Rąstinių Namų Tipai: Kaip Išsirinkti Geriausią Variantą?

Rąstiniai namai - tai statiniai, kurių sienos suręstos iš horizontalių rąstų eilių. Ši tradicinė statybos technologija turi gilias šaknis ir vis dar yra populiari dėl savo natūralumo, ekologiškumo ir jaukios atmosferos. Rąstiniai namai pasižymi unikaliomis savybėmis, tačiau svarbu žinoti skirtingus jų tipus ir ypatumus, kad pasirinktumėte tinkamiausią variantą savo poreikiams.

Norvegiško sukirtimo rąstinis namas. Šaltinis: liskandas.lt

Rąstinių Namų Konstrukcija ir Ypatumai

Sienų sukirtimas - tai rąstų sudėjimas vienas ant kito. Kampuose rąstai vieni su kitais surišami sąsparomis - savotiškomis spynomis. Sąspara - tai pastato vainiko rąstų sunėrimo vieta. Priskaičiuojama apie 50 sąsparų tipų. Paprastai kiekvienas gamintojas turi savitą kampų sukirtimo technologiją.

Dažniausiai naudojami kampų sukirtimai:

• Tradicinis (dar vadinamas „balninis“, „kanadietiškas“ arba „rusiškas“ kampas)
• Skandinaviškas tipas (kartais vadinama „norvegišku“ ar „švedišku“ kampu)
• Trapecinis (dar vadinama „kregždės uodega“)

Viršutinis rąstas jungiamas su apatiniu rąstu priglundančia išilgine išdroža - per visą rąsto ilgį padaryta vientisa išdroža. Viršutiniame rąste iškirsta išilginė išdroža savo forma atitinka apatinį rąstą.

Tarpai tarp rąstų užpildomi izoliacinėmis medžiagomis. Tam gali būti naudojamos natūralios medžiagos - sąmanos, linų pluoštas, avies vilna arba dirbtinės medžiagos (akmens vata, sintetinės medžiagos ir kt.). Izoliacinės medžiagos turi užsandarinti tarpus tarp rąstų ir garantuoti šiluminę izoliaciją.

Pagrindiniai Rąstinių Namų Tipai

Rąstiniai namai pagal pagaminimo būdą skirstomi į 3 pagrindinius tipus:

• Rankų darbo rąstiniai namai
• Mašininio apdirbimo rąstiniai namai (tekintų arba frezuotų rąstų namai)
• Klijuotų rąstų namai

Rąstų profilis dažiausiai būna apvalus arba įvairių stačiakampio formų. Visų išvardintų tipų namai turi natūralias rąstinių namų savybes, o namą kiekvienas gali rinktis pagal savo skonį ir poreikius.

Rankų Darbo Rąstiniai Namai

Rankiniu būdu apdorotų namų pagrindinis bruožas - juose išliekantis natūralus gamtos grožis, kadangi išsaugomas kiekvieno rąsto unikalumas. Rankinio apdirbimo rąstinio namo sienos suręstos iš natūralių, rankiniu būdu apdorotų rąstų. Tokio rąsto privalumas yra tai, kad net po apdirbimo jis nepraranda savo natūralumo. Kiekvienas rąstas yra apdirbamas atskirai. Namo sienos renčiamos montuojant horizontalius rąstų vainikus vieną ant kito.

Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skermens, tai viršutinio rąsto išilginė išdroža padaroma tokia, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Sienų susikirtimo vietose rąstai standžiai suneriami kampu. Kadangi rąstai nėra kalibruojami tai tokio namo siena sudaryta iš skirtingo skersmens rąstų.

Rąstai gali būti apvalūs (naturalūs) arba stačiakampio profilio. Stačiakampio profilio rąstai pirmiausiai apipjaunami iš dviejų pusių, kad sienos būtų vienodo storio ir tada rankiniu būdu suneriami. Tokie namai atrodo natūraliai ir yra brangesni už kitus.

Mašininio Apdirbimo Rąstiniai Namai

Mašininio apdirbimo rąstinių namų privalumas - prieinamesnė kaina, universalumas, leidžiantis pritaikyti juos įvairiems poreikiams ir sukurti norimą interjerą bei eksterjerą. Mašininio apdirbimo rąstinių namų sienos daromos iš vienodų, mechaniškai apdirbtų rąstų. Rąstai yra ištekinami ir gaunami apvalūs (cilindruoti) rąstai, arba frezuojami ir gaunamos įvairios stačiakampio profilio formos.

Mašininio apdirbimo rąstai turi matematiškai tikslias formas. Statybos metu tarp rąstų dedamos izoliacinės medžiagos. Mašininio apdirbimo apvalių rąstų sienos gali būti nuo 140 iki 350 mm storio. Gyvenamajam namui rekomenduojamas rąstų storis yra ne mažesnis kaip 200 mm. Šis tipas labiau tinka šiuolaikinėms dizaino idėjoms, atrodo tvarkingesnis modernesnis.

Klijuotų Rąstų Namai

Jeigu rankų darbo rąstiniai namai jau yra statomi šimtmečius, tai klijuotų rąstų namų gamyba yra palyginti nauja technologija. Rąstai tokiems namams yra suklijuojami iš medienos tašų ir toliau mechaniškai apdirbami, dažniausiai frezuojami. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai.

Labai svarbu, kad rąstai būtų suklijuoti ekologiškais klijais, tada rąstinis namas nepraranda savo savybių. Dažniausiai naudojami pušų, maumedžio arba eglių rąstai. Gyvenamajam namui rąstai turėtų būti ne mažiau kaip 20-24 cm skersmens. Tada namo šiluminė varža būtų pakankama ir jo nebereikėtų papildomai šiltinti.

Medienos pasirinkimas ir apdirbimas

Rąstinių namų, pirčių ar pavėsinių statybai geriausiai tinka rytų bei šiaurinės Europos šalių ar Rusijos Sibiro spygliuočių mediena. Ši mediena pasižymi didesniu tankiu ir patvarumu, tai įtakoja atšiauresnis klimatas.

Rąstų apdirbimo etapai:

1. Rąstinių namų gamybai paprastai naudojama pilno ilgio eglės arba pušies apvalūs arba apipjauti rastai. Jų skersmuo gali buti nuo 16 iki 35 cm ir daugiau. Jie yra kirsti žiemą džiovinti ore, nulupti ir apdirbti rankiniu būdu.
2. Rąstas telferio pagalba įstatomas į tekinimo stakles ir tekinamas tol kol jis įgauna apvalią formą ir reikiamą diametrą. Rąstų paviršius gali buti obliuotas arba šlifuotas. Toliau rąstas to paties telferio pagalba įstatomas į kampų išpjaustymo stakles. Rąstų kampų sujungimams (spynoms) taip pat naudojamos "pleištinės" išpjovos. Šį sujungimo būdą daugiausia naudoja Kanadoje. Pleištinė išpjova yra labai glaudi, vėjo ir vandens nepraleidžianti išpjova. Vėliau jau apdirbti rastai sandėliuojami specialiai paruoštoje lygioje aikštelėje.
3. Neapdoroti rąstai telferio pagalba padedami ant specialiø vežimėlių ir gateriu išpjaunami pagal reikiamą plotą. Toliau daugiapjūklių staklių pagalba viengubo pjovimo mediena išpjaunama pagal storą ir vežama į džiovyklą. Po džiovinimo proceso iš pusgaminių keturpusių staklių pagalba frezuojamos lentos ir dailylentės.
4. Pagal šiuolaikines technologijas medienos gaminių džiovinimas vykdomas didelio našumo džiovykloje su automatizuota mikroprocesorinio valdymo sistema. Esant pilnai kompiuterizuotai džiovyklai žmogaus pagalba reikalinga tik pakraunant bei iškraunat medienos rietuves.
5. Kiekvienas gaminys (namai, kiti mediniai statiniai) gali būti montuojami ir pagal užsakovo pateiktą projektą. Namo (pirties, vasarnamio) rąstų struktūra iki pilno namo išbaigimo gali būti komplektuojama kartu su langais, durimis, stogo danga, lietvamzdžiais ir kt. gaminiais. Vėliau rąstai paruošiami transportavimui į statybos vietą.

Rąstinių Namų Šiluminės Savybės

Rąstinio namo šilumos savybės priklauso ne tik nuo rąstų storio, bet ir nuo visos namo konstrukcijos hermetiškumo. Net ir storiausius rąstus blogai, nesandariai suleidus namo sienos bus perpučiamos ir jame nebus šilta.

KTU Architektūros ir statybos institutas nustatė, kad 200 mm storio pušies rąstinės sienos šiluminė varža be sandarinamosios medžiagos yra 1,87 m²K/W, o 220 mm - 2,07. Panašaus storio betono ar plytų mūro be šiltalo šilumos varža nesiekia net 1.

Mūsų norvegiško sukirtimo rąstinių namų linijos:

• ECO linija U = 0,73 W / m²K 200 mm rąstas Be papildomo apšiltinimo Rankiniu būdu bei norvegiškai sukirsti rąstai - įdealiai tinka rekreacinio pobūdžio pastatams, vasarvietei, medžioklės nameliui, pavėsinėms, pirtims. Lyginant su mašininio apdirbimo, šio tipo namų rąstų jungimas atliekamas rankiniu būdu, šių konstrukcijų kaina bei išliekamoji vertė yra aukštesnė.
• NATURAL linija U = 0,23 W / m²K 200 mm rąstas Su apšiltinimu iš išorės 150 mm šiluminė izoliacija Tokiu būdu šiltinant rąstinį namą prie rąstinės sienos statomas medinis karkasas, prie kurios yra tvirtinamas karkasas ir siena papildomai apšiltinama izoliacine medžiaga. Taip apšiltintas rąstinis namas atitinka visus gyvenamiesiems namams keliamus šiluminės varžos reikalavimus. Puikus sprendinys norintiems išsaugoti rasto tekstūrą viduje.

Rąstinių Namų Privalumai ir Trūkumai

Rąstiniai namai turi savų privalumų ir trūkumų, kuriuos svarbu įvertinti prieš priimant sprendimą:

Privalumai:

• Ekologiškumas: Mediena yra natūrali ir atsinaujinanti medžiaga.
• Sveika gyvenimo aplinka: Pastovios komfortabilios oro drėgmės atmosfera sukuria labai sveiką gyvenimo terpę.
• Gera savaiminė izoliacija ir oro cirkuliacija: Mažos eksploatavimo išlaidos.
• Greita ir sąlyginai nebrangi statyba: 150 kv. m. ploto namą 3 statybininkų brigada gali pastatyti per 2-3 mën.
• Estetinis patrauklumas: Jaukus ir natūralus interjeras.

Trūkumai:

• Medienos sėdimas: Per 1 metus rąstinis namas gali nusėsti 3-15 cm, tai priklauso nuo rąstų drėgnumo.
• Įtrūkimai: Tam tikras rąstų trūkimas - natūralus procesas.
• Aukštesnė kaina: Rankų darbo rąstiniai namai yra brangesni už kitus tipus.
• Medinis interjeras: Gali būti nepriimtinas kai kuriems žmonėms.

Sąsparos (Kampų Sukirtimo) Tipai

Lietuvoje nuo seno, atsižvelgiant į rastų formą, pastato paskirtį ir meistrų patirtį, naudojami įvairūs sąsparos tipai: tradicinis arba balninis, tradicinis su užkirtimu, kregždė, norvegiškas... Apie sukirtimo būdus galima daug kalbėti - jie visi turi savo pliusų ir minusų.

Pagrindiniai sąsparos tipai:

1. Tradicinis arba balninis kampas.
2. Tradicinis su užkirtimais.
3. Skandinaviškas tipas (kartais vadinama „norvegiškas" ar „švediškas" kampas).
4. Trapecinis (arba „kregždes uodega"). Leidžia sutaupyti nemažai medienos.

Kiti sąsparos tipai:

• Balninė spyna apatinaime rąste, su prasikišimais. Dar vadinama sąspara su prasikišimais.
• Balninė spyna, pjaunamas viršutinis rąstas, su prasikišimais. Taip pat vadinama sąspara su prasikišimais.
• Norvegiška spyna. Tai trapecinio tipo ir savaime užsispaudžianti, todėl bedžiūvančios konstrukcijos rąstai nuo svorio pasėda ir gerai įsispraudžia spynoje.
• Kanadietiška spyna. Tai ta pati balninė spyna su prasikišimu, tik šiek tiek pakoreguota, kad būtų savaime užsispaudžianti, savaime nusisausinanti.
• “Akloji sąspara”.

Rąstiniai namai - tai puikus pasirinkimas vertinantiems natūralumą, ekologiškumą ir jaukumą. Pasirinkdami tinkamą rąstinio namo tipą ir sąsparos būdą, galėsite džiaugtis patvariu, šiltu ir sveiku būstu ilgus metus.

tags: #rastiniai #namai #tybe