Ginčai dėl besiribojančių žemės sklypų nuosavybės: Teismų praktikos analizė

Šiame straipsnyje aptariami ginčai, kylantys dėl besiribojančių žemės sklypų nuosavybės, kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad vienas sklypas įsiterpęs į kito teritoriją. Šie ginčai dažnai sprendžiami teismuose, todėl svarbu išanalizuoti teismų praktiką, siekiant suprasti, kaip tokios situacijos yra vertinamos ir kokie sprendimai priimami.

Administracinė byla Nr. eA-588-492/2025

Ši byla iliustruoja ginčą dėl žemės sklypo ribų, kai pareiškėjas L. Z. kreipėsi į teismą dėl matininkės sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas teigė, kad atliekant gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo įsiterpta į jo sklypą ir prijungta dalis jam priklausančios miško paskirties žemės prie gretimo sklypo. Šioje byloje nagrinėjami įvairūs aspektai, susiję su kadastriniais matavimais, ribų ženklinimu ir nuosavybės teise.

Faktinės aplinkybės

Pareiškėjui L. Z. nuosavybės teise priklauso miško paskirties žemės sklypas. Šis sklypas buvo suteiktas nuosavybėn Telšių apskrities viršininko sprendimu 2002 m. Atlikus sklypo matavimus ir ženklinimą, buvo nurodyta, kad į rytus nuo pareiškėjo sklypo ribos yra šalia gyvenančio J. G. žemė. Tačiau vėliau, atliekant gretimo sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjas pastebėjo, kad į jo sklypą įsiterpta ir dalis jo žemės prijungta prie gretimo sklypo.

Pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. gavo matininkės J. Ž. kvietimą į žemės sklypo, ribų ženklinimą, kuris buvo paskirtas 2020 m. kovo 21 d. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad jis žemės sklypo, kurio kadastro numeris būtų Nr. (duomenys neskelbtini) neturi, o greta jo turimo Žemės sklypo nėra žemės sklypo, kurio kadastro numeris būtų Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į pandemiją ir paskelbtą karantiną, nutarė į jam nežinomo žemės sklypo ženklinimą nevykti.

Pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. paštu gavo 2020 m. kovo 23 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. KAD-200309(1.0)a ir 2021 m. balandžio 12 d. teikimą, kuriame buvo gretimo žemės sklypo plano fragmentas.

Matininkė J. Ž., faktiškai ženklindama J. G. žemės sklypo ribas, įsiterpė į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, jo Žemės sklype įsmeigė riboženklį, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) (ribos posūkio taškas Nr. 7 pagal žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano fragmentą), ir riboženklį, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) (ribos posūkio taškas Nr. 6 pagal Gretimo žemės sklypo plano fragmentą) ir taip pareiškėjo Žemės sklypo dalį prijungė prie Gretimo žemės sklypo.

Pareiškėjo argumentai

Pareiškėjas teigė, kad atsakovas pažeidė jo nuosavybės teisę, atėmęs dalį jam priklausančios miško paskirties žemės. Jis rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie žemės sklypo ribų ženklinimą ir kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas galimai yra suklastotas.

Atsakovo argumentai

Atsakovas J. Ž. įmonė nurodė, kad atliekant gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo išsiųsti kvietimai gretimų žemės sklypų savininkams dalyvauti nustatant gretimo žemės sklypo ribas. Atsakovas pripažino, kad rengiant dokumentus buvo padaryta techninė klaida, klaidingai įrašant kadastro vietovės numerį. Tačiau atsakovas teigė, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, kad vyks gretimo žemės sklypo matavimai, ir kad atvykęs asmuo neturėjo įgaliojimo atstovauti pareiškėjui.

Teismo pozicija

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas neturi įtakos jo materialinėms teisėms bei pareigoms. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią tuo atveju, kai akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Apeliacinis skundas

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas teigė, kad gretimas žemės sklypas buvo suformuotas ir pažymėtas vietovėje ne tada, kai pareiškėjas buvo kviečiamas į kadastrinius matavimus, o praėjus daugiau nei metams, t. y. 2021 m. balandžio mėnesį.

Teisiniai aspektai

Šioje byloje nagrinėjami teisiniai santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsniu, 11 straipsniu, Nuostatų 13, 32.1.1., 32.1.1.3, 32.1.1.5. punktais, Taisyklių 6 punktu.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad visi suinteresuoti asmenys būtų tinkamai informuoti apie žemės sklypo ribų ženklinimą ir kad kadastriniai matavimai būtų atliekami laikantis teisės aktų reikalavimų.

LAT praktika žemės ginčuose

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat yra nagrinėjęs nemažai civilinių bylų, susijusių su žemės sklypų ginčais. Žemiau pateikiamos kelios iš jų:

• LAT 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
• LAT 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
• LAT 2023 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
• LAT 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
• LAT 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
• LAT 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
• LAT 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Pavyzdys iš LAT praktikos

2021 m. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. A. ir V. A. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. A. ir V. A.

Ieškinio esmė

Ieškovai G. A. ir V. A. prašė:

1. panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos (toliau - ir savivaldybės taryba, taryba) 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr.
2. pripažinti galiojančia 2018 m. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą ieškovų G. A., V. A. ir Šiaulių rajono savivaldybės.

Ieškovai nurodė, kad savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-308 „Dėl atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“ nusprendė nepirkti Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn iš ieškovų G. A. ir V. A. nekilnojamojo turto už 248 494 Eur, nors savivaldybės taryba dar 2017 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. T-19 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“ pavedė savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti nekilnojamojo turto pirkimo dokumentų parengimą.

Savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 24 d. sprendimas nebuvo panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, todėl jis yra įpareigojantis tiek savivaldybės administraciją veikti pagal jame pateiktus nurodymus bei suteiktus įgaliojimus, tiek savivaldybės tarybą, motyvuotai apsisprendusią ir priėmusią šį ją saistantį sprendimą.

Tokiu būdu ieškovai įsipareigojo perduoti Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą už bendrą 248 494 Eur kainą, o Šiaulių rajono savivaldybė įsipareigojo priimti nuosavybėn pirmiau minėtą nekilnojamąjį turtą bei už jį ieškovams sumokėti bendrą 248 494 Eur kainą.

Ieškovai mano, kad skundžiamas savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimas prieštarauja savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 24 d. sprendimui „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“, pagal kurį ieškovai įgijo konkrečias subjektines teises bei teisėtus lūkesčius.

Teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. atmetė ieškinį. Teismas nurodė, kad savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 24 d. sprendimu nustatytos procedūros, kurios yra reikalingos sprendimui dėl turto iš ieškovų įsigijimo priimti, todėl ieškovai 2017 m. sausio 24 d. sprendimą nepagrįstai vertina kaip tarybos išreikštą valią įsigyti ieškovų turtą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2020 m. birželio 18 d. nutartimi paliko Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą nepakeistą.

Šalys byloje

tags: #privacios #nuosavybes #panaikinimas