Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus, vienintelė tarptautinė mokykla Lietuvos sostinėje, kurioje mokymosi procesas vyksta prancūzų kalba pagal Prancūzijos nacionalinę švietimo programą, oficialiai inauguravo naują licėjaus pastatą Vilniaus senamiestyje, Subačiaus gatvėje spalio 14 dieną. Licėjus įsikūrė Subačiaus g. 7-11 pastatų komplekse, stūksančiame prie Vilniaus gynybinės sienos.
Vilniaus senamiesčio panorama
Licėjaus Istorija ir Plėtra
Mokyklos pradžia 1992 m. buvo itin kukli - vienoje klasėje mokėsi keletas skirtingo amžiaus prancūzų diplomatų vaikų. Prireikė dešimties metų, kol šią mokyklą pripažino Lietuvos švietimo ministerija. Nuo 2010-ųjų „Ecole francaise Montesquieu de Vilnius”, taip tuomet vadinosi mokykla, veikė naujose renovuotose patalpose Antakalnyje, Šilo g. ir čia jau mokėsi keli šimtai mokinių.
Pasak Philippe Berthaud kartu su žmona Raimonda Gintalaite, prancūziškos kultūros sklaida buvo ir yra vienas iš pagrindinių šios mokyklos tikslų. P. Berthaud prisimena tą laikotarpį: „Tuo metu mes visi ne tik tikėjomės, bet ir sąmoningai siekėme, kad pradinė mokykla taptų tikru licėjumi. Direktorius ir pedagogai ruošėsi mokyklos augimui visomis prasmėmis. Skleidėme informaciją apie prancūzų mokyklą reklaminiuose plakatuose, lankstinukuose, iš lūpų į lūpas“.
Naujos Patalpos Senamiestyje
Įgyvendinus rekordinio dydžio NT sandorį, istorinėje Vilniaus vietoje, Subačiaus g. esančiame patalpų komplekse, veiklą pradėjo Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus. Licėjus įsikuria Stačiatikių bažnyčiai priklausančiame Subačiaus g. komplekse, stūksančiame prie Vilniaus gynybinės sienos. Čia iki 2020 m. veikė advokatų profesinė bendrija „EY“.
R. Šimašius prisiminė susitikimą su licėjaus bendruomene prieš 3 metus: „Savivaldybė žinojo, kad licėjus ieško naujo pastato plėtrai ir labai stengėsi padėti. Jūs išsirinkote geriausia. Džiaugiamės, kad ši mokykla yra Vilniuje.“
Mokyklai priklauso daugiau nei 6 tūkst. kv. m ploto patalpos. Jose įrengtos modernios klasės, gamtos mokslų laboratorija, dvi bibliotekos, erdvės grupiniams darbams ir mokinių laisvalaikiui. Prancūzų licėjui taip pat priklauso 3 uždari vidiniai kiemai, kuriuos planuojama atverti visuomenei. F. Llopis teigia, kad šiuose kiemeliuose vyks prancūzišką kultūrą pristatantys renginiai, kad licėjus būtų atviras vilniečių bendruomenei.
Mokymo Programos ir Ypatybės
VTPL įvedė „pereinamųjų klasių“ išlyginamąją programą, kuri leidžia pradėti mokytis licėjuje net ir vyresnėse klasėse nemokant prancūzų kalbos. Pasak F. Llopis, pirmoji į šią programą priimta mokinė buvo 15 m. amžiaus.
Licėjus ypatingą dėmesį skiria užsienio kalbų mokymui. Lietuviai mokosi gimtosios kalbos pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas programas.
Pasak licėjaus vadovės, artimiausios ateities planas - toliau plėsti licėjų, kad visi mažieji, pradėję čia mokytis, liktų iki pat dvyliktosios klasės ir sėkmingai išlaikytų Baccalauréat egzaminus. Dar vienas svarbus tikslas - stiprinti anglų kalbos paruošimą ir įkurti dvikalbę klasę, kurioje mokiniai mokytųsi prancūzų ir anglų kalbomis.
Abiturientai laiko prancūziškus vidurinės mokyklos baigimo egzaminus ir įgyja prancūzišką bakalaureato (Baccalauréat) diplomą. „Prancūzijos Baccalauréat yra diplomas, leidžiantis įgyti aukštąjį mokslą Prancūzijoje ir užsienyje. Šis diplomas pripažįstamas visoje Europoje ir daugumoje pasaulio šalių. Mūsų licėjaus mokinių rezultatai labai geri, todėl jiems lengviau įstoti į prancūzų aukštąsias mokyklas, kurios ieško gabių studentų iš Prancūzų mokymo užsienyje agentūros (AEFE) tinklo mokyklų“, - sako F. Llopis.
Priklausymas Tarptautiniam Tinklui AEFE
Nuo 2005 m. Prancūzų licėjus priklauso AEFE tinklui, kuris vienija mokyklas 137 pasaulio šalyse. Būtent todėl licėjus itin aktualus dirbantiems diplomatinėje tarnyboje ir daug keliaujantiems. Vis dėlto, tokios šeimos šiandien sudaro gana mažą visų licėjaus auklėtinių dalį.
AEFE tinklas pasaulyje
Tėvų Pasirinkimas ir Vertinimas
Lina ir Rokas Masiuliai į prancūzų licėjų prieš pusantrų metų atsivedė du savo sūnus, kuriems šiandien 6,5 ir 4,5 metų. Pasak L. Masiulienės, per šį laiką vyresnėlis jau išmoko prancūziškai susišnekėti su klasės draugais, o ir mažasis laisvai šia kalba dainuoja daineles.
Pasak jos, renkantis mokyklą vaikams, buvo išstudijuoti bene visi galimi variantai: tiek lietuviškos valstybinės, tiek ir visos privačios bei tarptautinės mokyklos. „Norėjome, kad vaikai gerai išmoktų kelias užsienio kalbas: anglų ir ypač prancūzų. Pirmiausia, turime ryšių su Prancūzija, ten gyvena giminių, su kuriais bendraujame, o ir mano tėvelis Tadas laisvai kalbėjo prancūziškai ir buvo frankofilas, jam buvo labai brangi Prancūzija. Antra, pagalvojome, kad jei vaikai užaugę norės rinktis darbą valstybei, prancūzų yra diplomatijos kalba ir jiems tikrai pravers“, - pasakoja Rokas Masiulis.
Masiulių šeima neslepia, kad mokestis už privačią mokyklą taip pat buvo labai svarbus kriterijus renkantis, nes prancūzų licėjaus kaina, lyginant su kitomis tarptautinėmis mokyklomis, yra prieinama. Be to, mokykla yra ne pelno siekianti organizacija, tad visas lėšas panaudoja išskirtinai tik mokyklos tikslams. Dar svarbiau - galią nuspręsti, kur ir kaip bus panaudoti pinigai, prancūzų licėjuje turi iš tėvų sudaryta Valdančioji taryba, kurioje kurį laiką dalyvavo ir pats R. Masiulis.
R. Masiulis sako: „Tėvai, kurie yra taryboje, patys sprendžia visus pagrindinius mokyklos klausimus dėl finansavimo, patalpų, lėšų panaudojimo - praktiškai visą ūkinę dalį. Iš pradžių mane kiek nustebino, kokią didelę įtaką čia turi tėvai, bet, panašu, kad visame pasaulyje šiose mokyklose veikia tokia tvarka“.