Nuo seno mediniai namai garsėja kaip ilgaamžiai, patvarūs bei ekologiški statiniai. Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti.
Taigi statiniai iš rąstų, tarp jų ir rąstinė pirtis, yra ekologiškas pasirinkimas tiems žmonėms, kurie labiau už viską vertina natūralias statybines medžiagas, tausoja gamtą ir rūpinasi savo sveikata.
Šiame straipsnyje panagrinėsime rąstinių namų privalumus ir trūkumus, ypač atsižvelgiant į žiemos sezoną.
Rąstinis namas Suomijoje žiemą.
Medienos Savybės
Mediena yra organinė, higroskopinė ir anizotropinė medžiaga. Jos šilumos, akustinės, elektrinės, mechaninės, estetinės, ir kt. savybės yra labai tinkamos įvairių pastatų statybai. Galima pastatyti patogų bei kokybišką namą, naudojant tik medienos gaminius. Naudojant kitas statybines medžiagas, tai beveik neįmanoma.
Mediena savyje sukaupia itin didelį šilumos kiekį. Tai reiškia, kad reikia didelio energijos kiekio, kad padidėtų ar sumažėtų vieno kilogramo medienos temperatūra. Mediena reikalauja beveik dvigubai daugiau šilumos nei akmenys ir betonas.
Medžio šilumos laidumo koeficientas yra labai mažas. Mediena praktiškai nesiplečia nuo šilumos. Priešingai, dėl šilumos poveikio ji išdžiūsta ir stiprėja.
Garso Izoliacija
Garso izoliacija priklauso nuo medžiagos paviršiaus masės. Mediena, kaip lengva medžiaga, nepasižymi labai gera garso izoliacija, tačiau ji puikiai sugeria garsą. Sugerdama garsą, mediena apsaugo nuo aido ir triukšmo.
Estetika
Medis yra dekoratyvi medžiaga, todėl iš jos pastatyti namai yra estetiškai gražūs. Kiekvienas medis turi savo spalvą, dizainą ir kvapą. Medžio dizainas pasikeičia pagal tai, kaip jis yra supjaustytas. Galima rasti įvairių medienos rūšių pagal spalvą ir dizainą, kurio klientas pageidauja.
Reikia pasakyti, jog pasaulyje egzistuoja daugiau kaip 500 medžių rūšių. Skiriasi jų svoris, sunkis, makroskopinė, mikroskopinė struktūra, fizinės, akustinės, šilumos bei kitos savybės. Tokios įvairovės dėka galima rasti tinkamą medieną bet kokiam statiniui. Pavyzdžiui, norint turėti gerą šilumos izoliaciją bei garso sugėrimą, patariama rinktis lengvą medieną.
Rąstinio Namo Privalumai
Rąstai - ekologiška, patikima, ilgaamžė, žmonių sveikatai naudinga statybinė medžiaga. Iš jų statomi individualūs gyvenamieji namai, pirtys, pavėsinės ir kt.
Rąstinis namas yra ekologiškas, tvirtas, ilgaamžis, iš atsinaujinančių gamtinių išteklių pastatytas, rankų darbo būstas. Rąstinio namo kaina, palyginus su kitų namų, yra didesnė, tačiau už sveikatai naudingą, iš ekologiškų, gamtinių medžiagų pastatytą būstą reikia ir tikrai verta daugiau mokėti.
Iš tiesų, rąstiniai namai yra iki 15 procentų efektyvesni nei standartiniai mediniai namai tiek šildymo, tiek ir vėsinimo atžvilgiu. Jų šildymui sunaudojamas mažesnis energijos kiekis, tačiau šiluma viduje būna tokia pat kaip žymiai daugiau šildomuose būstuose. Taip pat rąstinius namus reikia mažiau vėsinti, kad viduje būtų gaivus, vėsus oras, nes rąstai kvėpuoja.
Svarbu paminėti, kad medis turi tik jam vienam būdingą savybę, kuri vadinama šilumos masės efektu. Kaip tai pasireiškia? Medis akumuliuoja šilumą sienoje, neišleidžia šilumos ir neįleidžia šalčio.
Ne paslaptis, jog apie rąstinius namus sklando daugybė nepagrįstų mitų. Daugumą šių gandų pradėjo skleisti asmenys, kurie niekada nebuvo gyvenę rąstiniame name, tačiau, jausdamiesi esantys kompetentingi šiuo klausimu, dalija patarimus savo aplinkos žmonėms, kurie ketina statytis rąstinį namą.
Taip pat pastebima tendencija, kad žmonės, kurie stato rąstinius namus, labai daug investuoja į jų įrengimą. Iš tiesų, šis argumentas prieštarauja sveikam protui ir logikai.
Rąstinis namas yra greičiau pastatomas, todėl sumažėja darbų atlikimo kaina.
Rąstiniuose namuose nereikia įrenginėti brangios vėdinimo, kondicionavimo sistemos. Namas “kvėpuoja” ir natūraliai ventiliuojasi per sienas. Tokiame būste neteks patirti nemalonaus sausumo pojūčio, kaip atsitinka mūriniuose namuose ir butuose šildymo sezono metu. Nepajusite ir drėgmės pertekliaus lietinguoju metų laiku. Mediena name palaiko puikų drėgmės balansą. Jei drėgmės padaugėja, mediena dalį jos sugeria.
Rąstinio Namo Trūkumai
Kalbant apie statinius iš rąstų, jų kokybė labai priklauso nuo naudojamų rąstų bei jų išdžiovinimo kokybės. Antra problema - rąstinių konstrukcijų sėdimas, išsikreipimas, trūkinėjimas. Daugumos iš šių problemų (rąstų išsikreipimo bei trūkinėjimo) galima išvengti naudojant kokybišką medieną. Konstrukcijų iš rąstų sėdimas neišvengiamas, tačiau galima sumažinti jo laipsnį.
Trečia, rąstinių statinių kaina yra pakankamai didelė. Ir tai nestebina, nes už autentiškumą ir ekologiją reikia mokėti.
Rąstinio namo kaina priklauso ne tik nuo naudojamų medžiagų, rąstų apdirbimo rūšies ir kt., bet ir nuo pasirinktos statybos įmonės.
Taip, mediena pūva, tačiau tik tuomet, kai jos drėgmės lygis siekia 30-60%. Jeigu dirba patyrę ir kvalifikuoti statybininkai, tuomet statybos neužtrunka ilgai.
Nesusigundykite įvairiomis akcijomis bei nuolaidomis dažams ir nepirkite bet ko. Taigi, namo išorė reikalauja didžiausios priežiūros. Vidinėms (interjero) sienoms nereikia jokios ypatingos priežiūros. Nuo lakuotų ar dažytų sienų tereikės kartais nušluostyti dulkes. Nebent turite mažų vaikų, kurie piešia ant sienų ar kitaip jas išpurvina.
Trūkumai: Tokio storio sienojai yra greičiau paveikiami atmosferos ardomojo poveikio. Kadangi rąstinio sienojaus plotis 120 mm, tad dėl techninių bei medžio specifinių savybių rąsto aukštis yra taip pat žemesnis nei įprastinių rąstų. Jis dažniausiai būna nuo 120 iki 160 mm. To pasekoje dėl didesnio rąstų skaičiaus padidėja šiluminis pralaidumas, sienoje susidaro daugiau šalčio tiltų.
Kitas didelis trūkumas, tai rąstų suleidimo vienas su kitu plotis. 120 mm storio rąstuose suleidimas bus apie 100 mm, o 200 mm - 180 mm. Dėl šios priežasties (siaurų sienojų) siena, kuri veikiama statinių bei dinaminių jėgų yra labiau linkusi daryti išlinkimus (pilvus), tad tokie rąstai dažniausiai vienas su kitu tvirtinami srieginiais varžtais, kurie laikui bėgant yra nuo korozijos ir nutrūksta atlaisvindami sienojus. Jie taip pat reikalauja pastovaus papildomo suveržimo.
Plonesnių rąstų sienojai dažniau pritaikomi mažų vasarnamių bei mažų namelių statybai. Nes 120 mm sienojus negali būti naudojamas kaip vientisinis elementas net 6 m sienoje. Būtini dalinimai. O rąstiniame name esant mansardiniam aukštui, labai komplikuojasi perdangos sutvirtinimas, nes perdengimo balkiai dažniausiai daromi taip pat iš tokių matmenų kaip ir sienojai.
Uždėjus rąstinio namo stogą (medinės konstrukcijos statiniams rekomenduojamas sunkus čerpių, nendrių, žemių stogas), reikia labai kreipti dėmesį į plonasienio namo sienų projektavimą, kad stogo atraminiai taškai į murlotinius sienojus (sienos viršutinė dalis į kurią remiasi stogo gegnės) neverstų sienų į statinio vidų. Konstrukcinio stabilumo tokiam statiniui pagerinti neįmanoma arba tai sudaro labai didelius kaštus.
O šiluminės savybės dauguma gerina apšiltinę namą iš vidaus. Bet šiuo atveju medinis namas netenka savo pirminės paskirties. Ekologiškumo bei sveikumo. Toks namas tampa labai brangus. Nes tai yra namas name. Todėl šiuo atveju logiškiau būtų statyti skydinį arba karkasinį namą. Nes jis bus stabilesnis ir pigesnis. O pastačius plonasienį namą ir įrengiant apšiltinimą, reikia turėti didelę patirties ir žinių atsargą, nes sienojai mediniame name pastoviai juda. Todėl darant įprastą vidaus apdailą, dažniausiai tokių statinių vidaus sienos būna su trūkimais.
Rimčiausia problema galima įvardinti rąstų "vaikščiojimą". Džiovinto rąsto siena per metus gali sukristi iki 5 cm. Judėjimas vyksta ir sukantis rąstui horizontalia kryptimi. Nuo šių problemų apsisaugojama teisingai sukertant kampinį mazgą, įrengiant sąsparas ilgesnėse sienose, darant technologines įpjovas. Klijuoti rąstai "vaikšto" žymiai mažiau, yra stabilesni.
Nors galima teigti, kad mediniai namai savo privalumais dažniausiai užgožia trūkumus, vienas iš labiausiai neigiamų aspektų galėtų būti medinių namų perdangos, kurios, dėl riboto pločio, gali riboti ir patalpų dydį. Ne retai statytojai medinių namų trūkumams priskiria ir problemas, kilusias dėl netinkamai pasirinktų statybos medžiagų ar netinkamo darbų atlikimo.
Rąstinio Namo Priežiūra
Tinkamai prižiūrimas rąstinis namas tarnaus 150 ar 200 metų, o jo remontas labiau panašus į eilinį apsitvarkymą, nei paniką sukeliantį diskomfortą dėl gramdymų, tapetų plėšymų, gausybės šiukšlių, dulkių, dažų ir pan. Natūralu, kad rąstus veikia saulės spinduliai, lietus, temperatūrų kaita. Todėl bent kas 2-3 metus juos reikia padegti papildomu dažų sluoksniu.
Rąstiniam namui svarbu tinkamai parinkti ir kokybiškai sumontuoti stogą. Jis turi būti sunkus, kad rąstai tvirtai ir stabiliai laikytųsi. Be to tai padėtų namui greičiau „nusėsti“. Namui „sėdant“ kis ir jo stogo kampas, todėl į tai reikia atsižvelgti montuojant stogo konstrukcijas. Gegnėms turi būti palikta išilginio judėjimo laisvė.
Specialiai paruošti reikia ir vietas, paliktas durims ir langams montuoti, atsižvelgiant į namo „sėdimą“. Perdangoms taip pat turi būti skiriamas didelis dėmesys.
Rąstinio Namo Energetinis Efektyvumas ir Šiltinimas
Sienos iš 18 cm storio rąstų namui gali būti nešiltinamos, tačiau nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos įvedus A energetinės klasės reikalavimus naujiems statiniams, rąstinio gyvenamojo namo be papildomo apšiltinimo pastatyti praktiškai neįmanoma. "Aprengti" sienas iš vidaus ar iš išorės nesudaro jokių problemų. Šilumos izoliacijos bendrovės kartu su rąstinių namų gamintojais yra parengę tokio šiltinimo mazgus ir instrukcijas.
Viena didžiausių problemų gali tapti rastinio namo pritaikymas A energetinei klasei, kuri tokio tipo gyvenamiesiems pastatams reikalinga jau ne vienerius metus. Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai. Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.
Namo sienos statomos iš dviejų plonesnių rąstelių, tarp jų paliekant (20cm ir daugiau) oro tarpą, kuris užpildomas biria medžio ar celiuliozine vata. Tokiu būdu Užsakovai gauna itin šiltą namą nepakeisdami rąstinio namo koncepsijos - rąsteliai lieka tiek namo viduje, tiek ir išorėje.
Rąstinio Namo Kaina
Plačiai paplitusi nuomonė, kad namo pastatymo kaina priklauso tik nuo namo bendrojo ploto išreikšto kvadratiniais metrais. Tai yra klaidinga nuostata, nes namo bendrasis plotas yra tik vienas faktorius, kuris įtakoja bendrą namo statybos kainą.
Kaip jau minėjome pradžioje, atsižvelgiant į ypač didelę medinių namų įvairovę, jų statybos ir įsirengimo kaina gali būti ypač lanksti - kokybiški mediniai namai gali kainuoti nuo 14 000 eurų, tačiau kartais gali siekti net iki 500 000 eurų sumą. Bene pagrindiniai, kainą lemiantys faktoriai - namo plotas ir jam pastatyti naudojamos medžiagos.
RASTINIO NAMO STATYBA: kiek susėda rastai
Rąstinio Namo Tipai
Pagal rąstų apdorojimo būdą išskiriami tokie rąstinių namų tipai: rankomis apdorotų rąstų, specialiais įrenginiais apdorotų rąstų bei klijuotų rąstų namai.
Labiausiai vertinami ir autentiškiausi, tačiau patys brangiausi, yra iš rankiniu būdu apdorotų rąstų pastatyti namai. Šiuo atveju net apdirbti rąstai nepraranda savo natūralumo. Rankiniu būdu apdorotiems sienojams gaminti atrenkama tik pačios aukščiausios kokybės mediena. Taip sumažinama medžio trūkinėjimo, sukimosi rizika.
Įrenginiais apdoroti rąstai - visi vienodi ir matematiškai tikslių formų. Jie yra ištekinami arba frezuojami. Statant namus tarp rąstų dedamos izoliuojamosios medžiagos.
Naujausia iš visų išvardintų technologijų - namų statyba iš klijuotų rąstų. Jie yra suklijuojami iš medienos tašų, o po to mechaniškai apdirbami. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai.
Drėgmės Įtaka
Ne paslaptis, jog didžiausias medienos priešas, galintis ją pažeisti, yra drėgmė. Dėl didelio drėgmės kiekio mediena ima pūti. Tiesą sakant, egzistuoja ne viena pavojinga drėgmės rūšis: atmosferos drėgmė, statybinė drėgmė, gruntinė drėgmė bei kondensacinė drėgmė. Siekiant išvengti neigiamų jos padarinių, būtina užtikrinti, kad rąstinio namo sienose nebūtų vietų, kur galėtų kauptis drėgmė. Jeigu tai nebus padaryta, nepadės nei kokybiškos medienos naudojimas, jos paruošimas, padengimas specialiomis priemonėmis.
Siekiant aukščiausios kokybės bei išvengti plyšių sienose, pelėsių, netolygaus rąstų sėdimo, reikia pasirinkti kokybišką medieną, tinkamai įrengti jungiamuosius mazgus, kruopščiai atlikti išorės bei vidaus apdailos darbus.
Svarbu išvengti plyšių pamato ir pirmojo vainiko sankirtos vietoje. Apatiniai rąstai turi būti impregnuoti, pageidautina išpjauti iš puvimui atsparesnės medienos, ant pamato įrengiamas hidroizoliacijos sluoksnis.
Medienos pasirinkimas
Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta.
Žiemos kirtimo rąstas yra „miego“ stadijoje ir todėl jis ne taip greitai mėlynuoja t.y. nekeičia spalvos. Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis.
Rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį.
Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma. Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų. Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvo stabilumui išlaikyti. Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos.
Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti. Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos. Šis teiginys papildytinas taip: jei rąstinis statinys bus ant pamatų, kurie „vaikšto“ nuo šalčio, tai ir sienos nebus sandarios, tarp jų nuolat bus tarpai. Norint kad rąstinis statinys laikui bėgant tvarkingai „susėstų“ ir būtų sandarus, tai pagrindas ant kurio jis renčiamas, taip pat turi būti stabilus.
Šiluminis laidumas
Tarp rąstinių namų gamintojų ir mūrinės statybos šalininkų kyla ginčai dėl pernelyg mažos rąstinės sienos šiluminio laidumo, kuris esti apie 1,8 W/kv. m K. Kaip tikina rąstinių namų statytojai, energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu. Praktiniai rezultatai sako ką kita: su didele varža energijos sąnaudos yra gerokai mažesnės už teorinius skaičiavimų duomenis.
Labai svarbi šio tipo namo savybė akumuliuoti perteklinę drėgmę. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros. Kitas pavyzdys, nuteikiantis pasitikėti rąstine statyba - pridėkite ranką prie mūrinės, kad ir gerai apšiltintos sienos. Pajusite temperatūrų pokytį. Nustojus šildyti mūrinę patalpą, neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su šiltu oru verčia kondensuotis drėgmę. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą, kokia yra kambaryje.
Apibendrinimas
Rąstinis namas yra ilgaamžiškas statinys. Tačiau, kaip ir bet kokiam namui, rąstiniam laikas nuo laiko reikės Jūsų dėmesio. Tinkamai prižiūrimas, jis tarnaus Jums, Jūsų vaikams ir vaikaičiams! Mediena pati savaime nebijo sušlapimo, tačiau jai žalinga yra nuolatinė drėgmė, ventiliacijos nebūvimas. Tada gali prasidėti puvimas, į pažeistą medieną gali įsimesti medgraužiai vabzdžiai, gali užsiveisti grybelis. Todėl būtina tinkamai izoliuoti medieną nuo pastovios drėgmės.
Šiais laikais apstu apsauginių medienos priemonių nuo vabzdžių, kenkėjų, pelėsių, kokybiškų, saugojančių medieną dažų, lakų ir pan. Tai padės jums užsitikrinti maksimalų rąstinio namo tarnavimo laiką.
Vienas iš rąstinio namo ypatumų yra tai, kad jis „sėda“. Per metus namas gali „susėsti“ iki 10-15 cm. Šito išvengti neįmanoma tiek statant namus iš rankomis apdirbtų, tiek mašininio apdirbimo rąstų. Statant namą būtina atsižvelgti į šią savybę, kad nebūtų sugadinta namo konstrukcija jam išsikraipant. „Sėdimas“ paprastai trunka nuo vienerių iki dvejų metų.
Apibendrinant, iš bet kokių medžiagų pastatytą namą reikia prižiūrėti.
Taigi mediniai namai - puikus būstas tiems žmonėms, kurie vertina ekologiškumą, nenori kenkti aplinkai, mėgsta būti arčiau gamtos.