevencijos ar korekcijos veiksmus, būtina pritaikyti visus RVASVT principais pagrįstos sistemos diegimo etapus.

Maisto Tvarkymo Subjekto Patvirtinimas ir Registravimas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo šių metų spalio 26 d. įsigaliojo nauji Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimai. Nuo šiol, norintiems pradėti maisto verslą, gauti Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą ar užsiregistruoti, sutrumpės laikas, reikės pateikti mažiau dokumentų. Taip pat nereikės pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos centrų apskrityse išduotų Maisto tvarkymo subjekto visuomenės sveikatos saugos ekspertizės protokolų, darbuotojų sveikatos žinių pažymėjimų, asmenų medicininių knygelių dėl leidimo dirbti ir kt.

Nauja Tvarka

Anksčiau Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus maisto tvarkytojai gaudavo per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo dienos, o dabar juos gaus per 5 darbo dienas. Buvo tikrinami visi kioskai, parduotuvės, maisto išdalijimo vietos. Kai kuriems verslininkams tai buvo naudinga, nes inspektoriai pateikdavo daug patarimų ir informacijos dėl maisto tvarkymo vietų įrengimo, darbo zonų suskirstymo ir kt. Dabar bus tikrinamos jau veikiančios įmonės.

Subjektams, kurie nedaro tiesioginės įtakos maisto saugai ir kokybei, pažymėjimai bus išduodami be veiklos sąlygų įvertinimo vietoje (vaistinėms, kioskams, išvežiojamąja prekyba užsiimantiems asmenims, sezoninėms prekybos įmonėms, asmenims, užsiimantiems mažmenine prekyba iš automatų, prekiaujantiems tik negreitai gendančiais fasuotais maisto produktais, užsiimantiems maisto išdalijimu, maitinimu ir prekyba renginių metu, turgaviečių prekiautojams (prekiaujantiems maistu pagal verslo liudijimus), ne maisto prekių parduotuvėms (degalinėms), kuriose prekiaujama negreitai gendančiais fasuotais maisto produktais, prekybai laikinose patalpose, viešbučiams (tiekiantiems pusryčius) ir kt. Šie verslininkai Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus veiklai gaus per 5 darbo dienas.

Maisto tvarkymo subjektai (maisto produktų gamybos, viešojo maitinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, fasavimo ir pakavimo, tiekimo įmonės), darantys tiesioginę įtaką maisto saugai ir kokybei, bus tvirtinami kaip ir anksčiau, įvertinant maisto tvarkymo veiklos sąlygas vietoje. Pagal naujuosius reikalavimus, teritorinės VMVT registruos visus maisto tvarkymo subjektus, kurie anksčiau nebuvo registruojami. Tai tiesioginės įtakos maisto saugai ir kokybei nedarantys, užsiimantys prekyba internetu ar logistika (maisto produktų iškrovimu ar pakrovimu, užsakymų iš klientų apdorojimu, maisto produktų paskirstymu). Jie bus užregistruojami per 3 darbo dienas.

VMVT direktorius Kazimieras Lukauskas teigė: „Stengiamės mažinti administracinę naštą pradedantiems ar jau vykdantiems savo veiklą maisto tvarkytojams. Paprastinamas ne tik patvirtinimas ir registravimas, lengviau įgyvendinami reikalavimai patalpoms, gaminamos produkcijos tvarkymui. Tačiau valstybinė kontrolė, paremta rizikos analize, išlieka. Verslininkai privalo laikytis nustatytų maisto saugos ir higienos reikalavimų, nes jie atsako už vartotojams tiekiamo maisto saugą ir kokybę“.

Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimas - kai apskričių, miestų ar rajonų teritorinės VMVT suteikia teisę užsiimti maisto tvarkymu, išduodant Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą. Maisto tvarkymo subjekto registravimas - kai suteikiama teisė užsiimti maisto tvarkymu ir ji patvirtinama suteikiant atpažinimo numerį.

Valstybinė Maisto Kontrolė

Per šių metų tris ketvirčius VMVT vykdė valstybinę maisto kontrolę 22 333 maisto tvarkymo objektuose. Lyginant su 2007 m. I-III ketv. kontrolės duomenimis, maisto tvarkymo subjektų skaičius padidėjo 466 (2 %). Analizuojant kelerių metų duomenis, išryškėja negyvūninių maisto produktų gamybos įmonių mažėjimo ir viešojo maitinimo, prekybos įmonių didėjimo tendencija.

Investicijos į Gamybos Įmones

Didieji Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai investuoja milijonus litų į jiems priklausančias gamybos įmones, kad jos galėtų veikti ir Lietuvai tapus ES nare. “Mūsų gamybos cechams keliami įvairūs reikalavimai ir, norint juos atitikti, reikėjo nemenkų rekonstrukcijų, kurių vertė siekė maždaug 10 mln. litų”, - sakė didžiausio Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklo “VP Market” generalinis direktorius Ignas Staškevičius. Tinklas, jungiantis apie 265 parduotuves, mėsos gaminius, salotas bei konditeriją gamina daugelyje parduotuvių “Maxima”. Jų produkcija iš karto pateikiama pirkėjams, o dalis išvežiojama po kitas “VP Market” parduotuves Lietuvoje. “VP Market” parduotuvėse yra 101 gamybos cechas - 42 mėsos, 30 kulinarijos, 29 kepyklos ir konditerijos.

Lietuvai tapus ES nare, prekybos tinklų gamybos cechams bus keliami iš esmės tokie patys reikalavimai kaip ir kitoms maisto perdirbimo įmonėms. “Šiuo metu Lietuvoje prekybos bendrovės turi 232 gamybos įmones. Iš jų apie 65 proc. atitinka keliamus reikalavimus, o apie 25 proc. reikia dar papildomų investicijų. Dar dešimtadaliui reikia siaurinti gamybą ar asortimentą”, - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Darius Remeika. Pasak jo, dauguma (80-85 proc.) gamybos cechų priklauso trims didžiausiems mažmeninės prekybos tinklams. “Reikalavimų neatitinka ir “VP Market”, ir “Iki”, ir “Rimi Lietuva”, su didžiausiomis problemomis susiduria prieš kelerius metus pastatytos įmonės”, - teigė D.Remeika.

Pasak jo, prekybos centrų gamybos įmonėms keliami kiek liberalesni reikalavimai nei kitoms mėsos ir žuvies perdirbimo ar pjaustymo bendrovėms. “Tai nacionalinio lygio reikalavimai, nes šios įmonės negali eksportuoti savo produkcijos, jos gaminius realizuoja tik savo tinkle”, - komentavo D.Remeika. Tinklas “Rimi Lietuva” turi 17 gamybos cechų, tarp jų yra dvi kepyklos, dvi kulinarijos, vienas konditerijos ir 12 mėsos išpjaustymo gamybos cechų. Tinklui priklauso 32 prekybos centrai. “Iki šių metų sausio pradžios turėjome pertvarkyti mėsos ir kulinarijos gamybos cechus, kad jie atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus. Šiuo metu beveik visi “Rimi Lietuvos” gamybos cechai juos atitinka”, - sakė bendrovės ryšių su visuomene atstovė Raminta Česnulienė. Jos teigimu, daugiausiai investicijų reikėjo patalpoms pertvarkyti, pakuočių nuėmimo vietai įrengti, įrankių sterilizatoriams pirkti, kondicionavimo sistemai atnaujinti, tačiau investicijų sumos R.Česnulienė nenurodė. Prekybos tinklo “Iki”, jungiančio apie 120 parduotuvių, atstovė spaudai Aušra Ražanskienė sakė, kad tinklas turi 27 konditerijos ir kulinarijos cechus, kurie atitinka keliamus reikalavimus. Be to, visoje gamyboje įdiegta savikontrolės sistema. “Ne tik išlaikėme visus gamybos cechus, bet ir plėsime juos - statysime naujus, atsižvelgdami į poreikius. 2004-aisiais “Iki” ketina atidaryti 20 naujų parduotuvių visoje Lietuvoje. Dalyje jų bus ir gamybos cechai”, - sakė “Iki” atstovė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 20 tūkst. maisto perdirbimo įmonių, o ES veterinarinius numerius, leidžiančius gaminius eksportuoti į ES šalis, turi 55-ios. Iš jų 19 - pieno perdirbimo, 15 - žuvų perdirbimo, 15 - mėsos perdirbimo, 4 - sraigių perdirbimo įmonės bei po vieną kiaušinių rinkimo ir žarnų perdirbimo įmonę.

tags: #reikalavimai #mazmenines #prekybos #patalpoms