Hipoteka - tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis).
Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas UAB Medicinos bankas ir atsakovė UAB „Žemreida“ 2008 m. sausio 3 d. sudarė kredito linijos sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 214 300 Eur kreditas.
Atsakovė prievolės pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą užtikrino kredito gavėjo banko sąskaitose esančių lėšų įkeitimu, G. B. laidavimu, negyvenamųjų patalpų - mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka su žemės sklypo nuomos teisės įkeitimu, o kredito linijos sutarties vykdymo metu kredito gavėjo prievolės buvo užtikrintos ir kitomis priemonėmis (b. l. 34-67). Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi atsakovei UAB „Žemreida“ iškelta bankroto byla.
2014 m. sausio 10 d. bankroto procese trečiajam asmeniui UAB „Robidoga“ buvo parduotas BUAB „Žemreida“ priklausęs nekilnojamasis turtas - negyvenamosios patalpos - mechaninės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), bei kiemo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Ieškovo nuomone, trečiajam asmeniui komplekte su dirbtuvėmis parduota aikštelė yra tų dirbtuvių priklausinys, todėl ji taip pat turėjo būti laikoma įkeista ieškovui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti šalių sudaryta hipotekos sutartimi, todėl šiuo atveju aktualūs hipotekos sutarties turinio ir hipotekos objekto nustatymo klausimai. CK 4.171 straipsnyje išdėstytos hipotekos objekto nustatymo taisyklės.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos objektu gali būti bet kokie nekilnojamieji daiktai, taip pat ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, jeigu šis turtas hipotekos sandoriu įkeičiamas kartu su nekilnojamaisiais daiktais. Be to, hipotekos objektu gali būti nekilnojamojo daikto dalis (CK 4.171 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatyme nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą.
Kai įstatyme nenustatyta kitaip, būtent daikto savininkas sprendžia, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui - suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti savarankišku (pagrindiniu) daiktu ar šį daiktą įregistruoti kito - pagrindinio daikto (žemės sklypo, statinio) - priklausiniu, jeigu tai leidžia daikto prigimtis. Taigi, sprendžiant dėl daikto likimo, teisiškai reikšmingas ir sukuriantis teisinius padarinius yra daikto savininko apsisprendimas, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui.
Pagal CK 4.171 straipsnio 3 dalį, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, išskyrus daikto pajamas. Antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti hipotekos sandoryje. Ši įstatymo nuostata yra pagrindinio daikto ir jo priklausinio (antraeilio daikto) teisinio ryšio taisyklių (CK 4.12-4.14, 4.19 straipsniai) išraiška hipotekos santykiuose.
Pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Tokios nuostatos dėl CK 4.171 straipsnyje įtvirtintų hipotekos objekto nustatymo taisyklių aiškinimo laikomasi kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.).
UAB „Žemreida“ ir UAB Medicinos bankas kredito linijos sutartyje susitarė dėl kredito gavėjui priklausančių negyvenamųjų patalpų - mechaninių dirbtuvių hipotekos su žemės sklypo nuomos teisės įkeitimu (kredito linijos sutarties 2.7.2 punktas). Tokia pati nuostata liko ir šią sutartį pakeitus papildomais susitarimais Nr. 1 ir Nr. 2 (b. l. 40-48). Šios sąlygos įgyvendinimą patvirtina hipotekos ir įkeitimo lakštai su jų pakeitimais (b. l. 52-67).
Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog aptariamu atveju šalių susitarimas dėl prievolės užtikrinimo (hipotekos) sudaro prielaidas taikyti bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę, įtvirtintą CK 4.14 straipsnio 1 dalyje. Šalys turėjo galimybę susitarti dėl pagrindinio daikto priklausinių (antraeilių daiktų) kitokio likimo, tačiau to nepadarė.
Atsakovės BUAB „Žemreida“ argumentas, jog kredito linijos sutarties sudarymo metu aikštelė, kaip nekilnojamojo turto vienetas, neegzistavo, yra atmestinas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ginčo aikštelė, kaip nekilnojamojo turto objektas, kredito linijos sutarties sudarymo metu egzistavo, nors atsakovės nuosavybės teisės į ją nebuvo atskirai įregistruotos ir išviešintos registre (b. l. 9). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu šalys buvo laisvos susitarti tiek dėl esamų, tiek dėl būsimų nekilnojamojo turto objektų hipotekos (t. y. įkeisti dirbtuves tiek su esamais, tiek su esamais ir būsimais priklausiniais, tiek dirbtuves be priklausinių).
Konstatavus, jog hipotekos sandorio šalys dėl šių aplinkybių nesusitarė, taikytina bendroji pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklė (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo reikalavimas ginčo aikštelę pripažinti pagrindinio daikto - dirbtuvių priklausiniu, ir tuo pagrindu ieškovo nurodytu laikotarpiu buvus įkeistą kartu su pagrindiniu daiktu, teismo atmestas įvertinus šalių susitarimo esmę.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalys 2012 m. sausio 18 d. susitarimu susitarė dėl ginčo aikštelės hipotekos, tačiau vėlesniu susitarimu šalys šios užtikrinimo priemonės atsisakė. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko, apeliaciniame skunde neigdamas šalių valios atsisakyti ginčo aikštelės hipotekos buvimą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
Iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. sausio 18 d. susitarimu šalys susitarė, be kita ko, ir dėl ginčo aikštelės hipotekos (papildomo susitarimo Nr. 4 1.5 punktas). Tačiau tiek šalių iš esmės skirtingai aiškinamas 2012 m. vasario 8 d. sutartinės hipotekos lakšto pakeitimų (b. l. 58) turinys, tiek…
GINEKOLOGĖ: Darant TAI svoris NEAUGS, MENOPAUZĖS ženklai, Hormonų terapija, Vaisingumas | TG104
tags: #priverstine #hipoteka #antraeiliu #daiktu #zemes #sklypas