Sąmoningi asmenys nuolatos ieško būdų, kaip pagerinti gyvenimo kokybę, todėl domisi statybos naujovėmis ir sugeba įvertinti modernių statybos principų standartus, inovatyvų, stabilų bei patikimą rezultatą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip suderinti modernumą su tradicija, atsižvelgiant į rastinio namo vidaus dizaino ypatumus.
Modernaus ir Tradicinio Dizaino Derinimas
Gyvenamojo namo modernumo stilistika ir kraštovaizdis diktavo atsivėrimo į išorę sprendimus, bet juos reikėjo suderinti su istorine ir saugoma aplinka. Tad architektams iškilo du, atrodytų, vienas kitam prieštaraujantys uždaviniai. Architektų meistriškumas glūdi gebėjime suderinti sena ir nauja, kai neaukojant modernumo ir funkcionalumo sukuriama harmonija, naujas statinys nevagia dėmesio iš senojo, bet ir nemėgdžioja senojo stiliaus.
Namo viduje iš karto matyti, kad šviesa ir erdvė buvo interjero dizaino pagrindas. Kadangi namo galinė dalis yra atvira, ten esančios svetainės, virtuvės ir valgomojo erdvės ypač šviesios. Valgomasis yra erkeryje, iš kurio galite patekti į oranžeriją. „Šiuolaikiniam namui būtinas modernus išplanavimas. Svetainė, valgomojo zona ir virtuvė yra sujungtos viena su kita ir su viršutiniu aukštu.
Netikėtas siurprizas - antresolė virš virtuvės zonos, atitverta skaidriu stiklu. Joje pastatytas mažas fortepijonas, iš čia atsiveria įspūdingas vaizdas į kaimą, kuris yra tarsi nuolat besikeičiantis paveikslas, įrėmintas languose. Interjere nevengiama unikalių, stipresnių detalių. Daugelis apdailos medžiagų natūralios - medis, plienas, stiklas, betonas.
Iš esmės, jei tokia pat apdaila, tie patys baldai būtų uždaroje erdvėje, jie būtų visiškai standartiniai, nekeliantys jokių emocijų. Be virtuvės ir svetainės pirmajame aukšte yra miegamasis su drabužine ir vonios kambarys.
Energinis Efektyvumas ir SIP Technologija
„Pasyvųjį pastatą galima pastatyti iš bet kokių medžiagų, tačiau SIP skydų technologija tuo ir unikali, kad taikant ją pasiekti aukštą energinį efektyvumą ir parametrus su ja lengviausia, greičiausia ir pigiausia. Vis dėlto turime ją prisijaukinti, kad statytume geresnius, jaukesnius namus.
Karkasiniame name laikančioji konstrukcija dažniausiai susideda iš medinio karkaso, išorės ir vidaus plokščių bei termoizoliacinių medžiagų. Struktūrinį izoliacinį skydą (SIP) sudaro dvi orientuotų skiedrų plokštės (OSB) ir per vidurį įklijuotas polistireninis putplastis.
Pirmieji žingsniai, siekiant užtikrinti efektyvaus gyvenamojo namo idėjos realizavimą, prasideda nuo projektavimo, vien aukštos kokybės struktūrinio izoliacinio skydo (angl. structural insulated panel) nepakanka. SIP technologija - ilgalaikis sprendimas. Dėl vientisos pastato sienų konstrukcijos net ilgainiui neatsiranda įtrūkimų, taip pat SIP skydai kur kas greičiau padeda pasiekti A, A+ arba A++ energetinio naudingumo klasę.
SIP skydai yra itin lengvi, nesunkioms konstrukcijoms nereikia tvirtų ir brangių pamatų, brangios kėlimo ir transportavimo technikos. SIP technologijos pranašumų sąrašą papildo ir mažesnės išlaidos bei didesnis tvarumas.
Senovinio Namo Restauravimas ir Šiltinimas
Visada naują pastatyti pigiau nei „lepezinti“ seną. Bet jei žmogui svarbu seno ir kirvarpų suėsto sienmedžio kvapas, senovinė ir beveik etnografinė namo dvasia, senovinės pirkios jausmas, tada reikalas vertas galvos skausmo. Restauravimas reikalauja daug žinių. Senovės statytojai žinojo begales paslapčių. Jie turėjo begalę nerašytų taisyklių, savotiškų senovinių ISO standartų. Ir jei restauratorius entuziastas jų nežino, tai pakeitęs vieną smulkmeną sugriauna visą namo ekosistemą.
Jei stogas be atatampų (stogo „stygų“), tai nėra gerai, net labai blogai, nes visas stogo svoris plėšia sienas į išorę. Jei būtų „stygos“, tai visas stogo svoris pasiskirstytų tolygiai. Jei stogas įlinko, tai kažkur, ko gero, verčia sienas arba gegnių galai išsinėrę iš „spynų“ (medinis įkirtimas ir dviejų medžio dalių sujungimas). Jei stogas įlinko per vidurį, vadinasi, viskas laikosi tik ant kraštinių gegnių tašų pagalba.
Jei sename name pakeisime langus plastikiniais ir naujas šarvo duris įdėsime, tai garantuoju, kad po pusmečio, o sėkmės atveju po metų namo palubėse galima bus galima pjauti pelėsinio grybo derlių. Senovinis namas turi kvėpuoti. Pakeitus langus ir duris, namas „uždusinamas“. Ir visi galvoja klaidingai, kad užsandarinę namą šilumos išlošiame, o čia atvirkščiai - namas atšąla.
Kokie sprendimai? Senus langus galima sandarinti specialiomis gumelėm: ar klijuojamomis, ar išfrezavus lango varčią įspraudžiamomis (panašiai sandarinamos ir durys). Keičiant langus sandariais (kad ir plastikiniais), būtinai reikia įvesti ventiliaciją. Ugniakurams, židiniams, krosnims turi būti atvestas atskiras oro „maitinimas“.
Senovėje, kai dar nebūdavo atrastas stiklas, kaip žmonės ten gyveno? O jie ten gyveno gan šiltai. O paslaptis ir buvo vakuumų ir oro srautų valdymas. Senovės meistrai buvo galingi „oro valdytojai“, sugebėdavo taip subalansuoti oro srautus, kad langų nišose susidarydavo taip vadinami oro kamščiai, ir oras nejudėdavo nei pirmyn, nei atgal.
Jei medinis vainikas paklotas tiesiai ant pamatų, tai blogas ženklas. Jei balkiai paveikti puvėsio, tai juos būtina šalinti ir pakeisti naujais bei impregnuotais nuo visų galimų grybų, graužikų ir t.t. Po nauju balkiu būtina padėti hidroizoliacinės medžiagos, kuri neleistų medžiui liestis su betonu. Balkių sandarinimui anksčiau buvo naudojamos samanos. Dabar pakeitus balkį dažniausiai užpučiami plyšiai putų polistirolu.
Pagrindinis reikalavimas šiltinant namą yra toks: iš vidaus reikia užsandarinti labai sandariai polietileno plėvele ir ant tos plėvelės sumontuoti vidaus apdailą. O iš išorės „kvėpuojančiomis“ medžiagomis paruošti sandarinimą nuo vėjo. Didžiausias klaidas sandarindami sienas žmonės daro tada, kai užsandarina polietilenine plėvele ir iš vidaus, ir iš išorės.
Efektyviausia šiltinti iš lauko - neįsileisti šalčio. Kiti saugosi nuo šalčio šiltindami tik vidų. Tai mažiau efektyvus būdas, nes nukenčia vidaus plotas. Lauke gi daugiau vietos nei viduj… Tai ir naudokime lauko plotą šiltinimui. Ir, be to, šiltinant lauką viduje galima gyventi, o jei užsiimsime vidaus šiltinimu, tai reikės statyt palapinę šalia namo.
| Šiltinimo Būdas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Iš vidaus | Mažesnės išlaidos, galima atlikti bet kuriuo metų laiku | Mažėja vidaus plotas, mažesnis efektyvumas |
| Iš lauko | Efektyvesnis šiltinimas, išsaugomas vidaus plotas | Didesnės išlaidos, reikalingas geras oras |
Norint apsaugoti nuo graužikų išorės sienos šiltinimo medžiagas, tam yra tik vienas būdas - užsandarinti, kad neįlįstų tie graužikai. Šiais laikais yra begalės priemonių apsaugoti sieną nuo mažųjų piktadarių. Medinei apdailai yra visokios metalinės skardukės, tinkleliai, grotelės.
Sienų Apdaila: Medžiagos ir Patarimai
Plastikas senam rąstinukui visiškai netinks plastikinės lentelių imitacijos (organiškai pjaunasi su medžiu plastikas). Toks namas parodo jo šeimininko visuomeninę padėtį. Pamačius plastiku apkaltą namą, iš karto susidaro pigumo įspūdis. Jau geriau tada palikti nuogus rąstus. Nupūsti smėliasrove ir tik nutepti juos keliomis rūšimis antiseptiko bei palikti taip, kaip yra. Jei jau daryti apdailą, tai lai ta apdaila ir sudėti pinigai, kad ir kokie jie bebūtų, tegul pagerina vaizdą, o ne pablogina.
Pusrąsčių lentelės čia apdailos medžiaga yra daug geresnė už plastiką. Ji bent iš grynos medienos. Bet tie nutekinti mažiukai pusrąsčiai dideliame plote žiūrisi apgailėtinai. Tokia medžiaga geriausia tinka labai mažiems statiniams, į kuriuos ir karalius nesibodi pėsčias nutrepsėti, statyti.
Paprastos medinės dailylentės: Šios, kad ir atrodo labai senoviškai, iš visų aukščiau išvardytų tinka labiausiai. Tiesiog niekuo neišsiskiriantis sienų apmušimas. Norvegai savo fasadų apdailai naudoja paprastas neobliuotas ir tik lentpjūvėje pjautas lentas. Jas jie sukala vertikaliai. Mūsų lietuvio akimi atrodo gal ir bjauriai, bet praktiškumo prasme tai genialu.
Pats blogiausias dalykas, koks tik įmanoma padaryti dizaino prasme, tai apmūryti silikatinėmis plytomis. Na, tada ne namas, o ferma gaunasi, jei ne ferma, tai panašu į sovietmečio pieninę. Jeigu jau labai „prirėmė reikalas“ turėti mūrinę sieną, tai tada jau geriau apmūryti akytbetonio blokeliais, paliekant 5 cm oro tarpą tarp rąsto ir akytbetonio. Tada tą akytbetonio blokelį galima nuglaistyti drėgmei atspariu glaistu ir nugruntavus nudažyti. Labai dera su rąstu raudonos keramikinės plytos, dar vadinamos klinkeriu.
Svarbu atsiminti: renkantis apdailos medžiagas, būtina atsižvelgti į namo stilių ir aplinką, kad būtų pasiektas harmoningas ir estetiškas rezultatas.
Grindų Įrengimas Sename Name
Kai namas medinis ir perdangos medinės, su betonu per daug nepasišvaistysi. Ant grindų tiesia specialias plokštes, kažkuo primenančias mūsiškį „šiferį“, tik be bangučių. Tas plokštes prisuka prie grindų, po to pila armuotą išlyginamąjį sluoksnį, po to suraizgo šiltinimo kabelius, po to - vėl plonas sluoksniukas specialaus išlyginamojo sluoksnio, kad paslėptų kabelius, po to hidroizoliacija tepa kampus ir visus sujungimus armuoja specialiu audiniu, panašiu į stiklo audinį (tepa keturis sluoksnius tos hidroizoliacijos). Po to klojamos plytelės ar linoleumas. Taigi tokios šildomos grindys užima vos kelis centimetrus. Taigi nei padidina apkrovą medinei perdangai, nei apsunkina „nešančias“ konstrukcijas.
Jei asla paprasta - tik plūktas molis, tai ant aslos reikia kloti hidroizoliaciją, po to klojamos putų polistirolo plokštės, tada raizgomas grindinis šildymas, užpilama betono apie 4-5 cm ir klojama grindų danga.
