„Rail Baltica“ projekte žemės sklypų konsolidacija, perskirstymas ir apjungimas

Didžiausiam Baltijos šalių geležinkelių infrastruktūros projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti Lietuvoje artimiausiais metais prireiks plataus masto žemės paėmimo. Vien ruože tarp Vilniaus ir Kauno planuojama perimti apie 2,5 tūkst. sklypų, kurių bendras plotas siekia maždaug 1,7 tūkst. hektarų. Ši atkarpa taps europinės vėžės jungtimi tarp dviejų didžiausių šalies miestų: čia numatoma nutiesti 95 kilometrų ilgio geležinkelio liniją, o su papildomomis jungtimis visas ruožas sudarys 204 kilometrus. Susisiekimo ministerija jau inicijavo šio ruožo infrastruktūros vystymo planą ir siūlo pradėti žemės paėmimo procedūras Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybėse.

Vyriausybei patvirtinus specialųjį planą, per artimiausius dvejus metus čia būtų paimti 279 sklypai, užimantys apie 447 hektarus, o procedūras už 1,43 mln. eurų be PVM vykdys bendrovė „Tyrens Lietuva“. Likusiose savivaldybėse - Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų, Vilniaus miesto ir rajono - žemės paėmimą visuomenės reikmėms ketinama pradėti tik nuo 2028 metų, tam numatant atskirą Vyriausybės sprendimą.

Tuo metu kituose „Rail Baltica“ ruožuose žemės paėmimo procesai jau juda į priekį: atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos planuojama įrengti inžinerines sistemas ir regionines stotis, o šių metų vasarį turėtų prasidėti sklypų paėmimas Panevėžio geležinkelio mazgui. Šiems darbams įgyvendinti papildomai numatyta paimti apie 398 hektarus žemės, o procedūras vykdys „Tyrens Lietuva“ bei jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų grupė „Atamis“ ir „Projects House“.

Dalis žemės paėmimo darbų Kauno geležinkelio mazge bei ruože nuo Jiesios iki Lietuvos ir Lenkijos sienos turėtų būti užbaigti antroje šių metų pusėje, čia visuomenės poreikiams bus perimta atitinkamai 61,7 hektaro ir daugiau nei 1,3 tūkst. hektarų. Šiuo metu Lietuvoje statybos vykdomos 114 kilometrų ilgio ruože tarp Kauno ir Panevėžio, o visam projektui Europos Komisija jau skyrė apie 1,6 mlrd. eurų finansavimo.

Vis dėlto Europos Audito Rūmai įspėja, kad planuojamas „Rail Baltica“ užbaigimas iki 2030 metų gali būti nepasiektas, nors bendra geležinkelio linija Baltijos šalyse drieksis 870 kilometrų, iš jų 392 kilometrai teks Lietuvai.

Sutartys dėl masinio žemės išpirkimo

Dar prieš keletą savaičių LTG grupės įmonė „LTG infra“ pranešė apie pasirašytas sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, susijusias su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu Panevėžio geležinkelio mazge bei ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Žemės išpirkimo paslaugų konkursus laimėjo bendrovė „Tyrens Lietuva“ ir jungtinės veiklos pagrindu dirbanti tiekėjų grupė „Atamis“ bei „Projects House“, kurios darbus vykdys už atitinkamai apie 5 mln. ir 2,3 mln. eurų su PVM.

Susisiekimo viceministro Roderiko Žiobako teigimu, žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra būtinas etapas, kad projektas galėtų judėti į priekį. Anot jo, „Rail Baltica“ infrastruktūra sudarys sąlygas regionų verslo plėtrai, investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui, kartu stiprindama Lietuvos saugumą, ekonominius ryšius ir susisiekimą su Europa.

2024 metais Vyriausybė patvirtino Panevėžio geležinkelio mazgo bei regioninių stočių vystymo planus, kuriais pavyko išsaugoti visus 23 gyvenamuosius namus sodų bendrijoje „Šilas“ ir numatyta galimybė ateityje įrengti iki septynių regioninių stočių ir stotelių.

„LTG Infra“ generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo teigimu, po sutarčių įsigaliojimo žemės išpirkimo paslaugos turės būti suteiktos per 26 mėnesius, o prieš priimant sprendimus buvo organizuojami vieši pristatymai ir konsultacijos su gyventojais.

Gyventojų nuogąstavimai ir protestai

Nepaisant to, pastarąjį mėnesį Lietuvos gyventojų akys krypsta į Kapčiamiestį, kur bus statomas naujas karinis poligonas. Lietuviai visą savo dėmesį skiria būtent šiam žemės lopinėliui, dėl kurio šeštadienį įvyko masinis taikus protestas, sutraukęs apie 1000 dalyvių - vietos gyventojų ir atvykėlių iš kitų miestų bei Lenkijos. Protestuotojai reiškė nepritarimą poligono steigimui, nes nenori prarasti namų, žemių ir miškų, o iš kitur atvykę žmonės pasigedo aiškių valdžios argumentų dėl projekto reikalingumo.

Gyventojai nešė Lietuvos vėliavas, vilkėjo trispalvės šalikus, skambėjo patriotinės dainos, o protestuotojai susikibo į gyvą grandinę apie 1,5 kilometro ruože Kapčiamiestis-Sopockinas.

Vietos gyventojai akcentavo bendruomenės augimą ir jaunimo grįžimą, o pensininkė Elvyra Jančiulienė teigė, kad „jeigu čia padarys poligoną, pirmiausia mes ir gausim“. 75-erių Anelė Balčienė pabrėžė, jog atvyko ginti savo krašto ir kritikavo valdžios siūlomą kompensaciją - 10 tūkst. eurų už pastatą, anot jos, nieko nepadarytų. Palaikantys gyventojus iš kitur taip pat kėlė ekologijos ir dialogo su valdžia svarbą.

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad poligonas užims apie 14,6 tūkst. hektarų, o jo steigimą motyvuoja strateginė teritorijos padėtis prie Suvalkų koridoriaus, siekiant sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus. Galutinį sprendimą dar turi patvirtinti Seimas.

Žemės konsolidacija - alternatyva žemės paėmimui

Lietuviai taip pat neatsilieka nuo estų: vienas iš aštuonių žemės konsolidacijos projektų, kurių rengimas prasidės jau šiais metais yra prie planuojamos Rail Baltica vėžės - Joniškio r. sav., Satkūnų kadastro vietovėje. Žemės sklypų konsolidacija sutelkia reikiamą žemę į planuojamos infrastruktūros vietą (alternatyva žemės paėmimui visuomenės poreikiams), o taip pat kompleksiškai pertvarko susisiekimo infrastruktūros "sujauktą" teritoriją.

Strateginiuose, valstybinės reikšmės geležinkelių (Rail Baltica ir Vilniaus Metro) ir kelių plėtros projektuose žemės sklypų konsolidacija turėtų būti vienas pagrindinių žemės tvarkymo instrumentų. Plačiau apie teikiamą žemės konsolidacijos naudą susisiekimo infrastruktūrai galite perskaityti leidinyje "Keliai ir Tiltai" Nr. 1 (11) 2016 m. balandis.

Informacija gyventojams apie žemės išpirkimą

Plečiantis europinio geležinkelio „Rail Baltica“ linijos įgyvendinimo darbams, Susisiekimo ministerija kartu su projektą Lietuvoje įgyvendinančia LTG grupės bendrove „LTG Infra“ atnaujino atsakymus į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus apie žemės išpirkimą visuomenės poreikiams.

Dažniausiai užduodami klausimai skelbiami Susisiekimo ministerijos svetainėje ir oficialiame „Rail Baltica“ puslapyje.

„Dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų sąraše pateikiama svarbiausia informacija - nuo to, kaip vyksta žemės išpirkimas, iki kompensacijų už statinius, sodinius ar želdinius. Siekiame, kad kiekvienas gyventojas būtų kuo geriau informuotas apie „Rail Baltica“ projekto eigą ir aiškiai žinotų savo teises bei galimybes šiame procese“, - teigia susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Žemės išpirkimas visuomenės poreikiams jau vyksta Kauno geležinkelio mazge, taip pat Kauno ir Panevėžio infrastruktūros priežiūros depų teritorijose bei ruože Jiesia (Kaunas)-Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena. Pagrindinės linijos atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos šis procesas jau baigtas. Laukiama ir paskutiniojo, Kaunas-Vilnius specialiojo plano.

„Naujos infrastruktūros suplanavimas - sudėtingas, apgalvotas procesas, šis klausimas jautrus ne vienam Lietuvos gyventojui. Statant geležinkelio liniją susiekimo keliai formuojami taip pat pastatant naujus tiltus, vidukus, perėjas. Planuodami kiekvieną būsimos infrastruktūros centimetrą konsultavomės su gyventojais, kurie geriausiai žino vietos poreikius - siekėme atliepti tiek greitojo geležinkelio techninius reikalavimus, tiek kiekvieno gyventojo situaciją“, - sako LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Tarp svarbių žinotinų klausimų yra tai, kaip nustatoma išperkamo nekilnojamojo turto rinkos vertė. Nuostolių už gyvenamąjį namą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais ir atlyginama ta vertė, kuri yra didesnė.

Taip pat statant naują namą, remontuojant esamą arba gerinant gyvenamą aplinką, gali būti kompensuojamos ir šios patirtos išlaidos - tam rekomenduojama kaupti išlaidų apskaitą ir jas patvirtinančius čekius, sąskaitas, kvitus.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros paprastai trunka nuo 22 iki 30 mėn. Pasirašius žemės ar (ir) nekilnojamojo turto išpirkimo visuomenės poreikiams aktą, kompensacijos išmokamos per 10 d.

Pagrindiniai žemės paėmimo etapai

tags: #rail #baltica #projekte #zemes #sklypu #konsolidacija