Nors dauguma šiais laikais statomų medinių vasarnamių mažai kuo skiriasi nuo namų, kuriuose galima gyventi visus metus, vis dar gana dažnai diskutuojamas medinio sodo namo apšiltinimo klausimas. Ne paslaptis, kad geras medinio namo šiltinimas reikalauja ypatingo smulkmeniškumo, o apšiltinimo darbams reikalingos išlaidos praktikoje prilygsta bet kokio kito, tokio paties ploto pastato šiltinimo kaštams. Todėl, prieš priimant sprendimą ir imantis šio proceso, siūlome gerai apsvarstyti ne tik medžiagų pasirinkimą, bet ir patį pastato šiltinimo poreikį.
Vertinant tai, kad medinis vasarnamis dažnu atveju naudojamas tik šiltuoju sezonu, o sandari medienos konstrukcija jau savaime užtikrina puikią šilumos izoliaciją dėl specifinių, medienai būdingų savybių, vasarnamio šiltinimo poreikis tokiu atveju tampa minimalus. Kaip pastebima praktikoje, mediniuose sodo namuose dažniausiai apsiribojama krosnies įrengimu, kuri, esant teisingai namo izoliacijai, greitai įšildo visas namo patalpas ir šilumą išlaiko gana ilgai. Vis dėlto, jei vasarnamyje laiką leidžiate ištisus metus arba paties medinio vasarnamio plotas yra gana didelis, vertėtų pagalvoti apie jo apšiltinimą. Tokiu atveju medinis namas taps ne tik gerokai sandaresnis, bet ir mažiau įšals žiemos metu.
Dvigubo tašo sienų namas
Tačiau, ypač svarbu nepamiršti, kad geresnė šilumos izoliacija priklauso ne tik nuo apšiltintų sienų. Remiantis bendrais skaičiavimais, net 25% šilumos nuostolių tenka langams ir durims, o 10-15% luboms, todėl, prieš nuspręsdami imtis šiltinimo darbų, visų pirma, išsiaiškinkite silpniausias namo vietas šilumos izoliacijos atžvilgiu.
Medinio namo šiltinimo būdai ir medžiagos
Nors egzistuoja ne vienas medinio namo šiltinimo būdas, bene dažniausias ir gana lietuvių mėgstamas - ypač ekonomiškas šiltinimas poliesteriniu putplasčiu. Šiltinant vasarnamį šiuo paprastu būdu, specialios poliesterio plokštės yra tiesiogiai tvirtinamos prie medienos. Gana paklausia medžiaga dėl savo išskirtinės kokybės pastaruoju metu namų šiltinime tampa poliuretanas, pasižymintis dideliu elastingumu, ypač dėkingu šilumos izoliacijai.
Medinio namo šiltinimas mineraline akmens vata galėtų būti dar vienas, už poliesterinį putplastį kur kas kokybiškesnis pasirinkimas, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad naudojant šį būdą papildomai bus reikalinga ir polietileno plėvelė, padėsianti sugerti sienai žalingus vandens garus. Akmens vata ne retai keičiama ekovata, turinčia daugybę svarbių pliusų. Nors daugelis tiekėjų ekovatos varžą prilygina akmens vatos varžai, dėl akmens vatą sujungiančių siūlių, priešingai nei ekovatos naudojimo atveju, prarandamas ne mažas šilumos kiekis.
Plaušinė medžiagos struktūra, būdinga akmens vatai, taip pat ne retais atvejais ima kaupti drėgmę, kuri bėgant laikui ardo namo sienas. Priešingai nei akmens vata, purškiamoji ekovata išleidžia susikaupusį vandenį, o celiuliozė, iš kurios pagaminta ši, namo šiltinimui naudojama medžiaga, leidžia jai gerai prisitaikyti prie medienos paviršiaus.
Tiesa, kad ir kokį šiltinimo būdą nuspręstumėte pasirinkti, svarbu atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo U ir šiluminės varžos R koeficientus. Šilumos perdavimo kriterijus leis įvertinti šiluminę izoliaciją arba šilumos kiekį, kuris gali persiskverbti per šiltinimo medžiagos pertvarą. Kuo žemesnė U vertė, tuo šilumos persiskverbs mažiau.
Atsižvelgiant į kiekvieno namo specifiką, individualaus namo šiltinimo procesui gali būti svarbūs saviti dalykai. Vis dėlto bene svarbiausias dalykas, kurį reikėtų įvertinti prieš šiltinant medinio namo sienas, yra tai, kad pastatytas namas sės bent keletą metų. Tokiu atveju labai tikėtina, kad namą šiltinant vos po jo pastatymo, priklijuotas polistirolas, putos ar kitos medžiagos bus sugadintos.
Remiantis praktika, dažniausiai medinio namo sienos sėda apie 4-6% sienos aukščio, todėl šį atstumą derėtų įvertinti ir užsiimant šiltinimo darbais. Pavyzdžiui, jei namo siena yra 4,5 m aukščio, po nusėdimo jos aukštis sumažės apie 20 cm.
Rąstinio namo viduje paliekamos natūralios sienos
Dar vienas svarbus aspektas šiltinant medinio namo sienas yra tai, jog visus įmanomus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, tokio proceso metu atsiranda ir puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui.
Kalbant apie šiltinimui naudojamų medžiagų pasirinkimą, kaip jau minėta anksčiau, egzistuoja ne vienas galimos medžiagos variantas. Tačiau, renkantis šiltinimo medžiagą, labiausiai rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, kad naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi.
Grindų ir stogo šiltinimas
Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną pagrindinių medinių namų problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Ypač inovatyvi ir vis dažniau šiltinant ne tik medinių namų grindis naudojama medžiaga - poliuretanas. Ji pasižymi ne tik tuo, kad savyje sujungia šilumos, hidroizoliacines bei garso izoliacijos funkcijas, bet ir yra vienalytė, todėl jos nereikia papildomai sandarinti. Medžiaga puikia sukimba su šiltinamu sluoksniu, o jos tankis užtikrina atsparumą apkrovoms.
Nusprendus naudoti poliuretaną, grindys gana dažnai tiesiogiai juo apipurškiamos iš viršaus, taip stabdant šalto oro įsiskverbimą per grindis, jei šios nėra visiškai sandarios. purškiant poliuretaną rekomenduojame ją nuardyti. Remiantis bendra praktika, stogo apšiltinimas dažniausiai prasmingas tik tuo atveju, jeigu namo antras aukštas yra naudojamos ar net gyvenamosios patalpos. Jeigu stogas naudojamas kaip paprasta palėpė, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o į lubų perdangų apšiltinimą.
Bene dažniausiai lubų šiltinimui ir izoliacijai naudojama medžiaga - putplastis, kurio kaina iš esmės priklauso nuo šios medžiagos tankio. Jeigu svarstote apie kokybiškesnį apšiltinimą, rekomenduojame apsvarstyti putplasčio plokščių su frezuotu kraštu naudojimą.
Langų ir durų sandarinimas
Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais. Jei kalbame apie medinius, ne ypač puikios būklės langus, galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas. Dar vienas galimas variantas - vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę. Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą.
Kalbant apie duris - ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko duris, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas.
Medinio namo šiltinimo kainos
Kaip jau įprasta, bet kokie statybos darbų kaštai labiausiai priklauso nuo darbams naudojamų medžiagų, ne išimtis ir medinio namo šiltinimas. Svarbu žinoti, jog paskaičiuota kubatūra teoriškai gali skirtis iki 20%, priklausomai nuo pastato konstrukcijos. Praktikoje šis skirtumas svyruoja apie 10%.
B klasės namo reikalavimai: Klientui paskaičiuota, kokius darbus reikia atliktiKokius reikalavimus turi atitikti gyvenamasis namas, kad atitiktų B energinio naudingumo klasę? Ekspertas atliko skaičiavimus klientui, kad jo namas po renovacijos atitiktų B efektyvumo klasę.
Siūloma silikatinio mūro sienas šiltinti putų polistirolu Termoporas EPS 70. Šiltinti 10 cm storio sluoksniu. Termoporo šiluminio laidumo koef. 0,033 W/mK ). Cokolinė pamato dalis šiltinama Polistireno plokštėmis Geoporas 100. Šilumos laidumo koef. 0,036 W/mK), apšiltinimo storis 100 mm. Šaltų palėpių zonoje esanti perdanga papildomai šiltinama 30 cm akmens vata. Antro aukšto kambarių lubos ir stogo plokštumos šiltinamos 30 cm vata. Akmens vata. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef. Antro aukšto atitvaras tarp šildomų patalpų ir palėpės šiltinti 20 cm storio vata tarp medinių karkaso elementų. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef. Pirmo aukšto langai su 2 stiklų paketu. Šilumos perdavimo koef. Antro aukšto langai su 3 stiklų paketu. Šilumos perdavimo koef. Lauko durų keitimas. Senos medinės nesertifikuotos durys keičiamos plastikinėmis durimis su trijų stiklų paketu ir 44 mm termo plokšte. Šilumos perdavimo koef. Visose pirmo aukšto patalpose esamą betono ir keramikinių plytelių dangą planuojama išardyti. Šiuos grindų plotus šiltinti polistirenu Termoporas EPS 80 laidumo koef.
Namo šiltinimas - darbas, be kurio neapsieina nė vieno namo statybos. Tai būtinybė norint gyventi šiltai ir patogiai. Šiais laikais, taikant modernias technologijas, namą galima kokybiškai apšiltinti minimaliai sumažinant jo plotą (nenaudojamos storos, didelės plokštės ir pan.). Užtenka plono pasirinktos izoliacinės medžiagos sluoksnio, kuris užtikrins maksimalų būsto apšiltinimą. Ne veltui sakoma, kad šių dienų statybų sektoriuje mažiau yra daugiau.
Reikia pasakyti, jog namo sienų šiltinimo būdas priklauso nuo jo konstrukcijos ir statybinių medžiagų. Priklausomai nuo to, kokio tipo izoliacines medžiagas naudosite, kaip jos bus naudojamos, turite susirasti mokančių šį darbą atlikti, patyrusių darbininkų komandą, kurios darbą kontroliuos izoliacijos rangovas.
Iš tiesų, namo šiluminės savybės labai priklauso ne tik nuo apšiltinimui naudojamų medžiagų, bet ir nuo kokybiško tų medžiagų sumontavimo. Pavyzdžiui, jeigu būstą šiltinate pluoštine izoliacine medžiaga, bet lieka tarpų, oro tuštumų, atsiranda įtrūkimų, tuomet apšiltinimo kokybė gali sumažėti net per pusę (apie 50 proc.). Tai reiškia, kad neužtenka investuoti tik į kokybiškas medžiagas. Tiek pat svarbi, o gal net svarbesnė, darbų kokybė.
Namo sienas galima šiltinti iš išorės ir iš vidaus. Anot statybos specialistų, praktiškiausia iš vidaus šiltinti rąstinių bei karkasinių namų sienas. Šiltinant iš vidaus dažniausiai naudojama biri ekovata arba minkšta vata. Didžiausias šio šiltinimo būdo trūkumas yra tai, kad prarandama nemažai būsto ploto (sumažėja namo erdvė). Iš išorės dažniausiai šiltinami iš monolito, silikatinių blokų ir keramzito blokelių pastatyti blokiniai namai. Tiesą sakant, šiltinimas iš lauko yra dažniausiai naudojamas, paprasčiausias ir efektyviausias gyvenamojo namo šiltinimo būdas, nes apšiltinus išorines sienas į namo vidų nepatenka šaltis ir vėjas, o nuo lietaus apsaugo fasado apdailos sluoksnis.
Kalbant apie namo pamatų šiltinimą, reikia pasakyti, jog čia turi būti naudojamos drėgmei bei grunto slėgiui atsparios medžiagos, nes būtent šie aplinkos veiksniai labiausiai lemia pamatų deformaciją, termoizoliacinių savybių praradimą. Svarbu, kad nebūtų šilumos tiltelių, kuris atsiranda, kai pamatų šiltinamasis sluoksnis nėra sujungtas su sienų šiltinamuoju sluoksniu. Per šilumos tiltelius į namo vidų skverbiasi šaltis.
Apibendrinant galima teigti, jog namo šiltinimas yra sudėtingas kompleksinis procesas. Kad ir kaip gerai pastatas bus apšiltintas, jeigu jis nebus sandarus, norimo efekto nesulauksime ir pinigus išmesime kaip į balą. Galima sakyti, kad namo šiltinimas - kaip žmogaus apsirengimas rūbais.
Rąstinio namo šiltinimas
Klausimas: Ar norint gyventi rąstiniame name būtina jį apšiltinti? Ar būtina šiltinti tokį namą, jei statysiu jį iš storesnių rąstų?
Komentarai: Vadovaujantis LR STR reikalavimais, namo, nepriklausomai nuo to, ar jis mūrinis, ar medinis , sienos varža turi būti 5 ir daugiau. Džiovintos medienos 1 cm turi 0,1varžos, taigi bet kokiu atveju jį reikės šiltinti, nebent sienojų storis bus 50 cm. Šiuo atveju geriausia statytis namą iš dvigubų sienų pvz. du 7 arba 9 cm rąsteliai, o tarp jų - 15 cm šiltinimo medžiagos, nededant jokiu plėvelių. Tada turėsite ir ekologišką, ir kvėpuojantį, ir sveiką namą.
Rąstinio gyvenamojo namo statybai galioja tie patys STR normų reikalavimai, kaip ir įprastoje statyboje, todėl rąstinio namo projektas be sienų apšiltinimo nebus derinamas. Net ir esant labai sandariam rąstų sujungimui, 20 cm rąsto storio sienos šiluminė varža bus tik apie 1,9. Tai negalioja vasarnamiams ik 80kv.m. ploto.
Projektuojant tik vien rąstų sieną, sienos šiluminė varža neatitinka statybos techninių reikalavimų. Pagal STR minimali sienos šiluminė varža turi būti 5 m2K/W. Kad pasiektume tokią šiluminę varžą, tenka rąstus šiltinti. Vien tik 22 cm rąstai turi tik 2 m2K/W šiluminę varžą. Taigi, dauguma projektuotojų braižo rąstinį namą su šiltinimo medžiaga, bet realiai žmonės stato tik rąstinį namą be apšiltinimo.
Kalbant iš praktikos, mes esame keliems savo klientams iš Lietuvos pastatę 20 cm kvadratinio profilio rąstinius namus Pajūrio zonoje (ten didelis vėjuotumas ir drėgmė). Papildomo šildymo ant sienų žmonės nenorėjo. Klausėme jų, kiek žiemą krenta temperatūrą per naktį, kai naktį šildymas išjungtas. Dauguma sakė, kad temperatūra krenta apie 4-5 laipsnius, taigi ryte atsikėlus būdavo apie 17-18 laipsnių.
Lietuvoje statomi namai yra 20 cm storio rąstų (kalbant apie džiovintus džiovykloje). Dažniausiai painiojamas jų matmuo - kai statoma iš nedžiovinto medžio, tada naudojamas žalio rąsto matmuo yra 22 cm, bet apie 1cm aukojate obliavimui, vėliau džiūvimui ir šveitimui - dar 1 cm. Rekomenduoti statyti iš storesnio nėra jokios prasmės, nes varžos 5 tikrai nepasieksite net su 25-30 cm storio rąstais. Dažnai architektai nežinia kokiais sumetimais siūlo 24-25 cm storio sienas, kai teorinė tokiu sienų varža galėtų būti tik 2,4-2,5, tad tai labai toli nuo jų įsivaizduojamos 5 varžos reikšmės.
Dvigubo tašo sienos
Bendrovė "Mediniai namai" naudoja kitokią pažangią technologiją - dvigubo tašo sienas. Namo sienos statomos iš dviejų plonesnių rąstelių, tarp jų paliekant (20cm ir daugiau) oro tarpą, kuris užpildomas biria medžio ar celiuliozine vata. Tokiu būdu Užsakovai gauna itin šiltą namą nepakeisdami rąstinio namo koncepsijos - rąsteliai lieka tiek namo viduje, tiek ir išorėje.
Apie dvigubo tašo sienas - plačiau: Didelis pliusas - greita rąstinio namo statyba. Nuo užsakymo pateikimo medinis namas gali stovėti per vieną sezoną. Projektuojant namą atliekami žemės darbai, liejami pamatai. Konstruktyvas sukertamas per mėnesį, surenkamas per dvi - tris savaites. Ilgiau užtrunka inžinierinės įrangos montavimo darbai, stogo statyba, gerbūvio tvarkymas. Tad darbus pradėję pavasarį, svajones gyventi nuosavame name realizuosite dar prieš Kalėdas.
Karkasiniai ir rąstiniai namai: palyginimas
Jau kurį laiką mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu apie nuosavą būstą svarstančių žmonių tarpe, todėl šio tipo namų rinka sparčiai plečiasi - kasmet pristatomos naujienos dažnai stebina net visko mačiusius klientus. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį susidomėjimą mediniais statiniais - ypač lanksti medinių namų kaina, todėl, prieš nusprendžiant, kokio tipo namą rinktis, derėtų gerai apsvarstyti ne tik finansines galimybes, bet ir poreikius.
Nors egzistuoja ne vienas medinio namo tipas, dažniausiai svarstomi bei lyginami karkasinių ir rastinių namų variantai. Karkasiniai mediniai namai, dar žinomi kaip ypač ekonomiškas būsto variantas, dėl specifinės konstrukcijos užtikrina puikią šilumos izoliaciją, tokiu būdu ypač sumažinant mūriniam namui būdingus šilumos kaštus.
Maža to, karkasiniai namai atveria plačias interjero dizaino galimybes - projektuojant tokį namą galima palikti daugiau atvirų erdvių, didelius langus, priimti kitus unikalius interjero sprendimus naudojant įvairesnes apdailos medžiagas, o, galvojant apie ateitį, karkasinio namo pertvarkymas taip pat gerokai paprastesnis nei kitų tipų namų.
Karkasinio tipo namo dalys pagaminamos iš anksto ir montuojamos vos pristačius į numatytą namo vietą, todėl, statant tokio tipo namą, dažniausiai nereikia rūpintis statybų vietos apsauga, nes namas surenkamas per ypač trumpą laiką. Unikalumu pasižymintys rąstiniai namai statomi remiantis tradicinėmis technologijomis, dažniausiai kiekvieno rąsto sujungimą gaminant patyrusio meistro rankomis.
Nors projektuojant tokio tipo medinį namą atsiveria gerokai mažesnės interjero dizaino galimybės, rąstinio namo statyboms pasirinkus rankomis apdirbtus rąstus, jūsų namai išsiskirs unikaliu grožiu, išsaugant visa tai, ką kiekvienam medžiui davė pati gamta. Statant medinį namą iš mašininiu būdu apdirbtų rastų, jo kaina tampa gerokai mažesnė, namo statybai naudojami tikslesnių formų rąstai, o automatizuota jų apdirbimo technologija leidžia pagaminti namus gerokai greičiau nei renkantis rankomis apdirbtus rąstus išvengiant rankų darbo metu pasitaikančių klaidų.
Priešingai nei daugybė statybinių medžiagų, dažnai naudojamų karkasinių namų statybose, statybose naudojamas rąstas natūraliai „kvėpuoja". Medienos ląstelėse vykstant nuolatinei oro apykaitai, rąstiniuose namuose išlieka pastovus deguonies balansas ir optimali oro drėgmė. Viena didžiausių problemų gali tapti rastinio namo pritaikymas A energetinei klasei, kuri tokio tipo gyvenamiesiems pastatams reikalinga jau ne vienerius metus.
Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai. Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.
Gana paprastomis konstrukcijomis pasižymintis karkasinis namas nėra sukus pastatas, todėl dažniausiai jam užtenka juostinių ar polinių pamatų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pamatų išorinis kraštas sutaptų su karkasinio namo rostverko išoriniu kraštu, o betoną nuo medienos rekomenduojama atskirti hidroizoliaciniu sluoksniu.
Statant karkasinį namą, kaip ir bet kurių kitų statybų atveju, darbai pradedami nuo žemės ir pamatų įrengimo, o juos pabaigus pereinama prie sienų, stogo ir laikančiųjų konstrukcijų įrengimo. Tik turint visą pagrindinę namo konstrukciją stogas pradedamas dengti pasirinkta danga, vėliau atliekami apskardinimo ir lietaus sistemos nuvedimo darbai.
Lyginant su karkasinių namų statyba, rąstinių namų statyba yra gana sudėtingas procesas. Montuojant rastinį namą ypač svarbūs teisingi pamatai: pamato viršus privalo būti lygus, kad apatinis rąstas visu savo pagrindu priglustų prie pamato. Įsitikinkite, kad paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų neviršija 10 mm. Rekomenduojame rinktis pamatą, kurio aukštis nebūtų mažesnis nei 40 cm, nes lyjant apatinis vainikas dažnai apsitaško, o nešvarumus suku pašalinti. Patariama montuojant pamatus išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas bent 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu.
Siekiant pagreitinti darbus ir išsaugoti puikią rastų būklę, jie dažnai montuojami krano pagalba. Montavimo metu tarp rąstų klojamas izoliacinis sluoksnis, dažniausiai pagamintas iš pluošto, vilnos ar akmens vatos. Atsižvelgiant į tai, kad sienoms naudojami rąstai yra linkę slinktis, jie tarpusavyje sutvirtinami.
Sumontavus pagrindines namo konstrukcijas pereinama prie stogo darbų, kurie laikomi gana sudėtingais rąstinio namo atveju. Visų pirma, tokiam namui montuojamos slenkančios stogo konstrukcijos, nes statiniui džiūstant, o sienoms sėdant, gali nežymiai keistis stogo kampas.
Klausimą, ar iš principo verta pasikliauti medžiu statant namą, greičiausiai sau užduoda ne vienas galvojantis apie nuosavą būstą. Visų pirma, išskiriant šio tipo pastatų privalumus, galima pabrėžti ne tik didelę naudą gamtai (visi žinome, jog medis - atsinaujinanti žaliava), bet ir puikią medinių namų akustiką arba ypač gerą garso izoliaciją.
Dar vienas, tačiau taip pat reikšmingas privalumas skaičiuojant statybos kaštus - lengvas medienos, kaip pagrindinės statybų medžiagos, svoris. Akivaizdu, kad dėl šios priežasties iš medžio statomam namui bus reikalingi daug lengvesni pamatai.
Nors galima teigti, kad mediniai namai savo privalumais dažniausiai užgožia trūkumus, vienas iš labiausiai neigiamų aspektų galėtų būti medinių namų perdangos, kurios, dėl riboto pločio, gali riboti ir patalpų dydį.
Ne retai statytojai medinių namų trūkumams priskiria ir problemas, kilusias dėl netinkamai pasirinktų statybos medžiagų ar netinkamo darbų atlikimo. Pavyzdžiui, tam, kad statybose naudojama mediena būtų ilgaamžė ir apsaugota nuo ją graužiančių kenkėjų, būtina rinktis išdžiovintą, nuo kenkėjų ir kitų veiksnių apsaugotą medienos variantą.
Šioje vietoje, ypač mūsų regione, sklandžiai ir kokybiškai medinių namų statybai trukdo specialistų trūkumas, dėl kurio dažnai neišvengiama paprastų, tačiau namo ilgalaikiškumui ir funkcionalumui ypač svarbių klaidų.
Planuojantiems taupyti renkantis statybų medžiagas ar atliekant būtinus statybų darbus, privalu pasidomėti kur ir kiek tai daryti iš tiesų galite. Ne retai karkasiniais namais klientai nėra patenkinti ne dėl jų surinkimo, bet dėl bandymo visais įmanomais būdais sumažinti statybų kaštus.
Visų pirma, statant sudėtingesnių konstrukcijų arba daugiau nei vieno aukšto medinį namą, taupyti konstruktoriui nereikėtų. Ypač dažnos to pasekmės - per silpną, barškanti ir girgždanti perdanga, o kartais net ir gerokai išlinkęs stogas.
Antras, ne mažiau populiarus taupymo būdas - namo apdaila „dekoratyviniu tinku“. Jei su statybomis esate susidūrę anksčiau, tikriausiai žinote, kad yra sričių, kuriose taupydami ilguoju laikotarpiu galite patirti tik dar daugiau išlaidų. Viena tokių - namo statyboms naudojama medieną, visų pirma, išvengsite vabzdžių ir kitų kenkėjų, ilgainiui galinčių sukelti...
Rastinio namo renovacija (1 dalis)
tags: #rastinio #gyvenamojo #namo #siltinimo #detales