Profesionalūs Turto Prievartautojai Lietuvoje: Kriminaliniai Tyrimai ir Teisinės Priemonės

Lietuva, kaip ir bet kuri kita valstybė, susiduria su įvairiais nusikaltimais, įskaitant ir tuos, kurie susiję su nekilnojamuoju turtu. Šiame straipsnyje nagrinėjama sudėtinga situacija, susijusi su profesionaliais nekilnojamojo turto prievartautojais.

Šiame straipsnyje nagrinėjama sudėtinga situacija, susijusi su profesionaliais nekilnojamojo turto prievartautojais, remiantis interviu su Raimondu Baranausku, buvusiu bankininku, susijusiu su banko „Snoras“ istorija. Interviu atskleidžia įvairius niuansus, pradedant nuo banko žlugimo aplinkybių iki dabartinių teisinių ginčų ir ekonominės situacijos. Taip pat minimi kriminaliniai tyrimai, susiję su neteisėtu informacijos rinkimu, disponavimu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir pasikėsinimais nužudyti.

Kriminaliniai Tyrimai ir Grėsmės

Vienas iš pavyzdžių - 2020 m. sausio mėn. įvykis, kai Lietuvos policija, gavusi informaciją iš Lenkijos Respublikos policijos apie galimai pagrobtą Lenkijos pilietį, už kurį reikalaujama išpirkos, nedelsiant pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto laisvės atėmimo ir turto prievartavimo. Pagal gautą pirminę informaciją, 2020-01-04/05 Lenkijos pilietis verslo reikalais atvyko į Lietuvą ir dingo. Lietuvos kriminalinės policijos biure nedelsiant buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto laisvės atėmimo ir turto prievartavimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 181 str.

Glaudžiai bendradarbiaujant su Lenkijos pareigūnais ir vykdant slaptus ir neatidėliotinus tyrimo veiksmus, gauti duomenys, kad asmenų grupė, turėdama tikslą neteisėtai praturtėti, 2020 m. Policijos operacijos metu sulaikyti du įtariamieji - Lietuvos Respublikos piliečiai gimę 1994 m. ir 1991 m. Operacijos metu Lenkijos Respublikos pilietis surastas be išorinių smurto žymių, jam suteikta neatidėliotina psichologinė ir fizinė pagalba.

Už neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą ar laikant nukentėjusįjį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d. Už didelės vertės turto prievartavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 3 d. Ikiteisminio tyrimo veiksmai tęsiami.

Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti 6-iems Lietuvos bei Latvijos piliečiams. Jie kaltinami neteisėtu informacijos rinkimu, disponavimu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir suklastotais asmens dokumentais, pasikėsinimu visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vieno kaltinamųjų E. M. nurodymu Latvijos pilietis R. R. galimai vykdė neteisėtą užsakovą dominančių asmenų bei jų šeimų sekimą. Nieko neįtariantys žmonės buvo slapta filmuojami, aiškinamasi jų dienotvarkė, judėjimo maršrutai. Kai kuriuos iš sektų asmenų buvo suplanuota nužudyti, sunkiai sužaloti ar sunaikinti jų turtą.

2017 metų lapkričio mėnesį buvo pasikėsinta visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės turtą - brangiakailių žvėrelių fermą, įsikūrusią Šiaulių rajone. Ji buvo padegta, tačiau gaisrą laiku pastebėjus ir užgesinus, daugiau nei 260 tūkst.

Šį ikiteisminį tyrimą, kuris buvo nominuotas konkurse „Metų seklys“, atliko jungtinės kriminalistų pajėgos - Klaipėdos ir Šiaulių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą Lietuvos pareigūnams teko aktyviai bendradarbiauti su Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos, Baltarusijos teisėsaugininkais. Prokuroro A. Urbelio teigimu, tyrėjai atliko sudėtingą darbą tirdami kruopščiai parengtas ir kryptingai vykdytas nusikalstamas veikas.

Advokatės Aušros patirtis

Kaunietė, atstovavusi milijardieriams, nusikalstamų grupuočių nariams ir ne vienam įtakingam visuomenės veikėjui, ne kartą atsidūrė kraują stingdančiose situacijose - stojo akistaton su turto prievartautojais, buvo priversta savo namus ginti ginklu ir tapo negailestingų šeimų dramų liudininke.

LNK laidoje „Bus visko“ moteris prisipažino, kad darbo pradžioje, prieš beveik keturis dešimtmečius, įsitvirtinti teisės pasaulyje nebuvo lengva.

Štai kadaise, gindama skirtingų mafijos grupuočių narius, Aušra atsidūrė jų aršaus konflikto sūkuryje ir net rizikavo savo gyvybe.

Aušra pasakojo, jog kadaise buvo netgi persekiojama, todėl turėjo įsigyti ginklą, kurį kartą panaudojo į namus besibraunantiems nelauktiems svečiams.

Kai kadaise jos artimuosius ėmė bauginti turto prievartautojai, nieko nelaukusi Aušra stojo jų ginti. Moteris nepabūgo ir vienui viena išsiruošė į derybas su nusikaltėliais tamsiuoju paros metu liūdnai pagarsėjusiame Kauno miške.

Interviu su Raimondu Baranausku

Interviu su buvusiu „Snoro" banko vadovu Raimondu Baranausku atskleidžia įdomių detalių apie jo verslo patirtį ir požiūrį į globalizaciją. Jis dalinasi savo mintimis apie tai, kaip globalistai elgiasi su vietiniais verslininkais ir kokią įtaką tai daro Lietuvos ekonomikai.

Susipažinome, kai Raimondas su savo „Snoro" bankeliu iš Šiaulių persikėlė į Vilnių. Apsilankęs redakcijoje dėl reklamos, paprašė palaikymo prieš didžiuosius skandinavų bankus. Netrukus susidraugavome šeimomis. Tuo metu buvau dar ant „balto arklio", tad be vargo jį supažindinau su Prezidentu Algirdu Brazausku ir jo aplinka.

Netrukus „Snoras" tapo galingu konkurentu skandinavų bankams, o pagal klientų aptarnavimą ir mokamas palūkanas akivaizdžiai pirmavo Lietuvoje. Natūralu, kad savo asmenines ir redakcijos lėšas pasidėjau į „Snoro" banką. Bandžiau kartu su Raimondu daryti biznį, pvz., per „snoriukus" platinti „Respubliką", bet nesėkmingai: lemiamu momentu, kai reikėdavo veikti, pasirodydavo toks nelietuvis Borodulinas ir viską sugadindavo.

Regis, turėčiau dabar Baranauskų visa širdimi nekęsti, bet man jų kažkodėl gaila.

R. Baranausko Dabartinė Situacija

Raimondas Baranauskas teigia, kad šiuo metu dirba finansinių konsultacijų srityje ir turi sutarčių dėl keleto projektų vystymo. Jis gali laisvai judėti Rusijos Federacijos ribose ir tvarkyti reikalus.

R. Baranauskas pabrėžia, kad pasaulinė COVID-19 pandemija stipriai pakoregavo verslą, tačiau kartu išmokė dirbti nuotoliniu būdu. Maskvoje valdžia neblogai tvarkosi su pandemija, o ekonomikos vystymosi sumažėjimas nėra toks žymus.

Tad pirmiausia Raimondo pasiteiravau, ar jau yra pasiruošęs „džiūvėsėlių"? Raimondas, nusiminęs, atsakė, kad jau nebe, visus suvalgė, nes ne visuomet užtenka pinigų maistui nusipirkti. - Gyvenu normaliai. Ačiū Dievui, esu sveikas gyvas. Tai svarbiausia. Aš pats darbuojuosi finansinių konsultacijų srityje, turiu sudaręs sutartis dėl keleto projektų vystymo. Galiu laisvai judėti Rusijos Federacijos ribose, tad be didelių sunkumų galiu sėkmingai tvarkyti visus reikalus. Kaip ir visur, ir čia verslą, ką ten verslą, visą gyvenimą, viską stipriai pakoregavo pasaulinė COVID-19 pandemija. Bet užtat kartu viską galima išspręsti dabar ir dirbant nuotoliniu būdu, ko, manau, mus visus gerai išmokė ta „koronakrizė". Kartu galiu pasakyti, kad čia, ypač Maskvoje, valdžia visai neblogai tvarkosi su pandemija. Ekonomikos vystymosi sumažėjimas nėra toks žymus, Maskva yra labai išgražėjusi, gal tik kiek daugiau nukentėjo paslaugų sektorius ir mažojo verslo įmonės.

R. Baranauskas neigia bet kokį rusų FSB agentų spaudimą ir teigia, kad jį puola ne rusai, o lietuviai. Jis mini tokias pavardes kaip Fryklis, Kuperis, Polikarpovna, teigdamas, kad tai yra Sorošo pasirinkti žmonės. R. Baranauskas teigia, kad jei turėtų pakankamai pinigų, perpirktų sorososus ir sukištų tikrus vagis už grotų.

Globalistams vietiniai šeimininkai nereikalingi. Jeigu bandai dirbti sau ar savo žmonėms, esi „diktatorius", kurį būtina nedelsiant sunaikinti. O jeigu su JAIS daliniesi, maždaug po lygiai, t.y. - viskas jiems, o sau - kas lieka, įskaitant „otkatus", dar galima išgyventi. Taip mes praradome pelningą Ignalinos atominę, „Mažeikių naftos" gamyklą, jūrų ir oro laivynus, nacionalinius bankus, žiniasklaidą... Ir kas manęs tik nebandė „praryti" - vokiečiai, suomiai, danai, švedai... Dosniausi buvo rusai - už 49 procentus „Respublikos" kompanijos (be turto!) man pasiūlė 200 milijonų litų.

Eilinį kartą buvau norvegų apipiltas purvu nuo galvos iki kojų, o sorososas Dainius Radzevičius, žurnalistų vadas, ilgai tuo mėgavosi, kol pagaliau nebuvo nuteistas pirmos pakopos teismo už šmeižtą. Mat pralaimėję Lietuvos rinką, norvegai paviešino „Wikileaks" medžiagą, kurioje buvo paskelbta JAV ambasados slapta pažyma į Vašingtoną, kur melagingai teigiama, kad „Respublika" reketavo „Phizer" farmacininkus ir „Mersedeso" atstovus Lietuvoje, nors viskas buvo priešingai: aš atsisakiau jų reklaminių pinigų, kuriais jie bandė užkimšti žurnalistams burnas, ir tai nesunku įrodyti, nes apie tai paskelbiau pirmame laikraščio puslapyje. Su norvegais mūšį laimėjau ir, po mano advokato įsikišimo, jie buvo priversti per savo laikraštį manęs atsiprašyti. O kai norėjau į teismą paduoti JAV ambasadą, mano advokatui nurodė kreiptis kažkur į Nevados valstiją, kurioje esą JAV ambasada priregistruota... Kaip matai, Raimi, Vakarų kultūros nešėjų metodai yra labai bjaurūs ir žiaurūs.

„Snoro" Banko Nacionalizavimas ir Teisiniai Ginčai

R. Baranauskas teigia, kad šiuo metu daug dirba teisiniais klausimais su Investuotojų teisių apsaugos užsienio valstybėse fondu, kuris inicijavo arbitražą prieš Lietuvos Respubliką dėl neteisėto investicijų į „Snoro" banką nusavinimo. Jis teigia, kad duoda liudininko parodymus ir pagrindžia juos turimais dokumentais.

R. Baranauskas pabrėžia, kad prieš „Snoro" banką buvo įvykdyta iš anksto suplanuota operacija, kuriai asmeniškai vadovavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas.

Prisiminkime AB banko „Snoras" nacionalizavimo, tiksliau, „užgrobimo", įvykių seką. Nenustatytam asmeniui nutekinus slaptą informaciją, 2011 m. lapkričio 15 d. laikraštyje „Lietuvos rytas" pasirodo straipsnis „Įsakymas sutrypti lietuviškus bankus" apie valstybės ketinimus išspręsti savo finansines problemas privačių bankų nacionalizavimo sąskaita. Jau kitą dieną (2011 m. lapkričio 16 d.) netikėtas išorinio „Snoro" valdymo įvedimas ir po dviejų valandų Vyriausybės priimtas sprendimas dėl banko nacionalizavimo. 2011 m. lapkričio 17 d. Išryškėja faktiškai tokia situacija: Už visų žaibiškų žingsnių, kuriuos vykdė Lietuvos Vyriausybė, Seimas ir Lietuvos Respublikos prezidentė nacionalizuodami „Snoro" banką, slypi gerai suplanuota sudėtinga operacija.

Turbūt mažai kas galėtų patikėti, kad šioje ekstremalioje ir stresinėje situacijoje Lietuvos bankas ir Vyriausybė sugebėjo veikti taip užtikrintai. O ir Vyriausybė fiziškai negalėjo paruošti Lietuvos bankininkystės įstatymų pataisų per vieną naktį. Nepaisant to, įvyko būtent taip. Lapkričio 15 dieną, visų įvykių išvakarėse, į Lietuvą jau atvyko 25 britų „konsultantų" komanda su Saimonu Frikliu priešakyje....

R. Baranauskas turėtų atsiprašyti visų, kurie patikėjo jam savo pinigus. Jei prarado banką su jų pinigais, vadinasi, buvo per silpnas ir nederėjo imtis tokios atsakingos veiklos, svetimus pinigus saugoti.

Taip, tada, dar lapkričio 14 d., išvykau į Kijevą darbo reikalais, tarnybinėn komandiruotėn. Banko pirmasis viceprezidentas irgi tuo metu buvo komandiruotėje Honkonge. Galvoju, kad, atakuoti ir užgrobti banką, specialiai buvo pasirinktas laikas, kai nebuvo banko vadovų. Niekas jau šiandien negali paneigti (tik prokurorai ir kitokie tyrėjai to kažkodėl nemato!), kad prieš „Snoro" banką buvo įvykdyta iš anksto suplanuota operacija ir kad šiai „Snoro" sunaikinimo operacijai asmeniškai vadovavo pats Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.

Esmė ta, Raimi, kad visi masonai yra tarpusavyje susiję. Ne tik per Sorosą, kuris yra tik galingas įrankis jų rankose, bet ir per įvairius fondus, kurie 90 procentų pasaulio pinigų suka. SEB bankas kam priklauso? Įtakingai Valenbergų šeimai! O kokiam klubui priklauso ta šeima? Man tau pasakyti, ar nori, kad tik mane vieną užmuštų?.. Užtai gi. Dabar supranti kokiai galingai jėgai jūs su savo „Snoru" monopolizuoti Lietuvos rinką sutrukdėte? Juk jie per jus irgi buvo priversti indėlininkams ilgą laiką palūkanas mokėti, o kur tu matei tokį „švedą", kad ne tu jam, o jis tau sutiktų palūkanas mokėti, ar sutinki Raimi?..

Teisinės Priemonės ir Gynybos Strategijos

Svarbu žinoti, kokios teisinės priemonės gali padėti apsiginti nuo nekilnojamojo turto prievartavimo. Visų asmenų teisė į teisingumą yra teisinės valstybės pamatas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje šeima apibūdinama kaip visuomenės ir valstybės pagrindas. Tai reiškia, kad valstybė privalo užtikrinti piliečių teises ir saugumą, įskaitant ir nuosavybės teisę.

Kiekvienas asmuo gyvendamas demokratinėje valstybėje turi teisę į asmens saviraiškos laisvę. Fizinė prievarta (smurtas) yra itin aktuali problema visame pasaulyje. Svarbu kreiptis į teisėsaugos institucijas, jei susidūrėte su nekilnojamojo turto prievartavimo atveju. Taip pat verta pasikonsultuoti su teisininkais, kurie specializuojasi šioje srityje.

Svarbiausia, jog pagal formuojamą teismų praktiką atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo svarbūs subjektyvieji veikų požymiai, t.y. ,,Esminis kriterijus, atribojantis turto prievartavimo nusikalstamą veiką nuo savavaldžiavimo nusikaltimo, yra vertimo perduoti turtą pagrindo (ne)teisėtumas. Jeigu turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių <…>, pvz., iš paskolinių sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamą savo ar kitų teisę, taip pat ir dėl žalos padarymo ir kt., tokie asmens neteisėti veiksmai sudaro BK 181 straipsnio sudėtį.

Aptariamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog ,,remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų’’, kai tuo tarpu atsakomybė už BK 181 straipsnyje įtvirtintą veiką kyla nuo 14 metų. Akivaizdu, jog tinkamas aplinkybių vertinimas ir veikos kvalifikavimas turi didelę įtaką teisingo sprendimo priėmimui bei tolesnei žmogaus gyvenimo kokybei.

Teisinės Pagalbos Galimybės

Kai susiduriate su nekilnojamojo turto prievartavimo situacija, svarbu žinoti, kur kreiptis pagalbos. Laimei, Lietuvoje yra keletas galimybių gauti teisinę pagalbą, įskaitant nemokamą teisinę pagalbą, mediaciją ir konsultacijas su teisininkais.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas kiekvienam teisėtai Lietuvoje ir kitose ES valstybėse gyvenančiam asmeniui suteikia teisę į nemokamą pirminę teisinę pagalbą (teisinę konsultaciją). Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi kreiptis į savivaldybę pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ir neprivalo deklaruoti savo pajamų ir turto.

Pirminė teisinė pagalba Jums turi būti suteikta iš karto. Jei tokios galimybės nebus, Jums bus pranešta apie kitą priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo Jūsų kreipimosi.

Savivaldybės administracijos tarnautojai, darbuotojai, taip pat advokatai, advokatų padėjėjai ar specialistai iš viešųjų įstaigų, su kuriais savivaldybė yra pasirašiusi sutartį, asmeniškai patars, kaip išspręsti ginčą be teismo, informuos apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, padės parengti taikos sutartį ir užpildyti antrinės teisinės pagalbos prašymą ar kitus valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtus dokumentus.

Antrinę teisinę pagalbą teikia advokatai ir ši pagalba apima dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą teismuose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais. Nors egzistuoja situacijos, kai valstybė apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepaisant pareiškėjo pajamų ir turto, vis dėlto dažniausiai ši antrinė pagalba suteikiama tik tiems asmenims, kurių pajamos nesiekia tam tikrų pajamų.

Yra du teisinės pagalbos finansavimo lygiai. Jei Jūsų pajamos ir turtas neviršys pirmojo finansavimo lygio, gausite nemokamą advokatą, jei neviršys antrojo - 50 procentų išlaidų kompensuos valstybė. Jūsų turto ir pajamų lygį nustatys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įvertinusi Metinėje pajamų ir turto deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti ir Jūsų prašyme pateiktus duomenis.

Neteisminė mediacija yra trečiasis būdas, kurį suteikia valstybė Jūsų interesams ginti. Mediacija - tai civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija gali būti vykdoma, kai bent viena iš ginčo šalių turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

Norint kilusį ginčą spręsti mediacijos būdų, Jums reikia parašyti prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kurį padės parengti pirminės teisinės pagalbos specialistas. Tarnyba sprendimą dėl mediacijos vykdymo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos.

Vilniaus universiteto Teisės klinika teikia nemokamą teisinę pagalbą nuo 1998 m. Taip pat klinika teikia ir valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą. Konsultantai asmeniškai patars, kaip išspręsti ginčą, informuos apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, padės parengti reikalingus dokumentus.

Klinika specializuojasi sutarčių, šeimos, darbo ir socialinės apsaugos, intelektinės nuosavybės, ginčų sprendimų, mokesčių ir viešosios teisės srityse. Neatsižvelgiant į gaunamas pajamas ar turimą turtą, teisinės konsultacijos yra teikiamos visiems Vilniaus miesto gyventojams, socialiai pažeidžiamiems fiziniams asmenims, taip pat nevyriausybinėms organizacijoms ir jauno verslo, startuolių kūrėjams, Vilniaus universiteto darbuotojams ir studentams.

Štai keletas teisinės pagalbos galimybių, kurios gali būti naudingos:

• Nemokamos teisinės konsultacijos: VU Teisės klinika ir kitos organizacijos teikia nemokamas konsultacijas.
• Advokatų pagalba: Profesionalūs advokatai gali padėti parengti teisinius dokumentus ir atstovauti teisme.
• Valstybinė teisinė pagalba: Asmenys, atitinkantys tam tikrus kriterijus, gali gauti valstybės finansuojamą teisinę pagalbą.

Prevencinės Priemonės

Geriausia gynyba - prevencija. Štai keletas patarimų, kaip apsisaugoti nuo nekilnojamojo turto prievartavimo:

• Dokumentų tvarkymas: Laikykite visus nuosavybės dokumentus saugioje vietoje.
• Atsargumas su sandoriais: Būkite itin atsargūs sudarydami sandorius su nepažįstamais asmenimis.
• Konsultacijos su specialistais: Prieš pasirašydami bet kokius dokumentus, pasikonsultuokite su teisininkais ir notarais.

VU Teisės Klinikos Veikla

Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinika šiemet mini veiklos dvidešimtmetį. Praktika VU Teisės klinikoje - sėkmingos karjeros startas. Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinika debiutuoja radijo eteryje su laida „Teisė gyvai“.

Kviečiame palaikyti VU Teisės klinikos veiklą skiriant 1,2 proc. paramos. Kiekvieną mėnesį su Jūsų palaikymu visuomenės labui dirbame virš tūkstančio valandų.

Štai keletas svarbių datų ir įvykių, susijusių su VU Teisės klinika:

• 2018-aisiais į Vilniaus universiteto Teisės kliniką kreipėsi 4,5 tūkst.
• 2022 m. gruodį Mercator by Citco tapo VU Teisės klinikos rėmėjais.

Kviečiame Jus tapti svarbia VU Teisės klinikos dalimi. Vilniaus universiteto Teisės klinikoje praktiką atlieka III-IV kursų Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentai. 2024 m. VU Teisės klinikoje buvo suteikta 6998 nemokamų teisinių konsultacijų.

tags: #profesionalus #turto #prievartautojai