Radviliškio rajono savivaldybė: Žemės mokesčių lengvatos ir aktualijos

Pastaruoju metu Radviliškio rajono savivaldybėje kilo gyventojų nerimas dėl socialiniuose tinkluose plintančios nepatikimos informacijos apie neva įvestą visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Savivaldybės administracija patikino, kad socialinėje erdvėje plintanti informacija apie neva įvestą visuotinį NT mokestį yra nepatikima.

Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, pagrindinis gyvenamasis būstas neapmokestinamas, jei jo mokestinė vertė neviršija 450 000 eurų. Ši riba yra labai svarbi, nes savivaldybės negali jos mažinti. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą yra taikomas tik tuomet, kai jo mokestinė vertė viršija 450 tūkstančių eurų. Ši taisyklė užtikrina, kad nekilnojamojo turto mokestis 450000 eurų ribą viršijantiems objektams skirtas apmokestinti itin brangų turtą.

Pirminiais duomenimis, Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje nėra privataus gyvenamojo būsto, kurio vertė viršytų minėtą 450 tūkst. eurų ribą. Tai reiškia, kad rajono gyventojams mokesčio už pagrindinį būstą mokėti nereikės. Kitas nekilnojamasis turtas, pvz., sodybos, komercinės paskirties pastatai ar investiciniai butai, apmokestinami pagal kitas taisykles. Jiems taikomi savivaldybių tarybų nustatyti tarifai.

„Suprantame žmonių nerimą. Kai viešojoje erdvėje pasirodo daug prieštaringos informacijos, natūralu, kad kyla baimė dėl savo ateities ir finansinio saugumo. Rajono vadovas ragina gyventojus pasikliauti tik oficialiais šaltiniais. Pagrindinė žinia yra ta, kad Radviliškio rajono gyventojams neteks mokėti nekilnojamojo turto mokesčio už pagrindinį būstą, kuriame jie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.

Ūkininkų kreipimasis dėl žemės mokesčių

Radviliškio krašto ūkininkų sąjunga oficialiai įteikė net kelis raštus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariams. Kreipimąsi ūkininkų vardu pateikė Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Aivaras Rimkus. Kreipimesi prašoma sumažinti arba visiškai panaikinti valstybinės žemės nuomos mokesčius tiems, kurie pirmą kartą nuomoja apleistus sklypus, bei visiems ūkininkams sumažinti mokestį, t. y. padidintą 3,5 proc.

A. Rimkus teigė, kad šiuo metu ūkininkams taikomas valstybinės žemės mokesčio tarifas nėra konkurencingas, o valdininkai neatsižvelgia į tai, kad ūkininkai dažnai savo lėšomis prisideda prie apleistų ir mažaverčių valstybinių sklypų priežiūros: „Rajono valdantiesiems teikėme prašymą peržiūrėti valstybinės nuomos mokesčio tarifus, taikomus mūsų rajone. Iki šiol jokios konkrečios informacijos nei iš mero K. Račkauskio, nei iš valdančiosios koalicijos taip ir nesulaukėme. Savivaldybės atstovai buvo pakvietę mus susitikimui, po kurio teigė, kad Radviliškio ūkininkų sąjungos prašymas bus pradėtas svarstyti komitetuose.

Mūsų manymu, šiuo metu taikomi valstybinės žemės mokesčio tarifai yra per dideli ir tai skatina ūkininkus apsvarstyti galimybę iš viso atsisakyti nuomoti valstybinę žemę, kadangi kalba eina apie nedidelio ploto, dažnai apleistus ir neprižiūrimus sklypus“ - redakcijai teigė A. Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas taip pat pridūrė, kad neslepia nusivylimo tuo, jog ir anksčiau ūkininkų teikti prašymai per metus laiko taip ir nebuvo išgirsti.

„Dar praėjusiais metais valdantiesiems buvome teikę prašymą atleisti pirmą kartą valstybinę žemę nuomuojančius ūkininkus nuo žemės mokesčio, tačiau be pažadų jokių konkrečių sprendimų nesulaukėme. Dažnai ūkininkai nusprendžia nuomotis valstybinės žemės sklypus tik dėl to, kad jie ribojasi su jų turima žeme, niekas šalia nenori augančių krūmynų ir neprižiūrimų žemės plotų. Ūkininkai savo lėšomis ne tik sutvarko teritorijas, bet ir apmoka geodezinių matavimų ir sklypų projektavimo kainas. Taigi papildomai apmokestinti tokius žemės sklypus atrodo nesąžininga ūkininkų atžvilgiu“ - teigė A. Rimkus. Tarybai išsiųstame prašyme ūkininkai taip pat siūlo panaikinti mokestį penkeriems metams tiems, kurie pirmą kartą nuomoja sklypus.

Mokesčių tarifų palyginimas

Pagal oficialius duomenis, Radviliškio rajone patvirtintas 3,5 proc. tarifas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Kaimyniniuose rajonuose taikomi gerokai mažesni tarifai:

• Šiaulių rajone 0,49-1,08 proc.,
• Kėdainių rajone iki 1 proc. ir 2,5 proc. ypatingai vertingai žemei,
• Panevėžio rajone 0,1-0,3 proc.,
• Raseinių rajone 1,6 proc.,
• Pakruojo rajone 3 proc.

Šiandienos situacija akivaizdžiai rodo gilėjantį atotrūkį tarp valdžios ir žemės ūkio bendruomenės. Ūkininkai, kurie kasdien rūpinasi maisto gamyba ir vietinių bendruomenių išlikimu, susiduria su biurokratiniu požiūriu ir nesupratimu.

Klaidos VMI deklaracijose ir savivaldybės reakcija

Į Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį, komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ Gediminą Lipnevičių pastarąją savaitę kreipiasi daugelis Radviliškio rajono gyventojų, gavusių mokesčių kvitus už žemės ūkio paskirties žemę iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) be 35 proc. lengvatos.

Tarybos narys G. Lipnevičius pradėjo aiškintis, kas kaltas, dėl ko deklaracijose įsivėlė grubi klaida, kad žemdirbiai gavo sąskaitas už žemės ūkio paskirties žemę didesnes nei praėjusiais metais, nes 2018 - 2019 metais mokestis už žemės ūkio paskirties žemę turi būti vienodas - tais metais žemės savininkams buvo taikyta lengvata. Pirmiausia buvo kreiptasi į Radviliškio rajono savivaldybę - gal jos valdininkai neperdavė duomenų VMI dėl 35 proc. lengvatos žemės ūkio paskirties žemės savininkams.

VMI atstovė ryšiams su žiniasklaida E. Limantienė atsakė, kad „yra patikslintas pranešimas, lengvatos yra taikomos, reikia mokėti pagal antrą gautą deklaraciją. Buvo nekorektiškai pateiktas sprendimas, tačiau lengvatos tikrai numatytos, žmonės turėtų spėti iki termino pabaigos, lapkričio 15 dienos, susimokėti mokestį už žemę“. Radviliškio rajono savivaldybės administracija paklausta, ar VMI buvo pateiktas nekorektiškas sprendimas dėl žemės ūkio paskirties žemės mokesčio, atsakė, kad „buvo pateiktas korektiškas sprendimas“.

Beje, ir savivaldybės darbuotojai, atsakingi už šio mokesčio skaičiavimą, sakė, kad VMI buvo laiku perduotas tarybos sprendimas dėl lengvatos žemės ūkio paskirties žemės mokesčiui. Tad kas kaltas, kad ūkininkai gavo neteisingas sąskaitas už žemės ūkio paskirties žemę, o deklaracijose įsivėlė grubi klaida - neaišku.

„Pirma noriu priminti, kad didelėmis pastangomis bei bendromis jėgomis pavyko sumažinti žemės ūkio paskirties žemės mokesčius iki praeitų metų lygio - nuo 1,7 iki 1,1 proc. už 2019 metus. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad ar dėl Radviliškio rajono savivaldybės valdininkų, ar dėl mokesčių inspekcijos klaidos, kuri išgąsdino ne vieną ūkininką, mokestis už žemės ūkio paskirties žemę iš naujo perskaičiuotas. Prieš mokėdami, pasitikslinkite mokesčių inspekcijoje. Mokestis už žemę neturi būti didesnis nei už praeitus metus, jei turimos žemės kiekis nesikeitė.

Beje, daugelis rajono ūkininkų į Tarybos narį G. Lipnevičių kreipėsi dėl apskritai padidėjusio žemės ūkio paskirties žemės mokesčio. Žemės ūkio paskirties žemės mokestis padidėjo dėl 2012 m. gruodžio 12 d. benueinančių nuo valdžios „Olimpo“ konservatorių nutarimo „Dėl masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, kurį pasirašė tuomet laikinai ministro pirmininko pareigas einantis A. Kubilius bei laikinai žemės ūkio ministro pareigas einantis K. Starkevičius. Po jų nutarimo kas penkerius metus žemės vertė bus indeksuojama - perskaičiuojama pagal rinkos vertę.

VMI informacija apie žemės mokesčio lengvatas

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Radviliškio rajono gyventojus informuoja, kad kai kuriems Radviliškio rajono savivaldybės sklypams pritaikytos žemės mokesčio lengvatos: 35 procentais sumažintas žemės mokestis Radviliškio rajone esantiems žemės ūkio paskirties (kodas 610) žemės sklypams (išskyrus mėgėjų sodų žemės sklypus, kurių kodai 300 ir 328). Patikslintos žemės mokesčio deklaracijos pasieks žemės valdytojus iki lapkričio 8-9 dienos.

Atkreipiame dėmesį, kad iki lapkričio 15 dienos žemės mokestį reikia mokėti pagal antrąją, vėlesnės datos, deklaraciją. Mokėtojai, kurie jau sumokėjo žemės mokestį pagal pirmąją deklaraciją ir dėl to turės susidariusią permoką, ją susigrąžins. Žemės mokesčio deklaracijos pateiktos VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje deklaravimas.vmi.lt be to, mokesčio sumas galima sužinoti sistemoje „Mano VMI“ www.vmi.lt/manovmi ar paskambinus telefonu 1882. Tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, žemės mokesčio deklaracijos siunčiamos klasikiniu paštu.

Žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15-osios. Praleidus terminą, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Gyventojas, turintis finansinių sunkumų ir negalintis sumokėti žemės mokesčio laiku, gali kreiptis į VMI ir susitarti dėl galimybės žemės mokestį mokėti dalimis jam patogiu grafiku ir priimtinu atsiskaitymo terminu. Prašymą gyventojai gali pateikti ir e.

Žemės mokesčio tarifai ir lengvatos Šiaulių regione

Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia informaciją, kiek žemės mokesčio už 2024 m. apskaičiuota Šiaulių regiono gyventojams ir juridiniams asmenims. Didžiausią sumą turėtų „sunešti“ Radviliškio rajono gyventojai, t. y. 1,2 mln. eurų. Nedaug atsilieka Šiaulių miestas: čia gyventojams apskaičiuotas žemės mokestis sudaro 1 mln. eurų. Trečiojoje vietoje yra Joniškio rajonas, kurio gyventojai turi sumokėti 956 tūkst. eurų žemės mokesčio, ketvirtojoje - Kelmės rajonas su 822 tūkst. eurų apskaičiuoto mokesčio.

Pakruojo rajono gyventojai į savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti 778 tūkst. eurų už privačią žemę, o Šiaulių rajono - 721 tūkst. eurų. Akmenės rajonas atrodo kukliausiai šioje pozicijoje: gyventojams apskaičiuota 315 tūkst.

Verslui apskaičiuoto žemės mokesčio sumos žymiai kuklesnės. Čia lyderiauja Pakruojo rajonas, kurio įmonės į biudžetą turi sumokėti 331 tūkst. eurų. Beveik perpus mažiau žemės mokesčio apskaičiuota Šiaulių miesto juridiniams asmenims - 161 tūkst. eurų, Joniškio rajono - 140 tūkst. eurų ir Radviliškio rajono - 136 tūkst. eurų. Šiaulių rajono verslininkai turėtų sumokėti 86 tūkst. eurų, o Akmenės rajono - 68 tūkst. eurų. Lengviausia žemės mokesčio „našta“ teko Kelmės rajono įmonėms: tik 35 tūkst.

Jei turite valstybinės žemės nuomos sutartį ar esate įsigiję nekilnojamąjį turtą, esantį „ant valstybinės žemės“, turite mokėti žemės nuomos mokestį. Šį mokestį jau nuo 2003 m. Nuomos mokestis už valstybinę žemę yra vienas iš savivaldybių biudžetų bendrų pajamų šaltinių. LR finansų ministerijos teigimu, jis sudaro apie 0,64 proc. nuo visų savivaldybių pajamų.

Nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės. Pagal Finansų ministerijos atliktą pajamų iš žemės nuomos mokesčio surinkimą ir esamų tarifų dydžių įvertinimą, matyti, kad jeigu visos savivaldybės pakeltų mokesčius iki visų savivaldybių bendro vidurkio, šio mokesčio savivaldybės galėtų surinkti net iki 65 procentų daugiau, negu surenka dabar. Tokiu atveju pajamos iš valstybinės žemės nuomos taip pat galėtų būti net iki 65 procentų didesnės, o tai būtų apie 15 mln.

Žemės nuomos mokesčio tarifai

Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės nuomininkai mažiausiai moka Šiaulių, Akmenės ir Kelmės rajonuose. Šiaulių rajone, priklausomai nuo verčių zonos, tarifas svyruoja nuo 0,45 iki 1,17 proc., Akmenės - 1,2 proc., Kelmės - nuo 0,6 iki 1,9 proc., priklausomai nuo žemės naudojimo būdo ir pobūdžio. Pakruojo rajono ūkininkai moka 2,5 proc. Valstybinė namų valdų žemė „švelniausiai“ apmokestinta Šiaulių mieste: 0,47 proc. tarifu. Joniškio ir Radviliškio rajonuose mokamas 1,5 proc.

Užsiimti komercija ar pramone valstybinėje žemėje palankiausia Akmenės rajone, kur šiai paskirčiai numatytas 1,5 proc. mokestis. Radviliškio rajone priimtas 2,0 proc. Visose savivaldybėse maksimalus 4,0 proc. Kaip ir skaičiuojant žemės mokestį, savivaldybės taiko neapmokestinamuosius dydžius valstybinės žemės sklypus nuomojantiems senatvės pensininkams, 0-40 proc.

Jei turite privačios žemės, esate žemės mokesčio mokėtojas. Šį mokestį administruoja ir žemės mokesčio deklaracijas parengia Valstybinė mokesčių inspekcija. Žemės mokesčio tarifas gali svyruoti nuo 0,01 iki 4,0 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius tarifus nustato individualiai kiekviena savivaldybė ir tvirtina savivaldybės taryba, nes žemės mokesčio pajamos yra savivaldybės biudžeto sudedamoji dalis.

Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas įpareigoja savivaldybes taikyti lengvatas senatvės pensininkams ir asmenims, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, bei nepilnamečiams vaikams. Pačios savivaldybių tarybos nusprendžia, koks bus neapmokestinamasis sklypo dydis šiems asmenims. Šiaulių miesto savivaldybės taryba yra nustačiusi 7 arų neapmokestinamąjį dydį. Šiaulių rajone taikomas bene didžiausias 1,5 ha neapmokestinamasis sklypo kaimo vietovėje dydis ir 0,10 ha Kuršėnų mieste. Joniškio rajono valdžia šalia 0,15 ha neapmokestinamojo dydžio nustatymo papildomai remia smulkiuosius ūkius. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendime aiškiai reglamentuotas žemės mokesčio pajamų dalies panaudojimas: „300,00 tūkst.

tags: #radviliskio #savivaldybes #sprendimas #del #atleidimo #nuo