Kodėl Svarbu Vėdinti Buto Patalpas: Priežastys ir Patarimai

Patalpų oro kokybė yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų sveikatai ir gerovei. Dažnai daugiau dėmesio skiriama išorės oro taršai, tačiau oro užterštumas patalpose gali būti dar pavojingesnis, ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia uždarose erdvėse - namuose, biuruose ar kitose uždarose vietose. Tam, kad būtų užtikrinta sveika aplinka, būtina reguliariai valyti ir vėdinti patalpas.

Kodėl Patalpos Užsiteršia?

Namuose ar darbo vietoje kaupiasi dulkės, pelėsis, cheminės medžiagos ir alergenai, kurie gali sukelti įvairias sveikatos problemas. Pagrindiniai teršalai:

• Dulkės ir alergenai: Kasdienės dulkės, gyvūnų plaukai, žiedadulkės ir pelėsis.
• Nepakankama ventiliacija: Jei patalpos nėra tinkamai vėdinamos, užterštas oras lieka viduje, nesikeičia su šviežiu lauko oru.

Valymo Svarba Oro Kokybei

Valymo procesas yra esminis būdas užtikrinti gerą oro kokybę.

• Dulkių šalinimas: Dažniausiai dulkes kaupiantys paviršiai, tokie kaip baldai, kilimai ar užuolaidos, turėtų būti reguliariai valomi.
• Grindų plovimas: Reguliariai plauti grindis padeda sumažinti dulkes ir kitas kenksmingas daleles, kurios kaupiasi ant paviršių ir gali lengvai patekti į orą.
• Baldų ir tekstilės valymas: Baldų ir tekstilės (užuolaidų, kilimų) valymas taip pat padeda sumažinti dulkių erkučių kiekį bei kitų alergenų kaupimąsi.

Tinkamas Patalpų Vėdinimas

Tinkamas patalpų vėdinimas yra ne mažiau svarbus nei jų valymas.

• Kasdienis vėdinimas: Svarbu bent keletą kartų per dieną atidaryti langus, kad oras patalpose būtų atnaujinamas.
• Oro valytuvai: Tai puiki priemonė uždaroms erdvėms, kuriose negalima atidaryti langų.

„Patalpų vėdinimo esmė yra paprasta - oro pritekėjimas į vidų ir jo ištekėjimas į išorę. Jeigu viena iš dalių neveikia - patalpa nevėdinama.

Patalpas patariama taip pat vėdinti tiek vasarą, tiek žiemą, o ypatingą dėmesį skirti vonios ir virtuvės erdvėms. Vonioje dažniausiai kaupiasi drėgmė, o virtuvę visuomet gaubia ruošiamo maisto kvapas.

Oro Drėgmės Svarba

Santykinė oro drėgmė numatyta oficialiame higienos normų dokumente: šaltuoju metų laikotarpiu ji turėtų būti 35-60 proc., šiltuoju - 35-65 proc.

Pasak R. Grigalio, yra ir dar vienas būdas, kaip galima reguliariai vėdinti patalpas. „Aukštesnės energinės klasės butuose privaloma šilumos rekuperacija vėdinimo procese. Tada oras tiekiamas ir šalinamas iš patalpų priverstinai.

Specialistų teigimu, tinkamai įrengta ir sureguliuota mechaninė vėdinimo sistema padeda gerinti patalpų mikroklimatą ir užtikrina reikalingo šviežio oro kiekio tiekimą į patalpas bei jau panaudoto oro šalinimą. Tokiu būdu pašalinamas drėgmės perteklius, nepageidaujami kvapai, užtikrinama apsauga nuo pelėsio, sumažėja tikimybė, kad langai rasos.

Jeigu patalpoje yra per sausa, ženklai yra mažiau akivaizdūs, tačiau sauso oro pasekmes pajuntame mes patys: išsausėja oda, jautresni tampa kvėpavimo takai. Lietuvos nacionalinis visuomenės ir sveikatos centras rekomenduoja namuose visus metus palaikyti 35-60% drėgmę.

• Išsausėja viršutinių kvėpavimo takų gleivinė.
• Išsausėjus gleivinei susilpnėja apsauginis barjeras, todėl lengviau „prikimba“ viršutinių kvėpavimo takų, peršalimo ligos, suintensyvėja alergijos simptomai, padažnėja astmos priepuoliai.
• Išsausėjusią gleivinę peršti, ji gali įtrūkti, tuomet iš nosies ima bėgti kraujas, atsiranda šašelių ir pan.
• Gleivinės išsausėjimą ypač greitai pajunta kūdikiai ir maži vaikai.
• Jie gali skųstis į peršalimą panašiais simptomais (tik be karščiavimo): gerklės skausmu, apsunkintu kvėpavimu, suprastėjusiu apetitu.
• Padažnėja susirgimai.
• Net keletas tyrimų parodė, kad sausas oras - palankesnė terpė laisvai cirkuliuoti ir plisti ligas sukeliančioms bakterijos bei virusams, tarp jų ir gripo.
• Ašaroja, peršti akis.
• Sausas oras neigiamai veikia ne tik viršutinių kvėpavimo takų, bet ir akių gleivinę.
• Išsausėja oda, plaukai, nagai.
• Nuolat ir ilgą laiką būnant sausame ore drėgmę praranda ir oda: ji ima šerpetoti, praranda elastingumą, skaistumą.
• Plaukai tampa šiurkštesni, nepaklusnūs, jų galiukai pradeda greičiau šakotis, gali atsirasti ar padaugėti pleiskanų.
• Padidėja statinis elektros krūvis.
• Kartais prilietę daiktą, drabužį ir pan. juntame nedidelę, tačiau nemalonią elektros iškrovą arba besišukuodami pastebime, kad ima „elektrintis“ plaukai.
• Šiuos reiškinius lemia susikaupęs statinis elektros krūvis, atsirandantis dėl elektronų judėjimo tarp skirtingų, besiliečiančių medžiagų.
• Skilinėja mediena.
• Sausas patalpų oras gali pakenkti ne tik sveikatai, bet ir turtui.
• Įvairūs mediniai paviršiai ir mediniai daiktai perdžiūvę gali įtrūkti, deformuotis.

Per didelė drėgmė patalpose dažniausiai atsiranda dėl prasto vėdinimo ir/ar prastos hidroizoliacijos, santechnikos sistemų nesandarumo. Jei per didelės drėgmės priežastys yra „techninės“ (prasta statinių būklė, avarijos), visų pirma, reiktų pašalinti jas.

Kaip palaikyti tinkamą drėgmės lygį?

• Drėkintuvai: Drėkintuvai skirstomi pagal jų veikimo principą: gariniai, ultragarsiniai, valytuvai.
• Reguliarus vėdinimas: Patalpas reikėtų vėdinti pagal poreikį, tačiau būtina tai daryti bent kartą per dieną, geriausia prieš miegą. Kambarius reikėtų vėdinti apie 10-15 min.
• Drėgni rankšluosčiai, skalbiniai, sudrėkintos užuolaidos: Šildymo sezono metu ant radiatorių galite uždėti sušlapintus rankšluosčius ar pledus. Drėgmę padidins ir kambaryje džiovinami skalbiniai.
• Indai su vandeniu: Oro drėgmę padidina ir indai su po truputį garuojančiu vandeniu. Puikiai pasitarnauja specialūs, nebrangūs, ant radiatorių pakabinami moliniai indai į kuriuos reikia pripilti vandens.
• Augalai: Augalai siurbia vandenį šaknimis ir jį garina pro lapus bei taip šiek tiek padidina patalpų drėgmę. Daugiausiai vandens išgarina tropiniai, daug arba didelius lapus turintys augalai.

Pelėsio Problema

Kodėl namuose kaupiasi pelėsis ir kaip jo išvengti, pasakoja daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity“ regiono vadovas Deividas Karalius.

Pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis - per didelė namų drėgmė. Juodos dėmės ir nemalonus kvapas - du pagrindiniai požymiai, rodantys, kad namuose susiduriate su pelėsio problema.

Pelėsis - grybas, kuris gali sukelti alergines reakcijas, galvos skausmus ir net kvėpavimo takų uždegimą bei pažeisti nervų sistemą.

Pelėsis ima kauptis tada, kai namuose padidėja oro drėgmė, kuri tinkamai neišgarinama. Drėgmės lygis gali pakilti dėl įvairiausių priežasčių: nepakankamo patalpų vėdinimo, šildymo, kambariuose džiovinamų skalbinių, uždengiamų radiatorių ar intensyviai gaminant maistą.

Ką daryti, jei pastebėjote pelėsį?

• Patikrinkite, ar tinkamai veikia namų ventiliacija: Jeigu namuose netinkamai veikia oro ventiliacinė sistema, jie vėdinami nepakankamai, todėl pakilusi drėgmė niekur nedingsta ir ima kauptis šalčiausiose namų vietose, tokiose kaip langai, sienos, kampai.
• Atlikite ventiliacijos testą: „Ventiliacijos veikimą galima patikrinti liepsnelės pagalba: prie ventiliacijos angos pridėkite degančią žvakę ar kitą liepsnos šaltinį. Jeigu liepsna krypsta į vėdinimo kanalą, vadinasi, ventiliacijos sistema veikia. Jeigu oras pučiamas atgal į patalpas, liepsna kryps nuo ventiliacijos angos - tai ženklas, kad ventiliacija neveikia,“ - sako „Civinity“ specialistas.
• Išvalykite vėdinimo kanalus: Jeigu matote, kad ventiliacijos sistema neveikia, paprastai problema slypi užterštuose vėdinimo kanaluose. Juose ilgainiui kaupiasi dulkės, įvairios atliekos, iš gartraukių surinkti riebalai, dėl kurių vėdinimo sistema tampa mažiau efektyvi, sumažėja natūrali trauka. Norint ją pagerinti, vėdinimo kanalus būtina tinkamai išvalyti.
• Reguliariai vėdinkite namus ir palaikykite tinkamą temperatūrą: Siekiant namuose išvengti pelėsio taip pat svarbu reguliariai vėdinti namų patalpas atidarant langus. Tai itin aktualu senos statybos namuose, nes juose, paprastai, prasčiau veikia daugiabučio ventiliacijos sistema, o drėgmė kaupiasi lengviau.

Svarbus ne tik drėgmės mažinimas namuose, bet ir tinkamos vidaus oro temperatūros palaikymas: temperatūra namuose neturėti nukristi žemiau 18 laipsnių šilumos.

„Rekomenduojame kiekvienuose namuose matuoti tiek oro temperatūrą, tiek drėgmę. Temperatūra namuose neturėti nukristi žemiau 18 laipsnių šilumos, o drėgmės lygis būti 40-60 proc.,“- pasakoja D. Karalius.

Pasak specialisto, patalpas vėdinti reikia trumpai, bet intensyviai. Papildomai atverti langus rekomenduojama ir tais atvejais, kai gaminama ir namuose susikaupia daugiau garų, ar kambariuose džiovinami skalbiniai. Jeigu drėgmės lygio sumažinti natūraliomis priemonėmis nepavyksta, tam efektyviai taip pat padėti specialūs prietaisai - sausintuvai.

Kada kreiptis į specialistus?

• Pelėsis ant langų: Atšalus lauko oro temperatūrai ir prasidėjus šildymo sezonui namuose neretai ima rasoti langai, o dėl pastovios drėgmės langų angokraščiuose, sienų kampuose atsiranda pelėsis. Jeigu net ir tinkamai vėdinant patalpas, palaikant reikiamą temperatūrą ir drėgmę rasos nuo langų išvengti nepavyksta, greičiausiai problema slypi languose.
• Nesandarūs fasadai: Gyvenantys daugiabučiuose blokiniuose namuose taip pat neretai susiduria su nesandarių namo fasado siūlių keliamomis problemomis. Per laiką šios siūlės, jungiančios pastato blokus, tampa nehermetiškos, pro jas patenka drėgmė ir namuose atsiranda pelėsis. Paprastai tokiais atvejais ima šlapti ir pelyti išorinės buto sienos.

Termovizinis Tyrimas

Norint nustatyti vietas, per kurias iš pastato prarandama šiluma, termonuotraukos duomenys perkeliami į kompiuterį, ir speciali programa atlieka paviršiaus temperatūrų analizę. Termovizorius yra tokia kamera, kuri gali paversti vaizdu infraraudonosios spinduliuotės intensyvumo pasiskirstymą paviršiuje. Kitaip tariant, šis įrenginys pamatuoja temperatūrą ir parodo, kaip ji pasiskirsčiusi jūsų namuose.

Pastatams tikrinti skirti termovizoriai turi ir papildomas funkcijas, kaip antai rasos taško, drėgmės, izoliacijos defektų nustatymo. Rasos taškas, paprastai kalbant, yra oras, daugiau nebegalintis priimti drėgmės; dėl jo susidaro kondensatas.

Termovizinį tyrimą galima atlikti tiek gamybinėse patalpose, tiek daugiabučiuose, visuomeniniuose ar individualiuose pastatuose. Tyrimą atliekame iš vidinės bei išorinės pusių ir tik šildymo sezono metu, kai išorės ir vidaus temperatūrų skirtumas yra didelis.

Termovizorius gali parodyti, kad didžioji dalis šilumos prarandama visai ne per sienas, o per grindis arba stogą.

Šilumą laukan išleidžia susidėvėjusi ir pažeista stogo konstrukcijos būklė, netinkama langų ir durų konstrukcijų įstatymo kokybė, netinkamas jų sureguliavimas.

"Dažniausiai vadinamieji "šilumos tiltai" aptinkami lauko sienų kampuose, stogo ir sienos sandūros, grindų bei sienų jungimosi zonose.

Pastato Sandarumas

Be to, energiškai efektyvus, šiltas būstas turi būti ne tik gerai apšiltintas, bet ir sandarus. Sandariame pastate nebus šalto oro pritekėjimų, skersvėjų ir šaltų paviršių.

Sandariame name yra minimizuota kondensato atsiradimo konstrukcijose tikimybė ir taip apsaugomos pastato konstrukcijas nuo žalingo drėgmės poveikio.

Šiuo metu namo sandarumo tyrimas atliekamas naudojant ventiliatorių. Jis įstatomas į namo išorines duris, per jas iš patalpų ištraukiamas oras.

Didžioji dalis šilumos nuostolių įvyksta dėl prasto pastato sandarumo - per langų rėmus, durų tarpus ar net smulkius plyšelius sienose.

Netinkamai užsandarinti langai leidžia šaltam orui skverbtis į patalpą, o šiltam - išeiti į lauką. Todėl būtina skirti dėmesio langų priežiūrai: tikrinti tarpinių būklę, atnaujinti sandarinimo juostas, o esant reikalui - keisti senus stiklo paketus naujais. Jei langų keisti nėra galimybės, šaltuoju laikotarpiu galima naudoti specialią plėvelę iš vidaus, kuri sumažina šilumos pralaidumą.

Ne ką mažiau svarbios ir durys - senos, nesandarios, be tarpinių, jos tampa tiesioginiu keliu šilumai išeiti. Priklijuotos gumos ar silikoninės tarpinės leidžia durims sandariai prisitraukti, o įrengus dvigubas duris, tarp jų susidaro oro barjeras, kuris sulaiko šilumą.

Šilumos Taupymo Priemonės

Siekiant mažinti pastatų šilumos nuostolius, paprastai reikia rekonstruoti pastatų šildymo, vėdinimo ir karšto vandens sistemas bei gerinti pastatų techninę būklę - šiltinti sienas, perdangas, sandarinti langus, duris. Tai kainuoja išties nemažus pinigus.

Net jei radiatorius veikia sklandžiai, netinkamas jų išdėstymas ar eksploatavimas gali stipriai sumažinti šilumos pasklidimą. Pavyzdžiui, jei radiatorius uždengtas ilgomis užuolaidomis, apkrautas baldais ar naudojamas kaip skalbinių džiovykla, šiluma negali laisvai cirkuliuoti kambaryje. Tinkama praktika - palikti laisvą erdvę aplink šildymo prietaisus, reguliariai valyti jų paviršių nuo dulkių, o norint dar efektyviau naudoti šilumą - įrengti šilumą atspindinčius ekranus už radiatorių.

Neretai pamirštamas, bet labai svarbus šilumos taupymo aspektas yra grindų izoliacija. Ypač pirmuose aukštuose, kur po butais yra nešildomos patalpos ar rūsiai, pro grindis gali būti prarandama nemaža dalis šilumos. Sprendimas paprastas - storas kilimas ant grindų ne tik suteikia jaukumo, bet ir veikia kaip papildomas šilumos izoliacijos sluoksnis.

Nors grynas oras namuose būtinas, ypač žiemą, vėdinti reikia protingai. Ilgai praverti langai leidžia ne tik išeiti šilumai, bet ir atšaldo sienas bei baldus, kuriems po to reikia daugiau laiko ir energijos vėl įšilti. Todėl vėdinimas turėtų būti trumpas, bet intensyvus - geriausia kelioms minutėms visiškai atverti langą, sukuriant trumpalaikę oro trauką. Taip kambaryje atsinaujina oras, bet nespėja išsivėdinti šiluma.

Vėdinimo Sistemos

Viena iš dažniausiai naudojamų patalpų vėdinimo sistemų yra rekuperacinė. Žmonėms svarbu ir kaip rekuperacinė sistema bus valdoma. Vieniems pakanka valdymo pultelio su trimis mygtukais, kurie reguliuoja greitį, kiti nori valdyti viską išmaniuoju telefonu. Taigi patarčiau atsižvelgti į savo technologines žinias ir valdymo patogumą.

Jo teigimu, alternatyvų rekuperacinei oro vėdinimo sistemai gali būti įvairių, pavyzdžiui, natūralios vėdinimo sistemos arba mechaninės vėdinimo sistemos be rekuperacijos įrenginio. Norint, kad šios sistemos veiktų, tai yra kad patalpos vėdintųsi, būtina užtikrinti oro pritekėjimą į šias patalpas iš lauko. Tokį pastovų pritekėjimą užtikrina orlaidės.

Apšiltinus daugiabučių siūenas, atsirado vėdinimo sistema, kuri iki galo dar neišspręsta. „Šiltinant lauko sienas ir keičiant langus būtina nepamiršti, kad patalpas reikia vėdinti, o pastato konstrukcijos turi kvėpuoti. Šiuo metu daugiabučiuose pastatuose gyventojai įsirengė hermetiškus plastikinius langus, daugelyje langų nėra orlaidžių.

Kad veikiančią vėdinimo sistemą galėtume įvertinti kaip pakankamą, pusė viso patalpų oro turėtų pasikeisti kas valandą. Kadangi šis oras maišosi su patalpos oru, tik po keturių valandų senojo oro liks labai mažai.

Lentelė: Vėdinimo Sistemos Tipai ir Charakteristikos

Sveika patalpų oro kokybė yra būtina mūsų gerovei ir sveikatai. Reguliarus valymas ir tinkama ventiliacija gali užkirsti kelią oro taršai patalpose bei sumažinti alergijų, kvėpavimo ligų ir kitų sveikatos problemų riziką.

tags: #priezastys #kodel #reikia #vedinti #buto #patalpas