Sulinkęs, suklypęs, vėjo perpučiamas, tačiau labai mielas - bočių dvasia persmelktas ir vaikystės prisiminimus žadinantis senas medinukas. Įvairiuose interneto forumuose ir diskusijose galima aptikti gausybę patarimų, ką daryti su tokiais namais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai apmūryti ir apšiltinti seną rąstinį namą, išsaugant jo autentiškumą ir pagerinant gyvenimo kokybę.
Problemos ir Sprendimai
„Statyk!“ redakciją pasiekė skaitytojos, gyvenančios dar prieš septyniasdešimt metų statytame name, laiškas. Moteris pastebėjo, kad jos medinukas prieš kelerius metus tapo nebe toks šiltas kaip anksčiau. Maždaug tada buvo įstatyti nauji mediniai langai, perdaryta šildymo sistema, o rezultatas nedžiugina. Be to, yra įlinkęs ir šiferiu dengtas stogas. Jis dar tvirtas, nes per stipriausius uraganinius vėjus nė kiek nenukentėjo. Moteris norėtų namą apšiltinti ir kartu pakeisti stogo dangą, tačiau prieš tai jį ištiesinus.
Tačiau dažnai nutinka taip, kad kažką tokiame name pameistravus ar net apšiltinus, kartu pasikeičia ir gyvenimo kokybė. Ir tikrai ne į gerąją pusę. Taip nutiko ir mūsų skaitytojai. Moteris per diena sukūrena kone tris kartus daugiau malkų nei anksčiau. Rąstiniai namai dažniausiai statyti ant negiliai į žemę įleistų pamatų.
Restauravimas reikalauja labai daug žinių. Senovės statytojai turėjo begales paslapčių. Jie žinojo daugybę nerašytų taisyklių, savotiškų archajiškų ISO standartų. Pavyzdžiui, jeigu rąstiniame name pakeiti langus plastikiniais ir įsistatai naujas šarvo duris, tai garantuotai, po pusmečio, o sėkmės atveju po metų palubėje galima bus pjauti pelėsinio grybo derlių. Ką kalbėti apie tai, kad dėl kažkokių priežasčių pradės rūkti židinys ar krosnis, rasoti langai. Senovinis namas kvėpuodavo per medinių langų plyšiukus. O deguonis į vidų patekdavo pro dideliu sandarumu nepasižymėjusias duris. Dabar dažnai po remonto namas uždusinamas. Visi galvoja, kad užsandarinę medinuką laimime šilumos. Deja, ne visada.
Romo Šimanausko teigimu, skaitytojos atveju, turbūt buvo netinkamai perdaryta krosnis. Būtent todėl visų pirma būtina atrasti priežastį, kodėl malkos dega, o kambariai niekaip neprišyla.
Stogo Tiesinimas
Laišką redakcijai parašiusiai skaitytojai prieš kitus renovavimo darbus derėtų išspręsti ne tik kambarių šildymo problemas, bet ir ištiesinti stogą. R. Restauratorius Romas Šimanauskas: „Jei stogas įlinko, tai kažkur, ko gero, verčia sienas, arba gegnių galai išsinėrę iš spynų (dviejų medžio dalių sujungimo). Tai, kad įdubo per vidurį, reiškia, jog viskas laikosi tik ant kraštinių gegnių.
Sprendimas būtų labai paprastas ir kainuotų nedaug. Aišku, jeigu žmogus viską pasidarys pats. Reikia virvių pagalba atstatyti stogo konstrukcijas į pradinę padėtį. Virvės rišamos prie gegnių apačioje. Panašiai kaip mokyklinukų žaidime „šuoliukai per guma“. Taigi gegnė atstoja žaidžiančiųjų kojas. Tada patalpos centre gaunasi dvi virvės. Per jas perkišame pagalį ir sukame, kol stogas grįš į vietą. Po to gegnių apačioje gręžiame balkius, per skyles veriame 10 mm storio vielos galą ir tokiu pačiu būdu, kaip prieš tai, pakartojame iš naujo, taip sutempdami ir surišdami konstrukcijas. Virves nuimame ir tą patį kartojame su visomis iškrypusiomis gegnėmis.
Po to reikia gegnes pritvirtinti prie murlotų, aišku, jei jos nuo jų „nulipę“.
Pamatų Tvirtinimas
Būtina įvertinti ir visų kitų namo konstrukcijų būklę. Dažniausiai tai daroma su ilgu plonu grąžtu įgręžiant namo rąstus pačiose rizikingiausiose vietose - po langais ir virš pamato. Sutrūnijusius balkius būtina pakeisti. Tai daroma specialiais keltuvais kilstelėjus namo sieną, pastačius atramas.
Daug kur Lietuvoje medinukai buvo statomi ant vos iki pusės metro į žemę įleistų akmeninių pamatų. Juos privalu sutvirtinti. Jeigu gruntas molingas, namo kilnojimo amplitudė dėl šalčio poveikio svyruoja iki dešimties centimetrų.
Jei pamatai maži ir sutrūkę, juos reikia atkasti sektoriais ir užlieti nedidelėmis atkarpomis. Kitas būdas - naudojant specialią įrangą, dalį statinio pakabinti ant įtvarų ir taip perdaryti šią itin svarbią namui konstrukciją.
Problemai spręsti vis dažniau naudojamas ir skandinaviškas būdas. Šiaurės šalyse pamatai tvirtinami juos apšildant. Reikia apie visą namą nukasti pusę metro grunto į gylį ir pusantro metro į plotį. Tada to griovio perimetre padaromas geras drenažas su vandens nuvedimu. Dugnas išklojamas specialiu 10 cm storio putų polistiroliu. Tokiomis pat plokštėmis apklijuojami ir pamatai, kurie paskui, naudojant armuojamąjį tinkliuką, nutinkuojami. Ant sukloto žemėje polistirolo patiesiama politileno plėvelė ir viskas užkasama. Sistema neleis gruntiniam vandeniui patekti po statiniu ir šalčio poveikis bus eliminuotas. Verta investuoti į tokį apšiltinimą su vandens nuvedimu dar ir dėl to, jog pagerės grindų šiluminės charakteristikos. Be to, sumažės tikimybė, kad įsiveis grybelis“, - pataria tvirtų pamatų svarbą itin akcentuojantis meistras iš Marijampolės R.
Sienų Šiltinimas
Šiuo metu medinėms namų konstrukcijoms apšiltinti įvairias sistemas siūlo tikrai daug gamintojų. Tačiau niekas nekalba apie galimybę tam panaudoti vieną iš populiariausių Lietuvoje „šilumos ekonomintojo“ - polistirolo ar kitokių sintetinių polimerų. Jis tinkamas ir, tiesa sakant, kol kas nepamainomas tik medinio statinio pamatams. Tuo tarpu stiklo, akmens vatai ar ekovatai - daug alternatyvų. Rąstinių sienų kailiniams jau pritaikomi net šiaudai.
Kaip tinkamiausias medžiagas medinių namų šiltinimui architektas siūlo rinktis tik kvėpuojančias, t. y. nelaidžias orui, bet gebančias išleisti garo perteklių. Tai natūrali celiuliozė arba jos pagrindu sukurti gaminiai. Daugiausia tokių kailinių sistemų bemaž visoms statinio konstrukcijoms šiuo metu Lietuvoje siūlo bendrovė „Steico“.
Svarbu, kad sienoms šiltinti naudojamos medžiagos būtų birios. Rąstų paviršius nelygus, todėl įvairūs dembliai ar plokštės negali sandariai prie jų priglusti. Tokios natūralios (celiuliozinės) medžiagos yra iš makulatūros gaminama ekovata, medžio plaušo birus pluoštas, kanapių pluoštas, nendrės, tinka vilna ir jau minėti šiaudai.
Labai svarbu atsakingai sumontuoti elektros lizdus. Šiems mazgams siūlyčiau taikyti pasyviojo namo technologijas. Šiltinant būtina gerai įrengti cokolį, t. y. jungtį tarp pamato, sienos ir apšiltinimo. Hidroizoliacija tarp pamato ir medinės sienos - privaloma.
Vieną iš labiausiai subalansuotų sistemų siūlo „Rockwool“. Dėl išskirtinių savybių ši akmens vata puikiai tinka tokiose vietose, kur reikalingas didelis patvarumas, apsauga nuo gaisro ar būtina užtikrinti akustinį komfortą. „Pagal kilmę ir pagrindines savybes akmens vata turbūt labiausiai tinkama medžiaga mediniams namams šiltinti, nes gaminama iš natūralių gamtinės kilmės žaliavų. Dėl didelio laidumo vandens garams mūsų įmonės gaminiai tinkamiausi visiems kvėpuojantiems statiniams. Be to, jie nedegūs, taigi nelaimės atveju apsaugo kitas namo konstrukcijas.
Laišką redakcijai parašiusiai skaitytojai bendrovės darbuotojai ant lubų esantį spalių sluoksnį siūlytų keisti ypač dideliu atsparumu gniuždymui pasižyminčiomis jų vatos plokštėmis, po kurias būtų galima ir vaikščioti.
Skandinavijos šalyse, kur dominuoja karkasiniai namai, į šiltinamosios medžiagos technines charakteristikas kreipiamas didžiausias dėmesys. Pasak tuose kraštuose besidarbavusio restauratoriaus Romo Šimanausko, šiaurėje gyvenančių žmonių nuomone, būtent akmens vata labiausiai tinka gyvenamiesiems pastatams.
Efektyviausia namą šiltinti iš išorės. Lauke ir vietos daugiau nei viduje… Taigi siena turėtų atrodyti taip: lauko fasado apdaila, vėjo izoliacija, akmens arba kitokia vata, esami sienmedžiai, viduje plėvelė ir vidaus apdaila. Tereikia žinių ir naudotis šiaurėje gyvenančių žmonių patirtimi. Tokia technologija juos tenkina net šalčiui spūstelėjus daugiau nei 50 laipsnių.
Iš lauko šiltinti namo sienas pataria visi ekspertai. Taip pat būtina prieš tai kokia nors šiltinamąja medžiaga užkamšyti visus matomus plyšius. Jei buvo keičiami rąstai tarp jų taip pat reikia pridėti kamšalo. Šiltinant iš vidaus, efektas bus gerokai mažesnis.
Apšiltinti medinio namo grindis tikrai ne menkas darbas. Paprasčiausias būdas - ant lygaus pagrindo įrengiama hidroizoliacija, sudedamas medienos karkasas, o tarp jo - visą ertmę užpildanti vata. Tada patiesiama kvėpuoti leidžianti plėvelė. Tarp medinių grindų ir šiltinimo sluoksnio turi būti kelių centimetrų aukščio patikimą vėdinimą užtikrinantis oro tarpas.
Perdedamus langus rekomenduojama montuoti išoriniame šiltinimo sluoksnyje, o ne tarp rąstų. Lubos turi būti apšiltintos gerokai didesniu sluoksniu nei kitos namo konstrukcijos. Kad drėgmė iš namo vidaus negadintų šiltinimo sluoksnio, tiesiama polietileno plėvelė. Jos sujungimų vietos užklijuojamos lipnia juosta.
Šiltinimo medžiagų palyginimas
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai | Tinkamumas |
|---|---|---|---|
| Ekovata | Ekologiška, kvėpuojanti, apdorota antiseptikais | Gali susėsti, reikia apsaugos nuo graužikų | Sienoms, luboms |
| Akmens vata | Atspari ugniai, ilgaamžė, gera akustika | Gali būti brangesnė | Grindims, sienoms, luboms, stogui |
| Šiaudai | Ekologiški, pigūs | Reikia apsaugos nuo graužikų, degūs | Sienoms |
Rąstinio namo statyba. Ka pravartu žinoti
Fasado Apdaila
Kokia fasado apdaila mediniam namui tinkamiausia? Ar tik medis, ar gali būti ir kokios nors plokštės? Plastikas senam rąstinukui visiškai netinks plastikinės lentelių imitacijos (organiškai pjaunasi su medžiu plastikas). Toks namas parodo jo šeimininko visuomeninę padėtį. Pamačius plastiku apkaltą namą, iš karto susidaro pigumo įspūdis. Jau geriau tada palikti nuogus rąstus. Nupūsti smėliasrove ir tik nutepti juos keliomis rūšimis antiseptiko bei palikti taip, kaip yra. Jei jau daryti apdailą, tai lai ta apdaila ir sudėti pinigai, kad ir kokie jie bebūtų, tegul pagerina vaizdą, o ne pablogina.
Apmūrijimas pats blogiausias dalykas, koks tik įmanoma padaryti dizaino prasme, tai apmūryti silikatinėmis plytomis. Na, tada ne namas, o ferma gaunasi, jei ne ferma, tai panašu į sovietmečio pieninę. Jeigu jau labai „prirėmė reikalas“ turėti mūrinę sieną, tai tada jau geriau apmūryti akytbetonio blokeliais, paliekant 5 cm oro tarpą tarp rąsto ir akytbetonio. Tada tą akytbetonio blokelį galima nuglaistyti drėgmei atspariu glaistu ir nugruntavus nudažyti.
Labai dera su rąstu raudonos keramikinės plytos, dar vadinamos klinkeriu. Bet šiaip galima naudoti paprastas raudonas pilnavidures plytas.
Plytomis apmūryto rąstinio namo šiltinimas
Prieš tris metus įsigijau 1954 m. metų statybos medinį namą, kuris yra apmūrytas plyta. Iš lauko pusės, sienoje yra matomi įmūryti plastikiniai vamzdžiai su tinkleliu tam, kad kvėpuotų medis, neva yra paliktas kažkoks oro tarpas. Noriu šildyti fasadą, bet man siūlo įpurkšti į mano minėtą paliktą oro tarpą sienoje Steico zell vatą, nes apšiltinimas iš lauko pusės nieko neduos. Ar sutikti su minėtos vatos įpurškimu?
Pagrindiniai reikalavimai purškiamoms į oro tarpus medžiagoms yra šie: 1) mažas vandens įgeriamumas 2) pralaidumas vandens garams ("kvėpuojančios") 3) skvarbumas, kad užpildytų visus plyšius 4) stabilumas, kad nesuslūgtų ir nesusėstų 5) ilgaamžiškumas.
Šiltinimo medžiagos gali būti birios ir termoputos putplasčio pavidalo. Termoputų pranašumas prieš birias medžiagas (polistirolo granules, susmulkintą vatą) tas, kad jos bėgant laikui nesuslūgsta.
Medžiaga, kurią jums siūlo naudoti oro tarpo užpildymui, pasižymi labai normalia šilumos izoliacine geba (šilumos laidumo klasė - 0,04 palyginama su putų polistireno ar mineralinės vatos medžiagomis), geru „kvėpavimu" (vandens garų varžos faktorius lygus 1-2, o tai panašu į tą patį esamą neužpildytą oro tarpą).
Oro tarpo užpildymas padės pagerinti situaciją, bet išspręsti problemą pilnai, pasiekti tokį termoizoliacijos lygį kokio reikalauja normos, tikrai nepavyks, nes tarpas akivaizdžiai bus per plonas. Todėl rekomenduočiau tą tarpo užpildymą traktuoti kaip būtiną, tačiau pagalbinę priemonę. O pagrindinę termoizoliaciją sienų konstrukcijoms turėtų suteikti šiltinimas iš išorinės pusės. Tam tikslui galima naudoti plonasluoksnes tinkuojamas šiltinimo sistemas, pvz., Knauf TermoPlus P (su putų polistireno plokštėmis) arba Knauf TermoPlus M su mineralinės vatos plokštėmis.
Norint apšiltinti fasadą reikia izoliuoti oro tarpą, nes jį palikus tuščią ten toliau švilps vėjai. Tačiau jei namas medinis, naudočiau tik ekovatą, nes ji yra apdorota antiseptikais, kad nesiveistų įvairūs gyviai. Be to, naudojant tokią vatą nebus ir pelėsio, nes ši vata nelaiko drėgmės ir kvėpuoja.
tags: #rastinio #namo #apmurijimas