Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros sąlygos, taip pat ir materialinės. Kiekvienos įmonės ūkinė veikla pirmiausia pasireiškia per produkcijos gamybos (arba paslaugų teikimo) ir jų (arba perparduoti skirtų prekių) pardavimo procesus.
Ekonominiais ištekliais yra laikoma tai, kas naudojama įmonės ūkinėje veikloje. Tai ne tik žaliavos, įrengimai ir pastatai, bet ir žemė ant kurios pastatyti šie pastatai, taip pat darbuotojai (jų intelektas, įgūdžiai ir žinios), sugebantys dirbti tą ar aną darbą, o kartais netgi to regiono kraštovaizdis, jeigu jis svarbus įmonės ūkinei veiklai (pavyzdžiui, turizmo įmonei tai labai svarbus ekonominis veiksnys).
Daugelis ekonominių išteklių, naudojamų tam tikros įmonės ūkinėje veikloje, turi savininką ar savininkus, kitaip tariant, yra kažkieno nuosavybė. Gali būti tam tikrų ekonominių išteklių, apskritai neturinčių savininko (pavyzdžiui, kraštovaizdis). Turtu gali būti laikomi tik tie ištekliai kurie turi konkretų savininką.
Žinoma, tas savininkas nebūtinai bus pati įmonė. Ji gali pasiskolinti (nemokamai ar už tam tikrą atlygį) turtą iš kito savininko. Tuomet šiuo turtu ji naudojasi laikinai. Įmonė turtu disponuoja.
Turtas duoda tam tikrą naudą tam, kas juo disponuoja. Kiekvienos įmonės galutinis tikslas - “gaminti” pelną. Todėl turtu laikytina tik ta gėrybių dalis, kuri atneš įmonei naudą, dažniausiai pasireiškiančia pelnu.
Turtas apskaitoje laikomas ekonominiu ištekliu, kuris turi savininką, ir, kuriu disponuodama, įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje.
Turto Klasifikavimas
Turtą būtina suskirstyti į grupes, t.y. suklasifikuoti. Pirmiausia labai svarbu suskirstyti jį į piniginį ir nepiniginį. Toks grupavimas yra reikšmingas, nes dažniausiai tik už visuotinai pripažįstamą prekę ir mokėjimo priemonę - pinigus - įmonė gali įsigyti jos veiklai reikalingų gėrybių.
Pinigais mokama darbuotojui už darbą, bankui - palūkanas už gautas iš jo paskolas ir pan. Be to turtas gali būti skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį. Be materialiojo, kurį galima palytėti, įmonė turi ir neapčiuopiamo turto.
Aišku, kad tokie dalykai, kaip firmos prestižas, patentai, licencijos, teikia įmonei realią naudą. Jiems įsigytu ji išleidžia tam tikrą sumą lėšų. Vadinasi toks turtas turi būti apskaitomas, todėl ir išskiriamas iš turto visumos.
Pagaliau pačiai įmonei svarbu turėti visapusišką informaciją apie turto kuriuo ji disponuoja, naudojimą.
Apskritai ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Tačiau, ilgalaikiu turtas laikomas ne kalendorine, o ekonomine prasme, nes turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį priklauso ne tiek nuo paties turto pobūdžio, kiek nuo kelių reikšmingų įmonės veiklos aplinkybių.
Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tą laikotarpį, per kurį uždirbama pelno. Jie turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas, jis yra laikomas - trumpalaikiu, o jeigu nesunaudojamas, - ilgalaikiu turtu.
Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu paprastai laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus. Pavyzdžiui , jeigu pagrindiniu ataskaitiniu laikotarpiu būtų laikomas mėnuo, ilgalaikiam turtui būtų priskiriamas turtas, naudojamas ilgiau nei vieną mėnesį (kitaip sakant, per vieną mėnesį nesunaudojamas turtas).
Tai svarbiausias šios turto grupės išskyrimo požymis, nes visa trumpalaikio turto vertė įskaičiuojama į vieno kurio nors ataskaitinio laikotarpio sąnaudas, tačiau kiekvienam laikotarpiui priskiriama tik per tą laikotarpį sunaudoto (nudėvėto) ilgalaikio turto dalis.
Todėl ir laikomasi nuostatos, kad ilgalaikio turto atskyrimo nuo trumpalaikio riba - vieneri jo naudojimo metai. Skirstant turtą į ilgalaikį ir trumpalaikį svarbi ir jo įskaičiavimo į tam tikro ataskaitinio laikotarpio sąnaudas metodika, nes šios dvi turto rūšys nevienodai panaudojamos pelno uždirbimo procese turto sunaudojimo aspektu.
Priskiriant turtą ilgalaikiam, atsižvelgiama ir į jo vertę. Be abejo, tas pats turtas vienai įmonei gali būti labai reikšmingas, o kitai - sudaryti tik menką įmonės turto dalį. pats turtas gali būti laikomas ilgalaikiu (apskaitant jo nusidėvėjimą), o kitoje - trumpalaikiu, kurio visa vertė nurašoma į vieno ataskaitinio laikotarpio sąnaudas.
Tai priklauso nuo įmonės turto dydžio ir jos veiklos pobūdžio bet kuriuo atveju tai tik susitarimo reikalas, nes jokiame norminiame akte nėra tiksliai nurodyta, kokios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu.
Todėl įmonės vadovai patys pasirenka nuo kurios sumos ir kokio pobūdžio jų įmonėje turtas bus laikomas ilgalaikiu. Ši suma vadinama minimalia ilgalaikio materialiojo turto verte. Tad kaip matome, priskiriant tam tikrą turtą ilgalaikiam, būtina įvertinti ir jo reikšmingumą įmonei.
Bet vis dėlto svarbiausias požymis, išskiriant ilgalaikį turtą, yra jo panaudojimas uždirbant pelną tam tikroje įmonėje. Taip pat vieną ar kitą turto objektą priskiriant ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui, būtina atsižvelgti į to turto pobūdį, jo naudojimo įmonėje laiką bei to turto vertę.
Ilgalaikis turtas gali būti labai skirtingas (ilgiau nei vienerius metus naudojamos mašinos, pastatai, įsigytos licencijos bei patentai, pagaliau skolos įmonei ir t.t.). jo įvairovė kartais lemia visiškai skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimo ir atvaizdavimo atskaitomybėje tvarką. Todėl visą ilgalaikį turtą būtina sugrupuoti - suskirstyti į tam tikras vienarūšes klases.
Jeigu turtas turi jį nusakančią materiją, yra pagamintas iš tam tikros medžiagos ir yra apčiuopiamas, jis laikomas materialiuoju turtu. Ilgalaikio materialiojo turto rodiklis rodo, kiek įmonėje yra materialios substancijos, t.y.
Ilgalaikis Materialusis Turtas
Jei įmonė ketina įsigyti materialųjį turtą, kuris teiks įmonei ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus, išankstiniai mokėjimai, avansinės įmokos ir kiti panašaus pobūdžio mokėjimai už tokį turtą turi būti priskiriami ilgalaikiam turtui. Ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nepradėtas naudoti arba nebaigtas komplektuoti ilgalaikis materialusis turtas.
Balansinė vertė - suma, kuria turtas yra parodytas balanse.
Įmonė turimą IMT apskaitoje užregistruoja suskirstytą pagal paskirtį. Žemė įmonės balanse išskiriama atskirame straipsnyje, nes ji ypatinga tuo, jog vienintelė iš IMT nenudėvima. Apskaitoje užregistruota žemės pradinė vertė paprastai nepasikeičia per visą naudojimosi ja laikotarpį.
Pakeisti pradinę žemės kainą galima tik perkainojant, kai,pvz. : dėl infliacijos arba dėl atliktų didelių darbų labai pagerėja žemės kokybė. Šiais atvejais apskaitoje ir atskaitomybėje užfiksuota žemės kaina gali visiškai nebeatitikti tikrosios vertės. Tačiau visais atvejais labai svarbu tiksliai nustatyti pradinę žemės kainą, nes jos įsigijimas susijęs su įvairiomis įmonės padarytomis išlaidomis.
Galimas atvejis, kad žemė įsigyjama kartu su joje esančiu senu ir įmonei nereikalingu pastatu. Todėl jo nugriovimo išlaidos (darbo užmokesčio, mechanizmų naudojimo ir t.t.) taip pat turi būti įskaičiuojamos į pradinę žemės vertę. O jeigu iš nugriauto seno pastato gaunamos pajamos, tai gautoji suma mažina pradinę žemės vertę (ji dar vadinama įsigijimo verte arba savikaina).
Gamybiniai ar administraciniai pastatai gali būti įsigyjami sumokant už jau pastatytus pardavėjui tam tikrą pinigų sumą arba statomi įmonės jėgomis, perkant statybines medžiagas, samdant darbininkus arba specializuotas statybos įmones ir pan. Jei įsigyjami jau užbaigti pasatai, tai jų įsigijimo vertę sudarys pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta kaina, papildomų darbų, atliekamų prieš pradedant pasatą eksploatuoti, vertė ir įvairūs šio turto registravimo mokesčiai.
Ilgalaikis Nematerialusis Turtas
Prestižas - suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina viršija įsigytos kitos įmonės grynojo turto dalies vertę ir iš kurios įgijėjas tikisi gauti ekonominės naudos ateityje.
Vienas svarbiausių nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų yra jo kontrolė. Įmonė kontroliuoja turtą, jei ji turi teisę gauti iš jo būsimosios ekonominės naudos bei uždrausti kitiems ja naudotis.
Įmonės galimybė kontroliuoti nematerialųjį turtą ir jo teikiamą ekonominę naudą gali būti išreikšta juridinėmis teisėmis. Tam tikrais atvejais nematerialusis turtas gali būti susietas su materialia forma. Toks turtas gali būti kompaktiniame diske (kompiuterių programos), popierinėse laikmenose (licencijos ar patentai), kino juostoje ar pan.
Tais atvejais, kai turtas turi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių, nustatant, kuriam turtui jį priskirti, įvertinama, kuris požymis vyrauja. Nematerialusis turtas gali būti atskiriamas ir neatskiriamas nuo įmonės ir kito jos turto.
Nematerialusis turtas, kurį įmonė gali perleisti ar išnuomoti, yra laikomas atskiriamu nuo įmonės ir kito jos turto. Įmonės darbuotojų kvalifikacija, vidaus išlaidos, patirtos siekiant sukurti / sudaryti pirkėjų sąrašus ir panašius objektus, nelaikomos nematerialiuoju turtu.
Įmonės patirtos išlaidos susikurtiems prekių ženklams, straipsnių antraštėms ir panašaus pobūdžio išlaidos taip pat neturi būti pripažįstamos nematerialiuoju turtu. Jei straipsnis neatitinka nematerialiojo turto apibrėžimo, išlaidos pripažįstamos sąnaudomis jų susidarymo metu.
Nematerialusis turtas gali būti įsigyjamas iš išorės arba sukuriamas įmonės viduje. Nematerialus turtas išskiriamas todėl, kad būtų parodyta, keik įmonė turi įvairių teisių ir kitų panašių privilegijų suteikiančio turto, kuris egzistuoja tik tol, kol egzistuoja pati įmonė.
Kitaip sakant, šio turto neįmanoma kam nors perparduoti kaip pastato ar staklių. Apskaitoje laikomasi nuostatos, kad nematerialusis turtas atsiranda tik tada, jeigu už jį sumokama.
Ilgalaikis Finansinis Turtas
Dar viena ilgalaikio turto rūšis - finansinis turtas. Tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Šioje grupėje atspindimas finansinis turtas, kaip ir kiekvienas kitas ilgalaikis turtas, turi teikti įmonei ekonominės naudos arba suteikti atitinkamų teisių bei privilegijų ilgesnį nei vienerių metų laikotarpyje.
Finansinis turtas atsiranda, kai įsigyjami kitų įmonių vertybiniai popieriai. Šiuo atveju akcijos ar obligacijos įsigyjamos ne spekuliaciniais tikslais, bet tikintis padidinti įmonės turtą dividendais ar palūkanomis.
Ilgalaikis finansinis turtas atspindimas balanso Ilgalaikio turto skyriaus dviejuose grupėse: ketvirtoje Ilgalaikis finansinis turtas ir penktoje Po vienerių metų gautinos sumos. Balanso IV skyriuje atspindimas ilgalaikis finansinis turtas išsiskiria tuo, kad šioje straipsnių grupėje atsispindi tik tas turtas, kurį įmonė vienu ar kitu būdu įsigyja iš dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių.
Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas į atskirą grupę todėl, kad atskirai būtų parodytas įmonės turtas, susijęs su jos veikla kitose įmonėse. Ši turto grupė dažniausiai būna susijusi su gerokai didesne rizika nei ilgalaikis materialusis turtas, nes jo dydžio pasikeitimas priklauso jau nuo kitos įmonės administracijos ir savininkų sprendimų, kuriems ne visuomet gali turėti įtakos turto investuotojas.
Kad tai būtų galima įvertinti, reikia visapusiškai išnagrinėti įmonių, į kurias investuotas turtas, padėtį, nes šiuo atveju tokio turto saugumą lemia ne tiek jį turinčios įmonės veiklos sėkmė, kiek išleidusios vertybinius popierius įmonės darbo sėkmė.
Racionalus Valstybės Turto Valdymas
Racionalus ministerijų nekilnojamojo turto valdymas ir efektyvus turimų išteklių panaudojimas yra vienas iš esminių sėkmės garantų, užtikrinančių viso valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą. Remiantis įvairiais duomenimis galima matyti, jog ministerijos valdo šimtais milijonų eurų vertinamą turtą. Tam turtui reikalingi dideli priežiūros ir ūkio administraciniai darbai, bei paslaugos. Netinkamas turto administravimo mechanizmas gali neigiamai paveikti bendrą ministerijų ekonominę būklę.
Valstybei priklausančio administracinės paskirties turto tema yra nagrinėta gana ribotai. Tačiau šiuo metu pagreitį įgaunanti centralizuotai valstybės valdomo turto reforma tik dar labiau sustiprina darbo aktualumą.
Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti LR ministerijų administracinės paskirties turto centralizuoto valdymo įgyvendinimą. Su tuo susieti ir esminiai darbo uždaviniai. Kadangi darbo temos aktualumas yra didelis, todėl atliekamas kokybinis tyrimas papildo teorines prieigas ir suteikia pirminės informacijos iš tiriamųjų organizacijų.
Aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su nekilnojamojo turto administravimo sistemų diegimu, centralizuoto valdymo strategijomis ir ministerijų patirtimi šioje srityje.
Teisinis Reglamentavimas ir Efektyvios Priemonės
Antroje darbo dalyje analizuojami pagrindiniai įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, kuriais remiantis yra reglamentuojamas valstybės nekilnojamojo turto valdymas. Toliau yra pristatomos efektyvios išteklių valdymo priemonės - paslaugų pirkimas iš išorės ir centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo strategija.
Turto valdymo centralizavimas šiuo metu dar tik įgyvendinama iniciatyva, kuri ateityje turėtų užtikrinti sėkmingą ministerijų nekilnojamojo turto valdymą ir su juo susijusių neigiamų veiksnių eliminavimą.
Remiantis tyrimo metu surinkta medžiaga, analizuojama šiuo metu paplitusi tendencija susijusi su išorinių paslaugų pirkimu, kurios pagalba galima taupyti ir taupoma ministerijų nekilnojamojo turto srityje. Toliau analizuojami centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir šiam valdymui reikalingo administracinės sistemos kūrimo įgyvendinimo procesai. Tiriama turto nuomos principo problematika ir perspektyva.
Atliktas kokybinis tyrimas padėjo atskleisti ministerijų administracinės paskirties objektų valdymo specifiką. Ministerijos savo veikloje aktyviai naudojasi pirkimų iš išorės praktika, nes tai vienas iš būdų siekiant sumažinti administracinę naštą.
Apklausus valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką įgyvendinančius ekspertus ir išsiaiškinus jų nuomones bei pozicijas, buvo gauta pirminė informacija apie vyraujančias problemas įgyvendinant centralizuotą valstybės turto valdymo sistemą.
Turto bankas - tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Šiuo metu Turto bankas patikėjimo teise valdo apie 1 mln. kv. m ploto valstybei priklausančio nekilnojamojo turto.
Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas tobulindamas valstybės turto valdymą, diegia į klientus orientuotus sprendimus, kurie pagerins tiek valdomo turto efektyvumą, tiek institucijų darbuotojų patirtį.
Šiemet Turto bankas įgyvendina paskutinį, šeštąjį administracinės paskirties valstybės turto centralizacijos etapą, kurio metu iš institucijų bus perimta centralizuotai beveik 90 tūkst. kv. metrų ploto patalpų, o bendras centralizuotai valdomo turtas sieks daugiau nei 700 tūkst. kv.
Turto bankas gerina ir efektyvina valstybės turto valdymą diegdamas įmonėje procesinį valdymą, atlikdamas pagrindinių valdomo turto rodiklių stebėsena, standartizuodamas pirkimų sutartis, ruošdamas valdomo turto standartą, skaitmenizuoja valstybės turto valdymą.
Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „Valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo tobulinimas“ skirtas tobulinti valstybės turto valdymą. 2017-2020 m. įgyvendinamas projektas susideda iš trijų dalių: valstybės nekilnojamojo turto reformų modelio ir priemonių plano parengimo ir įgyvendinimo; operatyvaus nekilnojamojo turto valdymo informacinės sistemos sukūrimo ir diegimo; reikalingų Valstybės turto informacinės paieškos sistemos patobulinimų diegimas. Įdiegus šias priemones, pagerės valstybės turto priežiūra ir stebėsena.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad informacijos, kurią turint galima būtų vertinti VNT valdymo efektyvumą, t. ir palyginimus, trūkumas yra opi problema. 2009-2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. naudojimas valstybės turtui valdyti“ (toliau - ES projektas) kūrimo procesas užsitęsė, sistema nebuvo iki galo sukurta.
Siekiant efektyvesnio valstybės turto valdymo, būtina užtikrinti, kad valstybės institucijos ar įstaigos galėtų naudotis šia sistema priimant sprendimus dėl turto valdymo. Tai leistų ne tik optimizuoti turto valdymą, bet ir padidinti priimamų sprendimų efektyvumą.
Centralizuotas Valdymas
Siekiant efektyvesnio valstybės nekilnojamojo turto valdymo, Lietuvoje numatoma įdiegti centralizuoto valdymo sistemą. Finansų ministerija parengė 10 įstatymų pakeitimų paketą, leisiantį pertvarkyti valstybei priklausančio nekilnojamojo turto valdymą. Pasiūlymų esmė - sudaryti sąlygas centralizuotam valstybės nekilnojamojo turto valdymui įdiegti ir įmonės, kuri centralizuotai valdys šį turtą, veiklai pradėti.
Jau nuo kitų metų planuojama nekilnojamo turto valdymą perduoti į vienas rankas - centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (CTV), kuris būtų steigiamas sujungiant Valstybės turto fondą ir Turto banką.
Pagal Turto valdymo įstatymą, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai - tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui (toliau - centralizuotas valdymas).
Pagrindiniai Centralizuoto Valdymo Aspektai:
- Informacijos valdymas: CTV valdys visą informaciją apie valstybei nuosavybės teise priklausantį visą nekilnojamąjį turtą.
- Valdymo stebėsena ir kontrolė: Disponuodamas informacija jis galės vykdyti valdymo stebėseną ir kontrolę, nes turto valdytojai privalės savo sprendimus derinti su CTV.
- Turto perskirstymas: Tokiu būdu atsiras galimybės nenaudojamą turtą perskirstyti, t. y. perduoti kitam valdytojui, kuriam jo reikia, arba jį parduoti, jeigu jis valstybės poreikiams nereikalingas.
- Administracinės paskirties turto valdymas: Administracinės paskirties nekilnojamasis turtas palaipsniui bus perduodamas valdyti CTV, pereinant prie turto nuomos santykių. Beje, nuomos santykiai plačiausiai taikomi užsienio valstybėse, kurios turi ilgametę centralizuoto valdymo patirtį.
- Turto priežiūros paslaugos: CTV galės centralizuotai pirkti turto priežiūros paslaugas, taip būtų pasiekta masto ekonomija, todėl mažėtų išlaidos turto priežiūrai.
- Turto naudojimo ir įsigijimo alternatyvų vertinimas: Kas racionaliau - statyti ar pirkti naują pastatą, o gal išsinuomoti tokį turtą rinkoje turto valdytojui patars CTV, kuris ir bus naujo administracinio turto įsigijimo organizatoriumi.
Siekiant efektyvesnio valstybės nekilnojamojo turto valdymo, CTV ketinama patikėti platų veiklų spektrą. Centralizuotą nekilnojamojo turto valdymą sudarys 8 pagrindinės veiklos. CTV taip pat koordinuos valstybės institucijų priimamų sprendimų dėl nekilnojamojo turto perdavimo, nuomos ar nurašymo procesus, atliks nekilnojamojo turto valdymo efektyvumo rodiklių vertinimą, kaups informaciją apie visą valstybės nekilnojamąjį turtą ir dėl jo sudarytus sandorius.
Administracinės paskirties nekilnojamasis turtas palaipsniui bus perduodamas valdyti CTV, pereinant prie turto valdymo ir priežiūros paslaugų teikimo santykių su šio turto tikraisiais naudotojais - valstybės institucijomis ir įstaigomis, kurios CTV perduotu turtu naudosis panaudos pagrindais. Mažinant išlaidas turto priežiūrai, šias paslaugas CTV galės pirkti centralizuotai. Jis bus ir naujo administracinės paskirties turto įsigijimo organizatorius, kuris spręs, kokiu būdu jį įsigyti - pirkti, statyti ar nuomotis.
Prie bendrojo valstybės turto valdymo principų prisijungia „Sodra“, kuri valdys turtą ne ministro įsakymu, o Turto valdymo įstatymo nustatyta tvarka.
Atnaujinimo Projektai
Vyriausybė nustato centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo poreikio vertinimo ir šio nekilnojamojo turto atnaujinimo projektų (toliau - atnaujinimo projektas) įgyvendinimo tvarką.
Atnaujinimo projektus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdyba, išskyrus 10 000 000 eurų ir didesnės vertės atnaujinimo projektus, kuriuos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdybos siūlymu tvirtina Vyriausybė.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas prievolių, susijusių su atnaujinimo projektų įgyvendinimu, įvykdymui užtikrinti gali įkeisti patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą, išskyrus Vyriausybės rūmus ir kitą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymus gali nuosavybės teise priklausyti tik valstybei.
Teikiamais įstatymų pakeitimais tikimasi suformuoti racionalaus valstybės nekilnojamojo turto valdymo tradicijas.
Štai keletas pavyzdžių, kaip nekilnojamojo turto administravimo sistemos diegimas atsispindi konkrečiuose projektuose:
- Daugiabučio gyvenamojo namo projektavimas: Įvairūs projektai, tokie kaip daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektavimas Arimų g. 64, Klaipėdoje, arba Kareivių g. 9A, Vilniuje, apima visus pagrindinius statybos proceso etapus - nuo architektūrinių ir konstrukcinių sprendimų iki technologinių, organizacinių ir ekonominių skaičiavimų.
- Technologinės kortelės: Rengiant projektus, parengiamos technologinės kortelės, apimančios gręžtinių CFA polių įrengimą ir surenkamų kiaurymėtų gelžbetoninių perdangų montavimą.
- Organizaciniai sprendimai: Sudaromi statybvietės planai, kalendoriniai grafikai, atsižvelgiant į darbuotojų saugos statyboje reikalavimus.
- Ekonominiai skaičiavimai: Pateikiami objektinės ir suvestinės sąmatos skaičiavimai, užtikrinantys ekonominį pagrįstumą.
- Archyvo pastato projektavimas: Lietuvos valstybės archyvo pastato O. Milašiaus g. 23, Vilniuje, projekte integruojamos architektūrinės, konstrukcinės, organizacinės, technologinės ir ekonominės dalys.
- Mokslo paskirties pastato projektavimas: Mokslo paskirties pastato statybos projekte H. Manto g. sudaro architektūrinė dalis, organizacinė dalis su statybvietės plano skaičiavimais bei kėlimo mechanizmų parinkimas ir išdėstymas, kalendorinio grafiko skaičiavimas, dvi technologinės kortelės, konstrukcinė dalis ir ekonominės dalies sąmatiniai skaičiavimai.
- Respublikinės ligoninės priestato projektavimas: Respublikinės Šiaulių ligoninės priestato V. Kudirkos g.
tags: #racionalus #turto #naudojimas