Priešgaisrinė sauga daugiabučiuose namuose: ką svarbu žinoti gyventojams

Gaisrai, kylantys butuose, kelia didelį pavojų viso daugiabučio namo gyventojams. Siekiant užtikrinti daugiabučių namų gyventojų saugumą įstatymai numato privalomąją daugiabučių inžinerinių sistemų techninę priežiūrą. Ją atlieka daugiabučio namo administratorius.

Tragedija Vilniaus Viršuliškių mikrorajono daugiabutyje, kuomet dėl sprogimo ir kilusio gaisro žuvo du žmonės, o trisdešimt šeimų neteko namų, daugelį privertė susimąstyti, ar jų name tinkamai užtikrinama gaisro ir sprogimų prevencija.

Svarbu žinoti, kad namuose gyventojai turėtų įsitikinti, kad jame esanti elektros instaliacija yra tvarkinga, nenaudoti elektros kištukinių lizdų šakotuvų (dvišakių, trišakių). Taip pat kiekviename bute rekomenduojama reguliariai tikrinti dūmų detektorius, turėti gesintuvą ir patikrinti jo galiojimo laiką.

Kauno butų ūkio atstovai dalyvavo priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos organizuotame susitikime su daugiabučių namų administratoriais, kurio tikslas - gaisrų prevencija gyvenamuosiuose namuose. Susitikimo metu aptartos dažniausiai pasitaikančios problemos daugiabučiuose namuose, susijusios su gaisrų prevencija.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistas Arvydas Vingilys aprodo evakuacinę laiptinę, kurioje 2007 m. kilo gaisras. Per jį žuvo šeši žmonės, neturėję galimybės ištrūkti dėl laiptinėje sukrautų daiktų. „Kalbant apie tokį vaizdą, kokį dabar matome, tai vaizdas tikrai geras. Sumontuotos priešgaisrinės durys, jos apsaugo tiek nuo dūmų patekimo į patalpą, tiek nuo liepsnos“, - padėtį daugiabutyje komentuoja A.

Primename, kad butų savininkai taip pat atsakingi už tvarką bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose, laiptinėse). Jeigu pastebėjote, kad jūsų namo bendrojo naudojimo patalpos netvarkingos, apie tai turėtumėte pranešti namo administratoriui.

Nors daugiabučių namų techninė inžinerinių sistemų priežiūra Lietuvoje yra privaloma, ją atliekantiems specialistams keliami reikalavimai skiriasi. Daugiabučių namų administratoriams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, be jo įmonės negali vykdyti veiklos.

Pagrindiniai Priešgaisrinės Saugos Reikalavimai

Gaisrinę saugą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.

Svarbiausi reikalavimai:

• Pašalinius daiktus laikyti, sandėliuoti bendrojo naudojimosi laiptinėse, rūsiuose, holuose, palėpėse yra draudžiama.
• Suprantamas butų savininkų noras apsaugoti savo turtą, taip pat noras palaikyti tvarką bendrojo naudojimo patalpose jeigu į jas patenka pašaliniai asmenys, tačiau holų, koridorių duris rakinti griežtai draudžiama.
• Gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema.

Daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakuacijai gaisro atveju. „Susiduriame su dažna problema, kai daugiabučių gyventojai namo laiptinėse ar rūsio bendrosiose patalpose nusprendžia laikyti tam tikrus nebenaudojamus daiktus, tokius kaip statybinės medžiagos, baldai, pasitaiko ir šiukšlių.

Dūmų detektorius - būtinas kiekvienuose namuose. Tai gali išgelbėti ne tik jūsų, jūsų šeimos narių, bet ir kaimynų gyvybes. „Kiekviename bute taip pat rekomenduojame reguliariai tikrinti dūmų detektorius, turėti gesintuvą ir patikrinti jo galiojimo laiką,“ - sako A.

„Draudžiama tiek bute, tiek daugiabučio rūsyje laikyti sprogstamas ir degias medžiagas, tokias kaip kuras, aerozoliai, suspausto oro, dujų balionai, dažai ir pan. Nuo šių metų pabaigos dujų balionai gyvenamuosiuose namuose bus draudžiami, todėl vis dar juos naudojantys gyventojai turėtų suskubti jų atsisakyti,“ - teigia A.

Pagrindiniai gaisrinės saugos reikalavimai statybos ir planavimo procese:

• Įvažiavimas > 3,5 m pločio, aukštis > 4,5 m.
• Atstumai nuo sklypo ribos (>3 m).
• Pastatų atsparumas ugniai (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).
• Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.
• Pastatų gesinimui iš išorės <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis, rezervuaras arba gamtinis vandens telkinys (upė, ežeras ir kt.) su kieto grunto privažiavimu (ne mažiau kaip 40 t apkrovai) bei vandens paėmimo vieta gaisriniams automobiliams ne toliau kaip 4-5 m gaisrinio automobilio pastatymo vietos.
• Gyvenamuosiuose pastatuose (vienbučiai, dvibučiai ir daugiabučiai iki 26,5 m altitudės) - autonominiai dūmų detektoriai.

Elektros Instaliacija

Namuose gyventojai turėtų įsitikinti, kad jame esanti elektros instaliacija yra tvarkinga, nenaudoti elektros kištukinių lizdų šakotuvų (dvišakių, trišakių).

Saugus elgesys su elektra - svarbus gaisrų prevencijos elementas.

Vėdinimo Sistemos ir Jų Priežiūra

Daugiabučio vėdinimo kanaluose per laiką su ištraukiamu oru ima kauptis dulkės, šiukšlės, riebalai. Virtuvėje naudojami gartraukiai ištraukdami orą kartu surenka ir jame esančias riebalų daleles, kurios vėdinimo kanalus ilgainiui padengia riebalų sluoksniu, o riebalai yra geras degimo šaltinis gaisrui greitai išplisti. Pasak A. Daugiabučių gyventojams ne tik rekomenduojama reguliariai pasirūpinti vėdinimo kanalų valymu.

Gaisrinės Kopėčios ir Evakuacija

Priešgaisrinės saugos specialistai susirūpinę gaisrine sauga senuose daugiabučiuose. "Šilainių daugiabutyje kilusio gaisro ištiktieji žmonės galėjo gelbėtis pro balkonų grindyse esančius liukus, tačiau šie buvo uždengti ir nelaimės ištiktieji apie tokią galimybę net nežinojo.

Bendrovės "E-Metalurgija", kuri gamina įvairias metalines konstrukcijas, taip pat ir priešgaisrines ir evakuacines kopėčias, vadovas Andžej Kosteckij sako neprisimenąs, kad būtų tekę gaminti priešgaisrines ar evakuacines kopėčias seniems daugiabučiams. Jis sako, kad gyventojai bijosi kopėčiomis į butus galinčių patekti vagių, tad jas išmontuoja. Specialistas stebisi tokiu požiūriu: „Vagys ateina per laptines, patenka per stogą ar pakyla liftu. Juk dėl to šių dalykų neatsisakome. Tiesiog saugome savo turtą. O gaisrinės kopėčios prasideda bent pora metrų nuo žemės, jos veda ant stogo, liukai ant stogo rakinami.

Direktorius pastebi, kad neretai yra painiojamos gaisrinės ir evakuacinės kopėčios. Ir jeigu kurios nors prie pastato yra, laikoma, jog viskas gerai.

A. Kosteckij: „Idealiausiu atveju, kaip numatyta STR 2.01.04:2002, priešgaisrinės kopėčios turėtų prasidėti nuo žemės. Tačiau tame pačiame dokumente taip pat akcentuojama, jog vertikalios gaisrinės kopėčios turi būti lengvai ir patogiai pasiekiamos. Tai reiškia, jog realiai ne visada yra paprasta suprojektuoti kopėčias nuo pat žemės dėl siaurų pravažiavimų, nedidelės erdvės kiemuose ar dėl vaikų saugumo (kad neliptų ant stogo). Dėl šių priežasčių yra leidžiama gaisrines kopėčias statyti atitraukiant jų pradžią 2 m nuo žemės (ši norma negalioja perėjimams tarp skirtingų aukščių pastato stogų). Taigi, kopėčių ilgis = pastato sienos aukštis iki karnizo/parapeto viršaus - 2 m + 0,8 m (išlipimo turėklai su aikštele).

Pagal standartą ISO 14122-4, apsauginių lankų reikia kopėčioms aukštesnėms kaip 3 m, tačiau ES valstybės gali taikyti šį standartą tiesiogiai arba savo teisės aktais numatyti kitus reikalavimus apsauginių lankų naudojimui. Lietuvoje yra reikalaujama, jog ilgesnės nei 6 m kopėčios būtų projektuojamos ir gaminamos su apsauginiais lankais. Tačiau svarbu šio reikalavimo laikytis ne vien formaliai, t. y.

Gaisrinis Vandentiekis (Sausvamzdis)

Gaisrinio vandentiekio vamzdis (vadinamasis sausvamzdis, sauso tipo gaisrinis stovas), paprastai vadinamas tiesiog sausvamzdžiu, yra apvalus 70-80 mm skersmens vamzdis su galuose esančiomis specialiomis movomis ugniagesių gelbėtojų žarnai prijungti. Sausvamzdžių būtinybė ir reikalavimai yra apibrėžti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintose lauko gaisrinio vandentiekio projektavimo ir įrengimo taisyklėse (žr. SVARBU).

Priešgaisrinė Priežiūra ir Patikrinimai

Rimas Girdzijauskas, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyresnysis inspektorius primena, kad daugiabučiuose kasmet atliekami profilaktiniai gaisrinės saugos patikrinimai.

„Per 2014 m. pirmą pusmetį atliktas 26 aukštuminių gyvenamųjų namų (kuriuose altitudė nuo privažiavimo iki viršutinio aukšto grindų viršija 26,5 m) planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai - užrakintos laiptinių durys neturi iš vidaus atrakinamo užrakto; koridoriuose, praėjimuose pristatyta baldų. Daugelyje gyvenamųjų namų išlieka nuolatinės techninės problemos, kurioms spręsti reikia investicijų - neveikia dūmų šalinimo sistemos bei vidaus gaisrinis vandentiekis.

Taip pat pareigūnai Vilniuje patikrino 326 gyvenamųjų namų (neauštuminių) bendrųjų patalpų priešgaisrinę būklę. Jis daro išvadą, kad visuose tikrintuose daugiabučiuose buvo aptikta pažeidimų. „Vienareikšmiškai pasakyti, kad visi yra nesaugūs negalima, kadangi pažeidimų pobūdžiai skiriasi. Visuose 26 šiemet patikrintuose aukštuminiuose pastatuose priešgaisrinė apsauga nepakankama.

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoja Edita Zdanevičienė konstatuoja, kad situacija daugiabučiuose tikrai kelia nerimą. Kasmet juose kyla apie 300 gaisrų, daugiau nei pusė iš jų - bendrojo naudojimo patalpose. Jos nuomone, į gaisrinę saugą visiškai nekreipiama dėmesio daugiabučius modernizuojant ir sunaikinamos net tos priemonės, kurios dar egzistavo. Kai kuriuose namuose būtų sudėtinga evakuotis iš patalpų, neveikia arba visiškai išmontuotos priešdūminės vėdinimo sistemos, neprižiūrimas vidaus priešgaisrinis vandentiekis, avariniai išėjimai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Bendrojo naudojimo koridoriai atitveriami pertvaromis, įrengiamos rakinamos durys, įstiklinami balkonų, skirtų patekti į evakuacines laiptines, langai, užmūrijami langai rūsiuose.

Problema - Seni Daugiabučiai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas, doc. dr. Ritoldas Šukys pabrėžia, kad, sovietmečiu statant daugiabučius, juose nebuvo numatoma evakuacija gaisro metu. Ekspertas teigia: „Su senos statybos daugiabučiais - didelė bėda. Yra tik vienas išėjimas, tai gaisro atveju, jei kas nors užsidega, laiptinėje dūmai, žmogui iš tokio daugiabučio evakuotis yra labai sunku.“

Evakuaciniai Išėjimai

„Pavyzdžiui, jeigu gyvenamasis pastatas yra iki 15 metrų aukščio, tai jame užtenka įrengti vieną evakuacinį išėjimą, jeigu aukštesnis nei 15 metrų - būtini du evakuaciniai išėjimai“, - aiškina VGTU Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas.

Daugiabučiuose, pasak R. Šukio, evakuaciniai keliai reglamentuojami priklausomai nuo aukšto ploto ir paprastai yra numatomi du evakuacijos išėjimai. „Ne mažiau kaip du išėjimai. Ir būtent laiptinėmis, nes avarinis išėjimas nėra evakuacinis. Evakuacijai paprastai skirtos laiptinės, todėl jos turi būti nepridūmijamos, vėdinamos, jose turi būti sudaromas slėgis, kad dūmai nesikauptų,“ - aiškina ekspertas.

Svarbu: Evakuacijai skirtos laiptinės turi būti nuolat prižiūrimos ir atlaisvintos nuo bet kokių kliūčių.

Kas Yra Avarinis Išėjimas?

Gaisrinės saugos taisyklėse „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ numatyta, kad tai - kelias, vedantis:

• Iš patalpų į atvirą lauko balkoną arba lodžiją su ne mažesnio kaip 1,2 m pločio aklinu ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai tarpsieniu nuo balkono (lodžijos) krašto iki lango angos arba ne mažesniu kaip 1,6 m pločio tarpsieniu tarp langų, esančių balkono (lodžijos) sienoje;
• Į atvirą, ne siauresnę kaip 0,6 m pločio, perėją į priblokuotą gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų daugiabučių pastatų sekciją arba į priblokuotą atskirą gaisrinį skyrių per lauko zoną;
• Į balkoną arba lodžiją, turinčią kopėčias, jungiančias skirtinguose aukštuose esančius balkonus arba lodžijas;
• Į gretimą tame pat aukšte esančią pagal sprogimo ir gaisro pavojų nepavojingą patalpą, balkoną arba lodžiją, turinčią LST EN 341 serijos standarto reikalavimus atitinkančius asmeninius nusileidimo įtaisus, kuriais visi žmonės saugiai gali išsigelbėti patys.

Avariniai išėjimai yra gyvybiškai svarbūs, ypač aukštesniuose pastatuose, kur evakuacija laiptinėmis gali būti sudėtinga arba neįmanoma.

Kaip elgtis gaisro metu

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas pabrėžia, kad, pirmiausia, bet kokiame pastate kiekvienas evakuacijos ar avarinis išėjimas turi būti lengvai praeinamas bet kuriuo paros metu.

„Daugiabučiuose pastatuose pagrindinės problemos yra susijusios su užtvertais, užrakintais arba panaikintais atsarginiais evakuacijos keliais arba avariniais išėjimais. Situacijų būna įvairių - nuo sukrautų daiktų ir baldų evakuacijos laiptinėse iki grotomis užtvertų išėjimų į laiptines. Dažniausiai tokius sprendimus gyventojai priima norėdami privatumo arba saugodamiesi, kad pašaliniai asmenys nepatektų į laiptines ar balkonus“, - pasakoja A. Gudžiauskas.

Iš kai kurių daugiabučių (dažniausiai aukštesnių negu 9 aukštų) būna numatyti papildomi avariniai išėjimai iš vieno aukšto į kitą per liukus, įrengtus balkonuose. Tačiau neretai gyventojai savavališkai šiuos avarinius išėjimus panaikina (užrakina liukus, nupjauna kopėčias ir pan.), nors gaisro atveju tai galėtų būti vienintelė galimybė išsigelbėti.

Ką Daryti Kilus Gaisrui?

Specialistas akcentuoja, ką daryti, jeigu jūsų ar kaimynų namuose kiltų gaisras: „Jeigu gaisras kyla jūsų bute, svarbiausia - kuo skubiau išeiti iš degančio buto ir uždaryti duris, kad dūmai neplistų į laiptinę. Išėjus į saugią vietą, nedelsiant kviesti ugniagesius gelbėtojus ir perspėti kaimynus. Jeigu gaisras kilo ne jūsų bute ir laiptinė yra labai uždūminta, geriausia likti bute, sandariai uždaryti duris, eiti į balkoną ar prie atviro lango ir šauktis pagalbos. Dėmesį galima atkreipti mojuojant ryškiu audeklu ar pan.“

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas primena, kad gaisro metu naudotis liftu draudžiama, nes, dingus elektrai, tai galėtų būti mirtini spąstai. Taip pat nereikia grįžti į degantį pastatą pasiimti dokumentų ar kitų asmeninių daiktų ir, žinoma, laiku sureaguoti į kilusį gaisrą padeda autonominiai dūmų detektoriai - jie privalo būti įrengti kiekvienuose namuose.

Pagrindiniai reikalavimai, kurių būtina laikytis:

• Pašalinius daiktus laikyti, sandėliuoti bendrojo naudojimosi laiptinėse, rūsiuose, holuose, palėpėse yra draudžiama.
• Gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema.
• Suprantamas butų savininkų noras apsaugoti savo turtą, taip pat noras palaikyti tvarką bendrojo naudojimo patalpose jeigu į jas patenka pašaliniai asmenys, tačiau holų, koridorių duris rakinti griežtai draudžiama.

Raginame gyventojus būti supratingiems, įsirengti dūmų detektorius. Tai gali išgelbėti ne tik jūsų, jūsų šeimos narių, bet ir kaimynų gyvybes.

tags: #priesgaisrines #saugos #daugiabuciu #namu #gyventojams #tamburas