Depresija ir somatinės ligos: sąsajos, diagnostikos sunkumai ir patarimai sveikesnei darbo vietai

Depresijos priežastys nėra iki galo aiškios, o kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Manoma, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį susirgti depresija. Kitiems tam tikrų medžiagų disbalansą smegenyse ir depresiją gali sukelti sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai.

Vieni iš tokių reikšmingų veiksnių yra lėtinės somatinės ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas ir kt. Dvi ligos, pasireikšdamos kartu, komplikuoja viena kitos gydymą ir eigą. Tai gali būti tiek blogo gydymo rekomendacijų laikymosi, tiek abiejų ligų blogesnių baigčių priežastis.

Problema ta, kad depresiją diagnozuoti tokiais atvejais gana sunku, nes dauguma ligonių niekuomet nesikreipia į psichikos sveikatos specialistus, didžioji dalis sergančiųjų somatinėmis ligomis skundžiasi vien somatiniais negalavimais, depresijos dažniausiai būna užmaskuotos.

Štai valgymo sutrikimai, tokie kaip bulimija ir anoreksija, kartu su depresija pasireiškia nuo 50 iki 75 proc. atvejų. Gėdos, kaltės ir savivertės trūkumo jausmai, kurie būdingi tokių sutrikimų turintiems žmonėms, yra ir bendri depresijos simptomai. Tokiu atveju, kai žmogus piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais ar jį vargina valgymo sutrikimai, sunku pasakyti, kas yra priežastis, o kas - pasekmė.

Be abejo, įtampa, taip pat ir tokia, kaip numatoma operacija, gali sukelti depresiją. O tiems žmonėms, kurie sirgo depresija ar turi polinkį ja sirgti, taip pat tiems, kurie turi šia liga sirgusių ar sergančių artimų giminaičių, yra dar didesnė tikimybė, kad depresija išvystys įtampos ar ligos metu.

Kaip rodo tyrimai ir klinikinė patirtis, net nedidelio laipsnio depresija padidina koronarinių sindromų pasikartojimo dažnį, taip pat ir sergančiųjų širdies ligomis mirštamumą. Tyrimais įrodytas ryšys tarp depresijos ir sergamumo bei mirštamumo nuo širdies infarkto.

Kaip rodo patirtis, 15-20 proc. sergančiųjų širdies ligomis būklė atitinka sunkios depresijos diagnozės reikalavimus ir dar daugelis kenčia nuo švelnesnių depresijos formų. Manoma, kad nuo 10 iki 30 proc. sergančiųjų vėžiu serga ir depresija. Pastebėta, kad sergančiųjų vėžiu sergamumas depresija priklauso ir nuo amžiaus bei vėžio būklės. Tačiau pastebėta, kad dauguma šių ligonių nesako savo onkologams apie depresiją. Dažniausiai jie nenori trukdyti gydytojui, kad susitelktų prie vėžio gydymo.

Tuo tarpu į sergančiųjų onkologinėmis ligomis depresiją reikėtų atkreipti ypač didelį dėmesį, kadangi tokiais atvejais depresijos simptomus labai sunku įvertinti, nes energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), judesių sulėtėjimas, miego sutrikimai (būdinga, kad pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai), apetito pokyčiai, įvairių kūno vietų skausmai gali atsirasti ir nuo gydymo, kai skiriama chemoterapija, spindulinis gydymas ar operacija.

Dar viena problema, kylanti gydant asmenis, kuriems išsivysto depresija, yra ligos recidyvai bei ūminis skausmas. Tyrimų duomenimis, depresija gali sumažinti sergančiųjų ankstyvų stadijų krūties vėžiu išgyvenamumą. Hjerl K. ir bendraautoriai, tirdami ryšį tarp depresijos ir mirštamumo sergant krūties vėžiu, nustatė, kad depresija prieš operaciją padidina mirštamumo riziką vėlyvų stadijų krūties vėžiu sergančioms moterims. Kita vertus, ne tik pati onkologinė liga, kaip stiprus stresogeninis veiksnys, gali būti kartu pasireiškiančios depresijos priežastis. Daugelis vaistų, skiriamų gydant onkologines ligas, gali taip pat sukelti depresijos simptomus.

Kaip nustatė tyrimą atlikę Johns Hopkins ligoninės Baltimorėje mokslininkai, labiau tikėtina, kad pacientams, kuriems pasireiškia depresija praėjus mėnesiui po vainikinių arterijų operacijos, metams per 5 metus po operacijos vėl atsiras krūtinės skausmas ir kiti širdies negalavimai, ir tai labiau būdinga vyrams nei moterims. Todėl tyrėjai siūlo įvertinti pacientų, kuriems atliekamos širdies operacijos, būklę, ar nesivysto depresija praėjus mėnesiui po operacijos ir, jei reikia, depresiją gydyti.

Tyrimo metu 172 pacientų buvo klausiama apie jų psichikos būseną prieš operaciją ir praėjus mėnesiui ir penkeriems metams po operacijos. Kiekvieną kartą buvo tikrinami medicinos duomenys. Rezultatai parodė, kad 32 proc. pacientų buvo prislėgti prieš chirurginę operaciją, 28 proc. prislėgta nuotaika neišnyko praėjus mėnesiui po operacijos, 21 proc. išliko vienerius metus ir 16 proc. nuotaika nepagerėjo praėjus penkeriems metams. Nustatyta, kad stipriausias ryšys buvo vieną mėnesį po chirurginės operacijos.

Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai paskelbė tyrimo rezultatus, kad bendravimas su sergančiaisiais depresija po koronarinių arterijų operacijos gali pagerinti tokių pacientų gyvenimo kokybę. Nors vainikinių arterijų operacija pagerina sergančiųjų būklę, tačiau 20-25 proc. pacientų po šios operacijos pasireiškia depresija. Be to, sergantiesiems depresija būna blogesni ir klinikiniai rezultatai, tarp jų ilgalaikiai krūtinės skausmai ir didesnis pakartotinio hospitalizavimo ir mirties pavojus.

Paaiškėjo, kad 50 proc. asmenų, su kuriais bendravo slaugytojos, sumažėjo depresinė nuotaika, palyginti su 29,6 proc., kai pacientai gydyti įprastu būdu. Beje, vyrams tokia gydymo taktika davė daugiau naudos nei moterims. Tačiau, kaip pažymėjo tyrimo vadovas Bruce L. Rollman, tų asmenų, kurie depresija nesirgo, tiek fizinis funkcionavimas, tiek gyvenimo kokybė buvo geresnė nei bet kurios iš depresija sirgusių pacientų grupių.

Depresija gali pabloginti ir kitas būkles, tokias kaip alkoholizmas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, taip pat valgymo sutrikimai.

Žinia apie numatomą chirurginę operaciją, ypač jei ji sudėtingesnė, paprastai bet kuriam žmogui sukelia nerimą ir baimę. O jei asmuo dar serga depresija, tai gali sutrukdyti priimti tinkamus sprendimus ir kartais net pabloginti gydymą, ypač kai nesilaikoma gydytojų nurodymų.

Kartais depresija, beviltiškumo jausmas ir neviltis priverčia sergančiuosius depresija galvoti apie gyvenimo nutraukimą.

Apibendrinant, depresija dažnai pasireiškia sergant įvairiomis ligomis:

• 10 iki 27 proc. sergančiųjų vėžiu serga ir depresija.
• 25 proc. pacientų po vainikinių arterijų operacijos pasireiškia depresija.
• Depresiją patiria 50 proc. sergančiųjų Parkinsono liga.
• 27 proc. sergančiųjų diabetu taip pat nustatoma depresija.
• Vienas trečdalis pacientų, užsikrėtusių ŽIV, serga kliniškai ryškia depresija.

Patarimai, kaip biure sukurti sveikesnę aplinką

Ar kada nors susimastėte, kiek sveikatai kenkia darbas udarose erdvėse? Bėda, kad kenkia ne tik dirbtinai ventiliuojamas oras, bet ir nemokama kava bei pyragaičiai, tapę tarsi bendradarbių bendravimo kultūros dalimi. Pridėkite nuolatinį stresą, įtampą ir velnišką tempą. Net jei žmogus neperkrautas darbu, jis vistiek priverstas darbo valandas pramurksoti prie kompiuterio ekrano. Ne viskas taip blogai. Kai kurie įmonių vadovai sugeba darbą organizuoti taip, jog pavaldinių sveikata nukenčia palyginti nedaug.

Pateikiame sąlyginai sveiko gyvenimo būdo pavyzdžius:

1. Kambarinės gėlės. Augalai ne tik papuošia patalpas, bet ir tiekia papildomą deguonį, kurio negali duoti jokios modernios ventiliacijos sistemos, mažina patiriamą įtampą ir stresą. Jei miniatiūriniam sodui išskirsite atskirą patalpą, kurioje žmonės alės gerti arbatą ir laisvomis minutėmis paplepėti, bus puiku. Padidėjęs darbo našumas galbūt net atpirks didesnes išlaidas patalpų nuomai. Tik rinkitės augalus, kuriuos lenva prižiūrėti. Kitas niuansas -jie neturi skleisti alergenų.
2. Natūralus apšvietimas. Jis kur kas geresnis net už patį moderniausią dirbtinį. Pro langus sklindanti šviesa mažina apkrovimą akims, organizme skatina vitamino D gamybą. Svarbu ir tai, kad matydamas natūralią saulės šviesą žmogaus kūnas gyvena natūraliu bioritmu. Jei iškote biuro, rinkitės su dideliais langais. Jei tai neįmanoma, bent jau parindinius susirinkimus organizuokite ten, kur daug šviesos.
3. Darbo stalai. Sėdimas darbas neskatina sveikatingumo. Tokia nuolatinė poza skatina kraujotakos sutrikimus, bėdas su rankomis, kaklo slanksteliais, silpstantį regėjimas. Žmonėms reikia sąlygų bent keletą kartų per dieną pakeisti poziciją ir šiek tiek prasimankštinti.
4. Jei perkate nemokamus sausainius ir džiūvėsėlius, juos pakeiskite švieiais vaisiais ir daržovėmis. Tinka ir džiovinti vaisiai bei riešutai. Jei kai ka ir išreikš nepasitenkinimą, jūsų sąžinė bus rami.
5. Sugebėjimas laiku sustoti. Ka ir ką veiktume, svarbu daryti pertraukas. Netgi sveiko gyvenimo būdo diegimas neturi pavirsti prievarta. Juk visi mes žmonės. Darbuotojams taip pat retkarčiais reikia atsipalaiduoti, išgerti saldžios kavos ir suvalgyti bandelę ar torto gabaliuką.
6. Popietinis poilsis. Daugybė tyrimų ir liaudies išmintis tikina, kad po pietų dauguma žmonių ne tokie produktyvūs kaip rytinėmis valandomis. Tai ne darbuotojų kaltė. Tiesiog mūsų kūnas jėgas skiria ne gamybinių iššūkių įveikimui, bet virškinimui. Neverskite tik ką nuo pietų stalo pakilusių pavaldinių griebtis rimto darbo. Leiskite jų skrandžiams padirbėti bent pusvalandį.
7. Dažnos pertraukos. Sudarykite sąlygas žmonėms kiekvieną valandą pasivaikščioti keletą minučių. Tai leis pailsėti akims ir nepatogiai sėdinčio darbuotojo raumenims. Tokias pertraukas galima daryti net dirbtinai.
8. Išskirkite vietą, kur galima laikyti dviračius. Vilniaus ir Kauno visuomeninis transportas netobulas, degalai brangūs.
9. Skatinkite sportą. Sporto klubų abonementai nėra klaikiai brangūs, perkant didesnėms grupėms juos galima gauti gan pigiai. Galbūt įmanoma susitarti dėl barterio. Tiesa, prievartos neturi būti. Kiekvienas pats nuspręs, kiek jam svarbi sveikata.

Psichologo kabineto nuoma valandai

Jei ieškote psichologo kabineto nuomai valandai, galite rasti įvairių variantų. Populiariausi skelbimai:

• Vilnius, Naujamiestis, M. 28 m²Įrengtas2 kamb. 16 m²PaslaugomsĮrengtas1 kamb. 16 m²KitasĮrengtas1 kamb.
• Vilnius, Naujamiestis, A. 16.39 m²BiuruiĮrengtas1 kamb. 8.50 m²Paslaugoms | KitasĮrengtas1 kamb. 18.49 m²BiuruiĮrengtas1 kamb. 54 m²Biurui | Prekybai | PaslaugomsĮrengtas2 kamb.
• Nuo 2026 balandžio 1 d. 21 m²Biurui | Paslaugoms | KitasĮrengtas1 kamb.
• Marijampolė, Centras, V. 12 - 12 m²Biurui | Gamybai | Paslaugoms | Prekybai | Sandėliui | KitasĮrengtas1 - 1 kamb.
• Marijampolė, Centras, A. 204 m²Biurui | Gamybai | Prekybai | Sandėliui | KitasĮrengtas2 kamb.
• Utenos r., Utenos m., Senamiestis, J. 12 m²PaslaugomsĮrengtas1 kamb.
• Kaunas, Žaliakalnis, P. 33 - 33 m²Biurui | PaslaugomsĮrengtas1 - 2 kamb.
• V. Krėvės pr. nuomojamas 28 kv.m. Kaunas, Dainava, V. 28 m²PaslaugomsĮrengtas1 kamb.
• 18.49 m²BiuruiĮrengtas1 kamb. 23.30 - 163 m²Biurui | Paslaugoms | KitasĮrengtas1 - 15 kamb. 16 m²KitasĮrengtas1 kamb.

Psichologo kabineto nuoma valandai gali būti puikus sprendimas specialistams, norintiems teikti konsultacijas patogioje ir jaukioje aplinkoje.

tags: #psichologo #patalpu #nuoma #valandai