Priverstinė Hipoteka: Išieškojimas Teismo Tvarka Lietuvoje

Priverstinis vykdomųjų dokumentų vykdymas - tai valstybės prievartinės galios naudojimas vykdytiniems reikalavimams įgyvendinti, t. y. teisinių priemonių visuma, kurią antstolis turi teisę taikyti jeigu skolininkas priimto teismo ar kitos institucijos sprendimo neįvykdo gera valia t.y. skolininko turto paieška ir arešto taikymas, turto realizavimas, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų ir kt. Kitaip tariant, tai yra procesas, kuriuo metu imamasi atitinkamų poveikio priemonių, siekiant efektyviai įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą.

Vykdomaisiais dokumentais vadinami dokumentai, kurių pagrindu antstolis gali pradėti priverstinio vykdymo procesą. Tokiais dokumentais vadinami raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu taip pat su turtinio pobūdžio išieškojimais susiję teismo įsakymai, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose bei kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Teismo išduotą vykdomąjį dokumentą išieškotojas turi teisę gauti, pateikęs prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo bylą nagrinėjusiam pirmos instancijos teismui. Vykdomieji dokumentai išduodami įsiteisėjusių teismo sprendimu pagrindu ir nutarčių pagiringu. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, vykdomuoju dokumentu bus įsiteisėjęs teismo įsakymas.

Visais vykdomųjų dokumentų išdavimo klausimais informaciją galite gauti mūsų kontoroje, arba kreipdamiesi žemiau nurodytais kontaktais.

Vykdymo procesas prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą geruoju. Pagal įstatymuose numatytas išimtis toks raginimas nesiunčiamas:

• teismo įsakymų vykdymo bylose,
• bylose kurių įvykdymo terminas yra nustatytas jau vykdomajame dokumente,
• skubaus vykdymo bylose,
• bylose dėl periodinių išmokų išmokėjimo,
• vykdant preliminarius teismo sprendimus,
• vykdant hipotekos nutartis dėl skolininko turto realizavimo,
• raginimas gali būti nesiunčiamas ir kitais įstatymų numatytais atvejais, kurie nėra reikšmingi komercinėms ir necivilinėms byloms.

Išieškant baudas iki 57,00 Eur siunčiamas siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Siūlymas siunčiamas skolininkui registruotu laišku, kuris laikomas įteiktu pagal LR CPK 604 straipsnio nustatytas taisykles.

Skolininkui gavus bet kokio pobūdžio dokumentus iš antstolių kontoros, patartina kuo skubiau susisiekti su antstoliu ir suderinti sprendimo įvykdymo galimybes, tokiu būdu būtų greičiau įvykdyta vykdomoji byla, o skolininkas patirtų mažiausiai neigiamų pasekmių.

Priverstinio Vykdymo Priemonės

Priverstinio vykdymo priemonių nebaigtinis sąrašas yra pateiktas LR CPK 624 str. 2 d.:

• išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (taip pat esančių pas kitus asmenis);
• išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų;
• tam tikru teismo sprendimu nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui;
• skolininko turto administravimas;
• skolininko įpareigojimas atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų;
• priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ir kt.

Antstolis turi teisę imtis visų teisėtų priemonių siekdamas efektyviai apginti išieškotojo teisėtus interesus.

Kreditorių Reikalavimų Eilė

Kokia eile tenkinami kreditorių reikalavimai?

• Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.
• Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo.
• Antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių.
• Trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai.

Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai.

Skolos Išieškojimo Išlaidos

Skolos išieškojimo vykdomojoje byloje išlaidas sudaro būtinosios (bendrosios) vykdymo išlaidos, faktinės vykdymo išlaidos ir antstolio atlyginimas vykdomojoje byloje. Būtinosios (bendrosios) vykdymo išlaidos susijusios su vykdomosios bylos administravimu ir turi būti apmokėtos pateikiant vykdomąjį dokumentą išieškojimui. Būtinųjų vykdymo išlaidų suma priklauso nuo išieškojimui teikiamo reikalavimo dydžio.

Įsipareigojimų Vykdymas ir Hipoteka

Pagal Civilinio kodekso 746 straipsnį, priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems viešame registre nurodytiems kreditoriams. Šiame raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį.

Jeigu įkeisto turto vertė mažesnė negu įkeitimu užtikrinto pagrindinio reikalavimo ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų suma, įkeitimo kreditorius turi teisę išieškoti trūkstamą sumą iš skolininko kito turto. Jeigu įkeisto turto nėra (jis sunaikintas, prarastas ar sužalotas) arba įkeitimo kreditorius atsisako priimti įkeistą turtą, jis turi teisę įkeitimu užtikrintą pagrindinį reikalavimą ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų dydį išieškoti iš skolininko kito turto.

Kai išieškoma pagal įmonės hipotekos sandorį, vykdomąjį įrašą priėmęs vykdyti antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro hipotekos objektu esančios įmonės turto aprašą ir priima patvarkymą paskirti hipotekos kreditorių arba kreditoriaus sutikimu kitą asmenį įmonės turto administratoriumi.

Teismų Praktika

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-790-585/2020 nagrinėjo klausimą dėl priverstinių įkeitimų panaikinimo bankroto byloje. Byloje buvo sprendžiama dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) sprendimų, kuriais nustatyti priverstiniai įkeitimai bankrutuojančios įmonės turtui, teisėtumo.

Ginčo Esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „DTE & Co“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius pateikė prašymą panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus dėl priverstinių įkeitimų ir patvirtinti VSDFV kreditorinį reikalavimą.

Pirmosios Instancijos Teismo Nutartis

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymo dalį dėl VSDFV priverstinio įkeitimo panaikinimo ir įtraukė VSDFV į kreditorių sąrašą su 39 900,47 Eur finansiniu reikalavimu. Teismas nurodė, kad priverstinis įkeitimas, nustatytas po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo momento, nepagrįstai suteikia prioritetą į finansinio reikalavimo patenkinimą, pažeidžiant pirmosios eilės kreditorių interesus.

Apeliacinio Skundo Argumentai

VSDFV Klaipėdos skyrius atskiruoju skundu prašė panaikinti teismo nutarties dalį, kuria panaikinti priverstiniai įkeitimai, ir patvirtinti VSDFV reikalavimą kaip užtikrintą įkeitimu. Apeliantas teigė, kad priverstinis įkeitimas nustatomas siekiant užtikrinti viešąjį interesą - mokesčių sumokėjimą, ir jo taikymas nėra susijęs su priverstiniu turto disponavimo uždraudimu ar apribojimu. Taip pat, VSDFV sprendimai priimti iki bankroto bylos iškėlimo, todėl nepažeidžia Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ).

Teisėjų Kolegijos Išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant ginčą taikytinos ĮBĮ nuostatos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019 yra išaiškinęs, jog pagal CK 4.175 straipsnio 4 dalį VSDFV administravimo įstaigų ir mokesčių administratorių nustatomos priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) nuostatas priverstinė hipoteka yra vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų, tačiau MAĮ nedetalizuoja, kokiais konkrečiais atvejais ir sąlygomis jis gali būti taikomas (MAĮ 103 straipsnis).

Šiame kontekste kasacinis teismas pažymėjo, jog MAĮ įtvirtina mokesčių administratoriaus diskreciją pasirinkti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones, tačiau ši diskrecija nėra absoliuti. Mokesčių administratorius privalo užtikrinti, kad pasirinktos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, t. y. mokestinės prievolės įvykdymui, ir nevaržytų skolininko teisių labiau, negu būtina šiam tikslui pasiekti (MAĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Taigi, priverstinės hipotekos taikymas turi būti pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant į skolininko ir kitų kreditorių interesus.

Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad įmonė turi 85 pirmosios eilės kreditorius, konstatavo, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus taikytas priverstinis įkeitimas nepagrįstai suteikia prioritetą į finansinio reikalavimo patenkinimą, pažeidžiant pirmosios eilės kreditorių, ieškovės darbuotojų interesus, todėl teismas sutiko su bankroto administratoriaus argumentais, jog nustatytas priverstinis įkeitimas yra neproporcingas, neteisingas kitų įmonės kreditorių atžvilgių ir pažeidžiantis lygiateisiškumo principą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į viešąjį interesą bankroto procese, teismas sprendė, kad yra teisėtas pagrindas tenkinti bankroto administratoriaus prašymo Nr.

Svarbiausi Aspektai

• Antstolis privalo informuoti skolininką ir kitus kreditorius apie pradedamą išieškojimo procesą.
• Įkeitimo kreditorius turi teisę išieškoti trūkstamą sumą iš kito skolininko turto, jei įkeisto turto vertės nepakanka.
• Bankroto atveju, priverstinės hipotekos nustatymas gali būti ribojamas, siekiant užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą.

Kokias teises turi kreditoriai bankroto atveju? - Įprastų teisinių klaidų išvengimas

Apibendrinant, priverstinė hipoteka yra svarbi priemonė užtikrinant įsipareigojimų vykdymą, tačiau jos taikymas turi būti proporcingas ir atsižvelgti į visų suinteresuotų šalių teises ir interesus, ypač bankroto atveju.

tags: #priverstine #hipoteka #kiti #kreditoriai #isieskoti #teismas