Rangos Sutartys Daugiabučiuose: Teisiniai Aspektai ir Teismų Praktika

Dauguma Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose ir moka mokesčius už bendro naudojimo objektų priežiūrą. Dažnai gyventojai nesigilina, ar pateiktos sąskaitos yra pagrįstos.

Rangos Sutarties Svarba

Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareiga numatyta LR CK 6.691 str.o 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (LR CK 6.189 straipsnis). Kilus ginčui dėl sutarto termino praleidimo, šalis, teigianti, kad ji sutartyje nustatytą darbų perdavimo terminą pažeidė dėl kitos šalies kaltės, vadovaujantis rungimosi principu, privalo šią aplinkybę įrodyti.

Sutartą terminą pažeidusiai šaliai kyla įstatyme ir sutartyje nustatyta atsakomybė už šį pažeidimą, t. y. pareiga atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas, jei jos sutartos sutartyje. Dėl to šalies, tinkamai vykdančios sutartį, interesas yra turėti patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad kliūtys atlikti darbus laiku kilo ne dėl jos kaltės, taip pat kad ji, bendradarbiaudama su kita šalimi, ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama šias kliūtis pašalinti.

Darbų Atlikimo Terminų Pažeidimas

Darbų atlikimo terminų pažeidimas - esminis sutarties pažeidimas, dėl ko neigiamos pasekmės tenka Rangovui. Visiškai suprantama, kad Rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Dažniausiai neigiamos darbų atlikimo terminų pažeidimo pasekmės - Rangovui priskaičiuotų baudų įskaitymas į mokėtiną už atliktus darbus sumą.

Teismų Praktika

Nagrinėjamu atveju Rangovui pirmiau nurodyto kreipimosi nepateikus, Užsakovas, neinformuotas apie atsiradusias kliūtis, trukdančias darbus baigti laiku, jų reikšmę, neįgijo pareigos imtis priemonių šioms kliūtims pašalinti, pvz., laistymo sistemos įrengimo darbus atlikti vėliau arba tartis su rangove dėl rašytinėje sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pratęsimo. Teismas nurodė, kad, esant Rangovo kreipimuisi, Užsakovui kyla pareiga imtis priemonių kliūtims pašalinti. Teismas akcentavo, kad toks Rangovo kreipimasis yra reikšmingas, nes, neturėdamos reikiamos informacijos, šalys tas pačias aplinkybes ir jų reikšmę sutarties vykdymui gali vertinti skirtingai.

Taigi šiuo konkrečiu atveju teismas nurodė, jog aplinkybė, kad 2024 m. liepos bei rugpjūčio mėnesiais buvo vykdomi visos teritorijos laistymo sistemos įrengimo darbai, kurie trukdė Rangovui užbaigti darbus, pati savaime neatleidžia Rangovo nuo atsakomybės už sutarties termino praleidimą, jei jis, tinkamai bendradarbiaudamas su Užsakovu, galėjo to išvengti. Taigi nesant įrodymų, kad Rangovas kreipėsi į Užsakovą informuodamas, jog jo atliekami laistymo sistemos įrengimo darbai trukdo Rangovui darbus atlikti laiku, kad taip pažeidžiama Užsakovo pareiga sudaryti Rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas (LR CK 6.681 str. Pagal LR CK 6.691 str.

Kelių metų laikotarpiu vyko ginčai tarp daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus ir butų ir/ar kitų patalpų savininkų dėl tariamai suteiktų daugiabučio namo administratoriaus paslaugų skolos priteisimo. Tokias išvadas ir klausimus iškėlė teismai savo sprendimuose civilinėje byloje, kurioje daugiabučio namo statytojas, sudaręs sutartį su daugiabučio namo administravimo paslaugas teikiančiu subjektu, reiškia reikalavimus dėl skolos priteisimo.

Pavyzdys iš Teismų Praktikos

UAB „A“ vykdė pastato statybos darbus. Rangos sutarties suma 300 tūkst. Terminas darbams atlikti - 2024 m. Netesybos - 0,2 proc. Darbai nebuvo vykdomi (atsilikimas nuo darbų vykdymo grafiko - 3 mėnesiai) bei atlikti nurodytu terminu. Užsakovas jokių pretenzijų dėl termino praleidimo Rangovui nereiškė, priimdavo atliktus darbus po sutartyje nurodyto termino pasibaigimo ir už juos iš dalies sumokėjo, jokių pastabų dėl galimų netesybų nepareikšdamas. Skolos likutis - 54 tūkst. Tik Rangovui pabaigus visus darbus, Užsakovas nurodė pretenzijas dėl darbų vėlavimo ir pareiškė apie įskaitymą: (netesybos iš viso už 3 mėnesius - 54 tūkst. Eur (90 dienų, 0,02 proc. nuo 300 tūkst.

Atstovaujant klientus, buvo atsisakyta apmokėti dalį pateiktų sąskaitų dėl šių priežasčių: (i) sutartis dėl daugiabučio namo administravimo pasirašyta tarp statytojo ir tarp su tariamu daugiabučio namo administratoriumi; (ii) pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodytos sutarties tarp statytojo ir administratoriaus sąlygos; (iii) sutarties tarp statytojo ir administratoriaus sąlygos buto ir kitų patalpų savininkams nebuvo žinomos, jie nebuvo supažindinti; (iv) sutartis tarp statytojo ir administratoriaus buvo sudaryta, kai daugiabutis namas nebuvo užbaigtas (nebuvo registruotas 100 % statybos baigtumas); (v) daugiabučio namo administratorius nėra išrinktas/paskirtas kaip tai numatyta LR CK 4.84 str. 1 d.; (vi) teikiamos paslaugos nėra būtinos ir butų savininkai nėra davę sutikimo dėl papildomų paslaugų teikimo - LR CK 4.85 str. 3 d.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su atstovaujamų asmenų kartu ir su advokatų kontoros pozicija, kad: (i) dvišalė sutartis (t. y. Administravimo sutartis, sudaryta tarp administratoriaus ir statyto (trečiojo asmens)), nesant trečiųjų asmenų, tarp jų ir atsakovų (butų ir kitų patalpų savininkų), sutikimo ar dar daugiau, supažindinimo, negali sukurti jiems teisių ir pareigų. Teismo vertinimu, nurodyta sutartis ir iš jos kylančios prievolės yra sutartį pasirašančių šalių teisės ir pareigos; (ii) LR Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 831 aiškiai nurodyta, kad kaupiamąsias lėšas turi teisę rinkti CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka išrinktas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo konkrečiu atveju ieškovė nėra CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka išrinktas bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turi teisę rinkti iš atsakovų šį mokestį; (iii) Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 107 punkte nustatyta, kad statytojas, pagal Statybos įstatymo nuostatas užbaigęs daugiabučio namo statybą ir įregistravęs statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, saugo su namo statyba susijusią dokumentaciją ir prižiūri bei atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius; (iv) Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 8 punkte nustatyta, kad statinio naudojimas ir priežiūra prasideda užbaigus jo statybą, ir tęsiasi iki statinio naudojimo pabaigos (statinio išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos) arba iki statinio griovimo darbų pradžios. Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 98 dalyje apibrėžtą sąvoką statinio statybos darbų vieta yra statybvietė.

Statybos Defektai ir Pretenzijų Reiškimas

Su keblumais, reikalaujant ištaisyti statybos darbų trūkumus, susiduriama, kai nekilnojamojo turto objektas nuo jo pastatymo bei perdavimo savininkui yra parduodamas, o brokas pastebimas vėliau - jau ne pirmo, o vėlesnio savininko. Tokiose situacijose, priklausomai nuo įvairių faktinių aplinkybių, gali būti keli problemos sprendimo būdai.

Pirmieji Veiksmai

Pastebėjus broką, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kam gali būti reiškiamos pretenzijos. Įprastai reikėtų vadovautis LR Civiliniu kodeksu (CK), kurio normos, reglamentuojančios pirkimo - pardavimo teisinius santykius, numato, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) bei atsako už daikto trūkumus, kurie išaiškėja per dvejus metus nuo daikto perdavimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas nekilnojamojo daikto kokybės garantijai yra nustatytas ir Statybos įstatyme, ir CK specialiosiose normose.

Šis terminas, skaičiuojant nuo rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, negali būti trumpesnis nei 5 metai, paslėptų statinio elementų - 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų - 20 metų. Pretenzijas nekilnojamojo turto pardavėjui dėl daikto trūkumų pirkėjas gali reikšti būtent per minėtus terminus. Tokią poziciją vienoje iš savo nagrinėtų bylų yra pateikęs Lietuvos Apeliacinis Teismas. Vis tik ji buvo taikoma nekilnojamojo objekto pardavėjui esant kartu ir objekto statytoju (užsakovu), kurį su rangovu sieja sutartiniai rangos santykiai.

Svarbiausia Neuždelsti

Situacija, kai pardavėjas kartu yra ir buvęs būsto pirkėjas, kurio su statytoju, o tuo labiau - su rangovu nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, sprendžiama kitaip. Pirmiausia rekomenduojama apie nustatytus defektus informuoti statytoją (užsakovą) net ir tuo atveju, kai objektas iš jo nebuvo įsigytas tiesiogiai ir jo su savininku nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai.

Verta paminėti, kad objekto savininko teisė kreiptis į statytoją, kai jis su pastaruoju nėra susijęs jokiais sutartiniais teisiniais santykiais, tiesiogiai ir aiškiai teisės aktuose nėra numatyta, tačiau ji kyla iš tokių teisės aktų analizės bei teismų praktikos. Reikia turėti omenyje, kad statytojas dažniausiai išsaugo teises ir pareigas, kylančias iš statybos rangos sutarties.

CK aiškiai nurodoma, jog užsakovas, per garantinį laiką (5, 10 arba 20 metų) nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui. Taigi, ši norma turi būti suvokiama kaip įpareigojanti statytoją pareikšti pretenziją rangovui ne tik tais atvejais, kai jis, būdamas nekilnojamojo daikto savininku, per garantinį laiką pats nustato defektus, tačiau ir tada, kai garantiniu laikotarpiu yra gaunama bet kokia informacija apie objekto defektus.

Teisės aktuose numatyta, kad statytojas turi per garantinį laikotarpį nustatęs ar gavęs informaciją apie objekto defektus, pareikšti pretenziją rangovui, o jam nesiimant jokių veiksmų, kreiptis į atitinkamas institucijas ir teismą. Tačiau net ir tokiu atveju gali kilti neaiškumų, pavyzdžiui, kaip elgtis tada, kai statytojas, jau pardavęs butus kitiems asmenims, atsisako reikšti pretenzijas rangovui?

Manoma, kad tokiu atveju buto savininkas (perpirkėjas), statytojui nevykdant atitinkamų veiksmų, analogiškai gali kreiptis į teismą dėl statytojo įpareigojimo pareikalauti iš rangovo ištaisyti statybos defektus. Kitaip tariant, buto savininkas gali pasinaudoti CK numatyta netiesioginio ieškinio pateikimo teise, kuri kaip viena iš kreditoriaus teisių gynimo priemonių suteikia teisę kreditoriui priverstinai įgyvendinti skolininko (šiuo atveju statytojo) teises pareiškiant ieškinį jo vardu, jeigu pastarasis pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus (buto savininko) interesus. Arba savininkas gali pats pašalinti defektus ir dėl išlaidų kompensavimo iš statytojo kreiptis į teismą.

Kitas alternatyvus objekto savininko veiksmas, kurį jis galėtų atlikti, yra tiesioginis reikalavimų reiškimas rangovui, atlikusiam statybos darbus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai gali būti ir vienintelis likęs pasirinkimas, jei yra susiduriama su situacija, kai garantiniu laikotarpiu nustatęs statybos darbų defektus ir norėdamas kreiptis į statytoją, objekto savininkas pastebi, kad pastarasis yra bankrutavęs ar dėl kitų priežasčių nebevykdo savo veiklos.

Pirmas dalykas, kurį tokiu atveju turėtų padaryti defektus pastebėjęs savininkas, tai išsiaiškinti, ar įsigyjant objektą, kuriame atsirado defektai, pirkimo-pardavimo sutartimi kartu su nuosavybės teise jam buvo perduotos ir teisės bei pareigos, susijusios su statybos rangos sutartiniais teisiniais santykiais. Tai yra, ar jis pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu kartu įgijo ir reikalavimo teisę statybos darbų rangovui. Ši aplinkybė yra svarbi, vertinant savininko galimybę reikalavimus reikšti tiesiogiai statybos rangovui.

Tai yra akcentavęs ir Vilniaus apygardos teismas vienoje iš bylų, kurioje teismas konstatavo, jog ieškovas nepasirašė rangos sutarčių su trečiaisiais asmenimis, o atsakovas neperleido ieškovui su rangos sutartimi susijusių teisių ir pareigų, tad tretieji asmenys nėra tiesiogiai atsakingi ieškovui. Tokia pozicija sutinkama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) praktikoje, kurioje teigiama, kad, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, jog reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys. Kiti asmenys gali tai daryti tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido.

Kitaip tariant, LAT savo praktikoje, pasisakydamas dėl rangos sutarties, pripažįsta, kad vienas iš jai būdingų požymių yra sutarties uždarumo (privatumo) principas, kuris iš esmės reiškia, kad visos teisės ir pareigos, kylančios iš sutarties, sieja tik tą sutartį sudariusius asmenis. Kaip bebūtų, tokių teisių ir pareigų, susijusių su statybos rangos sutartimi perdavimas, sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis yra itin retas ir praktikoje dažniausiai nepasitaikantis reiškinys.

Taigi, įvertinus pateiktas teismų pozicijas, galima teigti, kad tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartimi savininkui kartu nėra perduodamos teisės ir pareigos, susijusios su objekto statybos rangos sutartiniais santykiais, pastarajam yra užkertamas kelias reikšti tiesioginius reikalavimus statybos darbus atlikusiam rangovui.

Precedentinis Teismo Sprendimas

Tačiau šių metų vasario 7 d. savo nutartimi LAT įnešė tam tikro teisinio neaiškumo šiuo klausimu. Jis nagrinėjo ginčą, kuriame objekto savininkas, nebūdamas statytoju (užsakovu), kaip ieškovas - daugiabučių namų savininkų bendrija, reiškė reikalavimus tiesiogiai atsakovu pripažintam rangovui. Tuo tarpu namo statytojas (užsakovas) byloje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad rangovas daugiabučiame gyvenamajame name atliko pastato vidaus vandentiekio, buitinės, lietaus nuotėkų ir kondensato surinkimo vamzdyno montavimo bei surinkimo darbus, o ieškovas teigė, kad, praėjus keliems metams po namo pripažinimo tinkamu naudotis, jis pastebėjo, kad automobilių aikštelėje iš buitinių nuotėkų šalinimo vamzdyno sunkiasi vanduo. Teismai pripažino, kad už nustatytą per garantinį terminą atsiradusį defektą atsakingas atsakovas, t.y. atitinkamus darbus atlikęs rangovas, todėl jis ir privalo atlyginti garantiniu laikotarpiu dėl defekto ieškovo patirtus nuostolius.

Teisinė argumentacija bei pats teismo sprendimas šioje nutartyje nekelia jokios nuostabos, tačiau įdomus šioje situacijoje yra kitas aspektas. Teismai, priimdami tokius sprendimus, tarsi paprieštaravo ankstesnei praktikai aiškinant sutarčių uždarumo principą rangos sutartiniuose santykiuose. Gaila, tačiau net ir patenkindamas objekto savininko (daugiabučių namų savininkų bendrijos), kaip ieškovo reikalavimą tiesiogiai rangovui, šioje nutartyje teismas išsamiau taip ir nepasisakė dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su rangovu, kaip tinkamu atsakovu tokio pobūdžio bylose.

Ši byla galėtų būti vertintina kaip tam tikras precedentas, nors ir prasilenkiantis su sutarties uždarumo (privatumo) doktrina, kuriuo remiantis pirkėjai, perpirkę nekilnojamojo turto objektus, patys ar per jų įkurtas bendrijas galėtų reikšti savo reikalavimus tiesiogiai ne tik statytojui (užsakovui), tačiau ir darbus vykdžiusiam rangovui.

Kauno Istorija: Renovacija ir Teismai

Dvylikaaukščio namo Lentvario g. bendrija kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo, kurie susidarė nutraukus sutartį su renovaciją turėjusia atlikti bendrove „Dengsta“. Bendrijos duomenimis, patirta didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų žala. Šio namo renovacijos patirtis ganėtinai nemaloni.

Bendrija nuo 2017 m. dalyvauja valstybės remiamoje daugiabučių namų atnaujinimo programoje. Nustatyta tvarka pirko rangos darbus ir 2018 m. Daugiabučio renovacija prasidėjo, tačiau 2019 m. kovą bendrovė bankrutavo. Iki bankroto „Struktūros“ samdyti subrangovai pakeitė daugiabutyje šildymo sistemą, modernizavo šilumos mazgą, prie dalies daugiabučio sienų pritvirtino apšiltinimo medžiagą taip, kaip buvo numatyta projekte.

Po šios bendrovės bankroto teko paskelbti naują renovacijos darbų konkursą. 2019 m. birželio pabaigoje pasirašytą sutartį su „Dengsta“ bendrija nutraukė lapkričio pradžioje. Teko skelbti trečią konkursą. Bendrijos ieškinį dėl žalos atlyginimo priėmusį Kauno apylinkės teismą pasiekė bendrovės „Dengsta“ atsiliepimas ir priešieškinis. Atsiliepime bendrovė nurodė, kad bendrija neteisėtai nutraukė sutartį, ir paprašė priteisti bendrovei iš gyventojų daugiau nei 17 tūkst. eurų.

Kauno apylinkės teismas nutarė gyventojų ieškinį atmesti ir tenkinti „Dengstos“ priešieškinį. Teismo sprendimu, gyventojai neteisėtai nutraukė sutartį, todėl turės atlyginti „Dengstai“ daugiau kaip 17 tūkst. eurų nuostolius ir padengti per 2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl neteisėtai nutrauktos sutarties, tačiau nusprendė, kad turi būti iš naujo nagrinėjamas klausimas dėl 17 tūkst. eurų nuostolių dydžio.

Bendrijos duomenimis, „Dengsta“ iki sutarties nutraukimo buvo įsipareigojusi atlikti iš viso daugiau kaip 216 tūkst. eurų vertės darbų. Tačiau teismo neįtikino bendrijos pateikti duomenys. Akcentuota ir tai, kad sutartyje buvo numatyta ne konkreti darbų pradžios data, o tik renovacijos pabaiga - 2021 m. liepos 1 d. Teismas netgi pasirėmė statybų inžinierės atsakymu, kad darbus daugiabučio Lentvario g. būtų užtekę pradėti 2021 m.

Bankroto Bylos

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 28 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla.

Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi iškėlė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Administratoriai LT“. Teismas nustatė, kad UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ 2023 m. rugsėjo 5 d. balanso duomenimis atsakovės turtą sudaro ilgalaikis turtas - 38 783 Eur, iš jo materialusis turtas - 38 783 Eur (žemė) ir ateinančių laikotarpių sąnaudos bei sukauptos pajamos - 527 544 Eur, viso turto balanso duomenimis - 566 327 Eur.

Atsakovės argumentus, kad ji ieško būdų atsiskaityti su kreditoriais, sutarusi su subrangovais dėl rangos sutarties vykdymo, teismas įvertino kaip deklaratyvius, kadangi atsakovės pateikti duomenys - 2023 m. kovo 16 d. rangos sutartis Nr. 23/03/16-1 dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos (duomenys neskelbtini), kurios sąmatinė vertė yra 3 524 288,14 Eur, kelia abejonių dėl sutarties realumo. Teismo įvertinimu, atsakovė veiklos nevykdo nei 2022 m., nei 2023 m. VSDFV informacinės sistemos duomenimis įmonėje apdraustų asmenų nebuvo.

Dažniausiai Užduodami Klausimai Apie Daugiabučių Bendrijas

• Į ką kreiptis dėl bendrijos pirmininko nekorektiško elgesio? Jeigu manote, kad bendrijos pirmininkas pažeidžia jūsų teises ir teisės aktus, siūlytume pirmiausiai kreiptis į jį raštu - paprašyti jo paaiškinimo ir jums aktualios informacijos, pareikalauti nesielgti netinkamai. Taip pat galite į tai atkreipti bendrijos valdybos narių dėmesį, jeigu manote, kad reikia - ir bendrijos revizoriaus.
• Ar pirmininkas atsakingas už namo priežiūrą renovacijos metu? Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, jis atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą ir kitus dalykus.
• Į ką kreiptis, jeigu pirmininkas atsisako remontuoti sieną ar stogą? Bendrija privalo vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, toks yra bendrijos veiklos pagrindinis tikslas.
• Ar gali pirmininkas įdarbinti savo giminaitį sekretoriumi dokumentų tvarkymui? Bendrijos narių visuotinis susirinkimas nustato bendrijos pirmininko atlyginimą ir įgalioja asmenį pasirašyti (pakeisti) su juo darbo sutartį.
• Kas yra atsakingas už bendrojo naudojimo ploto aplink namą priežiūrą? Jeigu bendrija yra išsinuomojusi arba įsigijusi sklypą prie (aplink) namą, ji turi jį prižiūrėti. Priežiūrą, kaip ir visą kitą bendrijos veiklą, organizuoja bendrijos pirmininkas (valdyba).
• Ką turi ir gali daryti bendrijos pirmininkas nepagrįstai kaltinamas? Bendrijos pirmininkas bet kuriuo atveju turi pateikti atsakymus į raštu pateiktus klausimus. Jeigu klausimas kartojasi, galima nurodyti, kad į jį buvo atsakyta.
• Ką daryti, kai bendrijos pirmininkas piknaudžiauja alkoholiu ir neatlieka savo funkcijų? Už tinkamą bendrijos veiklos organizavimą ir veiklą atsakingas bendrijos pirmininkas. Jeigu bendrijos pirmininkas nereaguoja į savininkų keliamas problemas, dėl to, kad jis nevykdo teisės aktais jam priskirtų pareigų, skundą galima parašyti savivaldybei.
• Ar esantis namo pirmininkas privalo turėti visus raktus? Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, jai atstovauja ir atsako už jos tikslų įgyvendinimą. Bendrijos pirmininkas turi rūpintis bendrojo naudojimo objektais ir turi prie jų prieiti.

tags: #rangos #sutarti #sudare #daugiabucio #bendrija #atsakovas