Svajojate apie nuosavą namą ar tiesiog norite investuoti į žemę? Žemės sklypo įsigijimas - svarbus žingsnis, reikalaujantis kruopštaus pasiruošimo ir informacijos. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką turite žinoti apie žemės sklypų pirkimą, nuomą, atskyrimą ir su tuo susijusias rizikas, kad galėtumėte priimti teisingą sprendimą.
Žemės Sklypo Įsigijimo Aspektai
Valstybinės Žemės Išsipirkimas
Gal kas galėtų patarti, kur kreiptis ir ar yra galimybė išsipirkti žemę iš valstybės? Jei teisingai supratau, Jus turite dali namo, esancio valstybiniame zemes sklype, o kitos dalies namo savininkas mire, neprivatizaves zemes, ar ne?
Galima butu patikslinti, kas nori issipirkti valstybine zeme - ar to asmens, kuris mire neigyvendines teises privatizuoti zeme, ipediniai, ar mirusiojo bendraturciai (tai yra Jus)? Pirmu atveju, galimybe yra. Antru atveju - manau, ne, todel, kad naudojami zemes sklypai nuomojami asmenims, tuose sklypuose esanciu pastatu (ju daliu) savininkams, proporcingai atitinkamam asmeniui nuosavybes teise priklausanciam pastato (jo dalies) ir sklypo plotu santykiui.
Bet galbut teises aktai numato kokiu nors issimciu, todel siulyciau pasikonsultuoti zemetvarkos skyriuje. Šiaip mes paveldėjom dalį namo ir žemę, kuri nėra išpirkta. Jū galite išsipirkti žemės sklypą aplink jums priklausantį namą.
Žemės Sklypo Pirkimo Procedūra
Paprastai tai jums reikia kreiptis į firmą kuri atlieka žemės sklypų kadastrinius matavimus, kad apmatuotų ir suformuotų jums sklypo ribas. Tada firma padarys žemės sklypo planą, pridės ten visu reikiamus dokumentus. Ir jūs ten turite kokius dokumentus, kad tas sklypas buvo pirkas, mokėta už jį, irgi reikia pridėti prie tos bylos, pridėti reikia ir visu namo bei paveldėjimo dokumentus.
Tada visa tokia byla keliauja į žemėtvarkios skyriu, nu pavydžiui, jeigu jūsų sklypas yra Vilniuas m., tai į Vilniaus m. žemįtvarkos skyrių, jie ten pagal pateiktus dokumentus ir žemės sklypo planą sutvako žemė sklypo pirkimą, gal ten reiks kažkiek susimokėti jeigu jūs anksčiau nemokėjote už tą sklypą ir pagrinde viskas.
Taigi, namo be žemės nenupirksite. Jei toji žemė nėra labai brangi, gal pajėgsit ją nusipirkti, o ne išsinuomoti?
Valstybinės Žemės Nuoma
Laba diena, noriu Jūsų paklausti ka man daryti ir kur kreiptis, norint nusipirkti ar issinomuoti valstybines zemes sklypuka apie 5 arus, kurie ribojasi greta su musu nuosavu sklypu. Tikrai zinau, kad ten negali stoveti joks namas, nes per arti yra aukstos itampos elektra...
Klaidos Renkantis Žemės Sklypą
Svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms. Prieš perkant sklypą, reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą. Tačiau pirmiausia, norint patarti, reikia žinoti, kur žmonės dažniausiai klysta.
„Capital Architects“ architektė-projektų vadovė Ieva Pavilonė sako, kad dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas. Dažnai žmonės pagalvoja apie tai, kad svarbu įsivertinti įvažiavimą į sklypą, iš kurios pusės bus įvažiuojama - pietinės, rytinės, vakarinės ar šiaurinės. Tai svarbu dėl namo orientacijos. Bet dažnu atveju nežinoma apsaugos zonų, kurios yra nustatytos sklypui. Ir tų klaidų galbūt galima išvengti pasikonsultavus su architektu ar kitu ekspertu ir peržiūrėjus NT išrašą, įvertinus, ar tame sklype yra apsaugos zonų, jau galima išvengti nepatogumų projektuojant namą“, - akcentuoja architektė.
Ji paaiškina, kad apsaugos zonos, pirmiausia, gali būti inžineriniams tinklams, pavyzdžiui, sklype arba palei sklypą iš gatvės pusės gali eiti elektros apsaugos zona. Taip pat vandentiekio, nuotekų inžineriniai tinklai, kurie gali eiti per sklypą ir riboti užstatymą.
„Taip pat būna kelio apsaugos zona, ypač vietinės reikšmės keliai turi tokias zonas, kurios gali siekti ir 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, tai tokiu atveju pastatą jau reiktų traukti net 10 metrų nuo kelio. Taip pat pirkėjai patys sunkiai gali įsivertinti gaisrinius reikalavimus, kurie riboja užstatymą iki kaimyninių pastatų. Labai svarbu tai žinoti, nes, pavyzdžiui, jei kaimynas pasistatė namą 3 metrai iki savo sklypo ribos, pirmasis gavo tokiam projektui statybos leidimą, jis išlaiko reikalavimus, nes šalia esantis sklypas šalia buvo dar tuščias. Tarkime, kad namas yra mūrinis, tai jo gaisrinės saugos klasė bus antra ir mums, kitame sklype norint statyti kitą pastatą, iki šito kaimyno namo reikėtų išlaikyti 8 metrus”, - akcentuoja ekspertė.
I. Pavilonė tęsia, kad pirkėjai dažnai nežino ir kito reikalavimo, susijusio su gaisro gesinimu. Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys. Jeigu taip nėra, tokiu atveju sklype reikia arba projektuoti, kasti kūdrą, arba gaisrinius rezervuarus, o tai apriboja užstatymą.
Tačiau reikia būti atsargiems perkant sklypą šalia vandens telkinių. I. Pavilonė primena pakrančių apsaugos zonų reikalavimą. „Nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 50 metrų statyba yra negalima. Yra atvejų, kai žmogus nusipirko sklypą labai gražioje vietoje, prie upės, mes įvertinome šlaitą, apsaugos juostą, apsaugos zoną dėl gatvės ir liko užstatymui tik apie 30 kv. m. Žmogus tikėjosi pasistatyti gyvenamąjį namą, bet to padaryti buvo neįmanoma. Tam, kad žmonės tokių klaidų išvengtų, būtų logiška prieš perkant sklypą įsivertinti ir pasišnekėti su ekspertais dar prieš perkant sklypą“, - pataria architektė.
Taip pat, pašnekovės teigimu, prieš perkant sklypą reikia atkreipto dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. „Tai reikėtų pirmiausia pardavėjo klausti, ar iki sklypo ateina komunikacijos ir kur eina. Nes vėlgi, jos turi savo apsaugos zonas. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti. Dar vienas niuansas dėl įvažiavimų į sklypą. Įsivaizduokime, kad turime sklypą, kuris, atrodo, kad galėtų turėti įvažiavimą iš dviejų pusių. Jeigu sklypui yra parengtas detalusis planas, tau mes griežtai turime vadovautis planu ir įvažiavimą į sklypą daryti ten, kur jis numatytas“, - pažymi ekspertė.
Architekto patarimas kaip išsirinkti žemės sklypą
Sklypo Dydis
Įsigiję sklypą, naujakuriai ima braižyti savo svajonių namo projektą. I. Pavilonės teigimu, ne visada yra galimybė suprojektuoti tokį namą, kokio nori pirkėjai, nes jam tiesiog netinka įsigyto sklypo forma. „Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės. Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų. Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais. Tai vėlgi, net jei sklypas yra didesnis, užstatymo tankumas jame gali būti mažesnis. Tai pirkėjams yra sunku išsiaiškinti, reikia gana daug pasidomėti prieš perkant sklypą“, - sako architektė ir priduria, kad net jeigu sklype nėra apsaugos zonų, gali būti, kad vis tiek nepavyks pastatyti visko, ko žmogus nori.
Paklausta, kokio dydžio sklypas galėtų būti geriausias pasirinkimas norintiems ne tik komfortiško dydžio namo, bet ir kiemo, galbūt dar garažo ir pirties pastato, architektė įvardija kelis skaičius. „Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 a sklypo. Jeigu turime 10-12 a sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas. Jeigu kalbant apie tankumo rodiklius, tai 12 a. sklype galima užstatyti preliminariai, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, 300 kv.m, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv.m. Tai jau yra dideli skaičiai. Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 a sklypo“, - sako I. Pavilonė.
Pašnekovė priduria, kad neretai pirkėjams kyla klausimas, ką rinktis pirma - sklypą ar namą. Architektė sako, tai turėtų vykti kompleksiškai. „Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą“, - sako I. Pavilonė.
Kaip Išvengti Klaidų Renkantis Sklypą
Taigi, klaidų sąrašas, renkantis sklypą, tikrai nemažas. Ką daryti, kad išsirinktume geriausią variantą? I. Pavilonės teigimu, pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą. Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis.
Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą. Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų. Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas“, - patarimais dalijasi architektė.
Ji tęsia, kad mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. „Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų“, - priduria I. Pavilonė.
Rizikos, susijusios su žemės sklypu
Planuoju natura perimti is aukciono neparduota skolininkui priklausanti turta - dali namo (su mintimi kreiptis i teisma del daliu nustatymo ir pardavimo kaip savarankisko NT). Taciau problema ta, kad zemes sklypas, ant kurio stovi namas, priklauso kitam asmeniui (net ne paciam skolininkui). Apie kokias rizikas tureciau zinoti? Gali is manes reikalauti sumoketi zemes nuoma ar pan.?
Kodėl gi perimta namo dalis negalėtų būti parduota skolininko bendraturčiui? gali buti netvarkingi žemetvarkiniai reikalai,bet gali buti ir tvarkingi.Pvz.
Mane taip pat neramina. Ketinu įsigyti kotedžą, bet žemės sklypas areštuotas. Notaras ketina tvirtinti sandorį. Žemes skolininkas dabar nuomuoja zeme ir yra pasirašes sutartį jog ji parduodama už 1 Litą. Niekas jūsų negalės priversti pirkti ar nuomoti sklypą.
Sklypo Atskyrimas
Galu gale susiradom sklypa toki kokio ieskojome, tik pagrindine beda - savininkai pagyvene zmones, nori kad pirkejas pats sutvarkytu atskyrimo popierius. Todel kyla klausimai:1. Kaip zinoti ar atskirimas is viso imanomas, gal toje vietoje nauju sklypu formuot neleidzia...2. Kaip vyksta atskyrimas, kokiu dokumentu reikia, ir per kiek laiko imanoma sutvarkyti popierius? Kiek tai kainuoja?3. Ar imanoma paciam sutvarkyti popierius (uzteks ziniu, kantrybes ir pan.), ar geriau samdyt koki tarpininka?4. Kaip isvengti situacijos, kad as sutvarkau sklypo atskyrimo popierius, o savininkai parduoda jau atskirta sklypa kitiems. Ta prasme, ar sudaroma kokia speciali sutartis dar pries tvarkant popierius?5. Kokie papildomi darbai laukia atskirus sklypa, ar reikes nauju geodeziniu matavimu topo nuotraukos ir pan.? Kiek visas tai papildomai kainuos?
Kaip zinoti ar atskirimas is viso imanomas, gal toje vietoje nauju sklypu formuot neleidzia...Kaip anksciau mineta buvo jeigu isduos leidima zemetvarkos skyrius, vadinasi dalinti galima. Gali buti kelios priezastys del ko negalima buti padalinti ZU paskirties sklypo: Jis yra draustinyje, regioniniam ar nacionaliniam parke ir t.t.Sklypas yra per mazas, arba norima atskirti dalis yra per maza (To galima butu isvengti tapus bendrasavininkiais ir atsidalinus kiekvienam savo sklypa...
Reikia registro pažymejimo ir sklypo planu. issiimsi zemetvarkoj leidima, savivaldybej salygas. jeigu yra sklype statiniu reikes ir ju teisines priklausomybes dokumentu. Kaina priklauso, nuo to: kokio dydzio sklypas, kur jis yra ir t.t. per mazai info apie tavo sklypa, kad sakyti bent preliminaria kaina
Imanoma viska padaryti paciam. T.y. nunesti dokumentus iki artimiausios geodezines imones. Ziniu tau beveik nereikia jokiu. Viska paaiskins specialistas kuris tvarkys zemes dokumentus. Uztruks apie puse metu, bet gali buti kad ir ilgiau...
As pirkciau dali sklypo, tapciau bendrasavininkas, o paskui ramiai daryciau pati padalinima, kitu atveju gali buti isdurtas. Zinai tie seni zmones gudrus siais laikais...
Jeigu noresi statytis, reikes topo nuotraukos. Nauju geodeziniu matavimu tikrai nereiks, nes jie bus atlikti dalijant zemes sklypa. cia kaina svyruojanti.
sklypas yra namu valdoje, bendras jo plotas24a., parduoda 12 aru. Namu valda... tada visi mano ir gegucio patarimai netenka galios:) NV dalinama visai kitu principu. Tau teks daryti detaluji plana. Eini pas architektus ir jie viska atliks. Tada architektas apziurejes tavo dokumentus paves pasidaryti tau topografini plana (ji atlieka geodezininkai). Kai turesi toponuotrauka, del detalaus problemu neturetu kilti. Kai jau turesi patvirtinta detaluji plana (del padalijimo), vel teks eiti pas geodezininkus ir daryti atidalintiem sklypeliam kadastrinius matavimus. Tau kainuos: 1. toponuotrauka 2. detalus planas 3. Kadastriniai matavimai.
Statyba Nepadalintame Sklype
Su giminaičiais bendrai esame nusipirkę sklypą. Namuko mes greit statytis nesiruošiame.Sklypo dar nesame pasidalinę, o giminaičiai savo namą jau nori pradėti statytis.Gal galite pasakyti ar įmanomas legalus namo statymas jei sklypas nepadalintas (yra du savininkai)?
Paėmėme iš bendrasavininkų notaro patvirtintą sutikimą, kad jie leidžia mums pirmiems statyti namą ir kad jie žino, jog be detaliojo plano viename sklype galima statyti tik vieną namą. O toliau jau kaip ir visur - projektas, derinimas, statybos leidimas, statybos.
Kiek zinau tai cia tik Vilniuje tiek ilgai uztrunka, kituose miestuose daug trumpiau ir paprasciau ir kainuoja daug maziau.
Žemės Paskirtis ir Medžių Apsauga
Ar privačioje žemės valdoje gali būti privati namų valda? Privati valda ir namų valda skiriasi, jei neklystų, žemės paskirtimi, nes privati valda dar neleidžia tau statyti namo, reikia gauti leidimą žemės paskirčiai.
Kaip čia suprasti? Šiaip kalba eina apie ilgametį, didelį, sveiką beržą (ne vaismedį) mano žemės sklype, kurį kėsinasi nupjauti mano kaimynas. Visur kalbama tik apie vaismedžius, želdinius, kuriuos pats žmogus pasodina, o apie ne vaismedžius, natūralios gamtos augalus niekur nieko nesakoma. Kas apsaugo medžius nuo žmonių, kuriems trukdo vėjo atpūsti jų lapai?
Jei jis tavo žemės sklype, tai kaimynas, norint jį nupjauti, turi kreiptis į teritorinę savivaldybę tam reikalui ir tik tuo atveju, jei jis kelia grėsmę žmogaus sveikatai ar nuosavybei.
Žemės sklypo savininkas turi teisę nupiauti ir paslikti sau kaimyniniame sklype augančių madžių,krūmų ir kitų augalų šaknis ir šakas,esančias jo žemės sklype,prieš tai įspėjęs kaimyninio sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti,bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo.
Jei tai yra tik jūsų sklypas, be jokių kitų valdymo perdavimų, kaimynas neturi tesės nieko kirsti.
Kelias Per Žemės Sklypą
Sveiki,per mano nuosava zeme eina kelias is abieju pusiu kelio yra mano zeme. Tad pasistaciau uztvara kad pasaliniai asmenys nevazinetu. Taciau piktibiskai yra vazinejama nuolat su sunkia zemes ukio technika utvaras ne karta jau buvo sulauzytas kelias sugadintas nors tvarkau pati viena. Toliau yra bendro naudojimo kelias kuriuo gali vaziuoti. Bet kadangi cia patogiau per mano. Ar turi teise asmenys vazineti per mano zemeje esanti kelia.
Ne.
Žemės Ūkio Paskirties Žemės Kaina
Norejau paklausti, kaip siai dienai galima butu orientuotis, kokia hektaro kaina dirbamos zemes ukio paskirties zemes, lyginant ja su registro kadastro vidutine rinkos verte.
Registro kadastras zemes ukio paskirties zeme, jei ji ne prie pat didesniu miestu, vandens telkiniu, prilygina kazkur 3,5 tukstancio LT uz hektara. Man atrodo kad tai gana maza kaina ir kaip galima butu orientuotis, kokia reali zemes kaina, naudojantis stai siuo zemelapiu?
Tokiu būdu žemės kaina kai kuriose vietose mažesnė negu 2.000 Lt/ha, o kai kur mokama ir 8.000 Lt/ha.
Registras kadastras skaiciuoja dvi vertes, viena bazine, kuria pagrinde nulemia zemes vieta, o kita vidutine rinkos verte, tas zemelapis tik bendra plota parodo, o ten iformules ir ieina indeksai. Yra nera vandens telkiniu, atstumas iki miesto, elektros tinklu kabeliai, derlingumas balais visu ir nepamenu ir isveda tada antra kaina, vidutine rinkos kaina. Bet man atrodo kad ji netiksli.
Registro kadastras vidutine rinkos kaina rodo 3400lt/ha uz ha.
Tiesiog turiu siai dienai 8,25 ha zemes ukio paskirties zemes salia Anyksciu. iki miesto centro 6km, iki pagrindinio kelio i miesta, keli simtai metru, yra sulinys ar net du, tiksliai nepamenu. Sioje vietoje zeme derlinga 51 balu. zeme nuomojama ir dirbama. Nuomos sutarciai like 2 su virsum metu.
O žemė brangs, išreikšta fantikais...
Žemės Ūkio Paskirties Žemės Įsigijimas Užsieniečiams
Kitas klausimas butu, gal kas turite informacijos kaip juda reikalai, del leidimo zeme isigyti uzsenieciams. Ar daug tikimybiu, kad ES patenkins lietuviu prasyma dar 2 metams.
Žemės Tvarkymo Paslaugos
Naudojame naują FAE techniką: miško mulčerį bei frezą. Darbus planuojame ir stebime pasitelkdami modernią transporto valdymo / technikos parko stebėjimo sistemą. Atliktus darbus fiksuojame drono pagalba. Per dieną kokybiškai (iki 30 cm gylyje) išfrezuojame iki 1.2 Ha bei sumulčiuojame (iki 5 cm gylyje) iki 3 Ha žemės plotus.
Dėl naudojamos našios technikos bei technikos parko valdymo bei stebėjimo sprendimų nuvažiuojame mažiau kilometrų, išmetame mažiau CO2 ir kitų nuodingų cheminių junginių. Aplinkos tvarkymo grupė atlieka giluminio augmenijos šalinimo bei paviršinio augmenijos šalinimo paslaugas. Taip pat, mechanizuotu būdu tvarko apleistus sklypus ir teritorijas, valo užaugusias elektros linijas bei dujotiekius.
Tikimės, kad ši informacija padės jums priimti geriausią sprendimą dėl žemės sklypo įsigijimo ar nuomos. Sėkmės!