Pirmoji Lietuvoje popieriaus gamykla - Kučkuriškių popieriaus fabrikas - uždarytas dar 2001-aisiais. Fabriko pastatai, nors ir įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą, apgriuvę, be aiškesnės ateities vizijos.
Šiame straipsnyje apžvelgsime šio fabriko istoriją, architektūrines ypatybes ir galimybes pritaikyti jį naujoms reikmėms.
„Tai, ko mums reikia, yra tęstinumas… Istorijos saugojimas nėra sentimentalumas, bet psichologinė būtinybė.
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ir UAB „Turto garantas“, iš dalies remiant LR kultūros ministerijai ir Lietuvos kultūros tarybai, inicijavo Pramonės zonos konversijos kūrybines dirbtuves, kurios vyko buvusiame Kučkuriškių popieriaus fabrike, Naujoje Vilnioje.
2015 m. spalio 29 d. Projekto įgyvendinimu metu vykstančių kūrybinių dirbtuvių tikslas - pasiūlyti Kučkuriškių popieriaus fabriko teritorijos konversijos į Mokslo muziejų-centrą architektūrines- menines idėjas.
Keturios architektų grupės: T. Balčiūno architektūros biuras (architektai T. Balčiūnas, D. Martinaitis, Ž. Jagėla, R. Petraitytė, A. Dominas), „Senojo miesto architektai“ (architektai J. N. Ferguson, G. Jankauskas, V. Zilinskas, R. Žusinas), M. Šiupšinskas, G. Štelbys, T. Usovas ir ECOAGE (architektai L. Karmaza, E.
Darbų turinį autoriai užkodavo pavadinimais, kurie daug pasako apie idėją: T. Balčiūno architektūros biuras pasirinko kodinį „Kultūros fabriko“ pavadinimą, „Senojo miesto architektai“ orientavosi į ateitį - „Future Vilnius“, M.
Įžvalgomis apie tai, kaip menininkams sekėsi susidoroti su užduotimi, pasidalino ir ekspertai: kultūros paveldo ekspertė R. Putrimienė, VGTU Urbanistikos katedros Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos mokslo darbuotoja dr. I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė ir architektas, Nacionalinės premijos laureatas, prof. R.
Ekspertai gyrė autorius už kruopščią vietovės analizę („Senojo miesto architektus“, pasitelkusius net statistikos duomenis, ir ECOAGE, nuoširdžiai patikrinusius net galimybes pasiekti vietovę dviračių), už dėmesį istorinei aplinkai (M. Šiupšinsko ir kt. kolektyvą, estetiškai išeksponavusį visų laikmečių istorinius sluoksnius, T. Balčiūno architektūros biurą, elegantiškai išryškinusį į kultūros registrą įtrauktus objektus), poeziją (M. Šiupšinsko kolektyvą) už sklandų ir aiškų funkcijų dėliojimą (T. Balčiūno architektūros biurą), už įdomias idėjas muziejaus scenarijui („Senojo miesto architektus“, pasiūliusius įdomią pažangos- futuristinių idėjų ekspoziciją, pradedant pramonės revoliucijos išradimais, baigiant šių dienų robotika ar futuristinėmis mokslinėmis vizijomis).
Kiekvienas darbas nusipelno dėmesio ir pagyrų.
Palekas reziumavo, kad ši vietovė puikiai tinka Mokslo muziejaus paskirčiai.
Visų pirma, itin patogus susisiekimas: atvažiuojant nuo Kauno pusės - pietiniu aplinkkeliu, magistralinėmis Drujos ir S. Batoro gatvėmis atvykstama tiesiai į vietą be ilgesnių sustojimų prie šviesoforų.
Taip pat greitu laiku be problemų bus galima apvažiuoti miesto centrą ir vakariniu aplinkkeliu; ok kur dar patogaus susisiekimas su šalies rytiniu pakraščiu.
Antra, fabriko kompleksas (pats - kultūrinė, valstybės saugoma vertybė) stovi unikalioje, kalvų ir upės apsuptoje vietovėje.
Trečia, Naujo muziejaus statyba padarytų teigiamą įtaką ir Naujosios Vilnios gyventojams bei gyvenimui: tokios reikšmės objekto atsiradimą lydi naujos darbo vietos.
Ketvirta, Muziejus šioje vietoje paskatintų visoje Naujoje Vilnioje progresyvius pokyčius.
Projektuojamas pastatų kompleksas - Vilniuje, Naujosios Vilnios mikrorajone, šalia Kučkuriškių užtvankos ir Vilnios upės.
Teritorija priklauso Pavilnių regioniniam parkui.
Sklypą juosia Vilnios upė ir Rokantiškių tvenkinys, yra išlikusi istorinė Užtvankos gatvė, kuria šiuo metu vaikšto pėstieji.
Iš užtvenktos Vilnios upės dviem kanalais į gamybos korpusą buvo atvestas vanduo.
Tuo metu popierius buvo gaminamas iš skudurų, vėliau pradėta naudoti ir šiaudų celiuliozę bei mechaninę medienos masę.
1915-aisiais Kučkuriškių fabrike dirbo 185 darbininkai.
Lietuvoje tuo metu būdavo pagaminama 30 tūkst. tonų celiuliozės ir 10 tūkst.
Pirmojo pasaulinio karo metais fabrikas apgriautas, vėliau ilgai atstatinėtas, veikti pradėjo tik 1925 metais.
Lenkų laikais Vilniaus apylinkėse veikę popieriaus fabrikai prarado rinkas Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje.
1957 metais Kučkuriškių popieriaus fabrikas pradėjo naują savo veiklos etapą ir tapo pirmąja specializuota kartotinės taros gamybos įmone.
1970-aisiais Kučkuriškių fabrikas, pavadintas Naujosios Vilnios kartonažo cechu, pradėjo gaminti įvairius gofruotojo kartono gaminius.
Baigiamajame darbe I. Daugelyje naujai steigiamų muziejų persipina įvairios veiklos formos: klasikinis muziejus su eksponatais ir interaktyvusis mokslo centras, mokslo ir gamtos istorijos muziejus, zoologijos sodas arba akvariumas ir daugialypės terpės muziejus, kinas ir planetariumas.
Šiuos centrus sieja požiūris į lankytoją.
Autorės pateikiamas vienas iš mokslo muziejų analogų - Koperniko mokslo muziejus, atidarytas 2010 m. Lenkijoje, Varšuvoje.
Bendras komplekso plotas viršija 20 tūkst. kv. metrų, jis padalytas į 6 skirtingas ekspozicines erdves, kuriose išdėliota 450 interaktyviųjų eksponatų.
Kitas pavyzdys - Grenlandijos nacionalinis dailės muziejus.
Tai nedidelis, vos 3 tūkst. kv.
Išanalizavusi visą turėtą istorinę komplekso medžiagą, bakalauro darbo autorė nusprendė atkurti pradinį - 1823 metų - popieriaus fabriko vaizdą.
Visus nesaugomus ir nevertingus pastatus ji siūlo nugriauti, teritoriją išvalyti.
Kompleksas projektuojamas siekiant ne chaotiško, o logiško ir vientiso užstatymo.
Dėl to naujai formuojamas tūris - lakoniškas, aiškių, griežtų stačiakampio formų.
Projektuojami du nauji pastatai tarpusavyje sujungti erdviu holu.
Vienas pastato tūris - stačiakampis su apželdintu stogu, kitas - pailgas šlaitiniu stogu.
Pastarojo pastato funkcija - istorinius statinius sujungti su naujai projektuojamais.
Būtent toje vietoje anksčiau stovėjęs panašios formos istorinis fabriko pastatas iki šių dienų neišliko.
Atkartojami langų angų dydžiai suteikia kompleksui vientisumo ir istoriškumo jausmą.
Žaliąjį stogą siūloma aktyviai išnaudoti.
Ant jo nebūtų projektuojami takai siekiant suteikti daugiau laisvės menininkų ir išradėjų vaizduotei.
Vientisas žolės pagrindas leistų lankytojui laisvai judėti, neriboti jo matymo lauko.
Formuojami apželdinti horizontalūs neaukšti tūriai, kurie užpildo stogą ir suskirsto jį zonomis, sukuria suoliukų funkciją.
Projektuojami ne vien pastatai - bakalauro darbo autorė siūlo sutvarkyti ir Vilnios upės vingį, pritaikant jį aktyviam ir pasyviam poilsiui.
Būtent ši, ypač graži teritorija šiandien apleista, nors visai šalia, prie Rokantiškių užtvankos, yra baidarių trasos per Vilnelę pradinis taškas.
Viliūtė siūlo sutvarkyti krantinę, nutiesti plačius takus, kuriais galėtų naudotis pėstieji ir dviratininkai, taip pat specialusis transportas.
Takai būtų formuojami organiškai, leidžiant žmogui pasirinkti norimą maršrutą.
Būtų atstatomas istorinis teritorijos vaizdas - atkasamas kanalas, kurio energija leido fabrikui veikti.
Taigi, į upės vingio suformuotą teritoriją lankytojai automobiliais patekti negalėtų.
Kompleksą sudarytų penki saugomi ir du sujungti naujai projektuojami pastatai.
Naujieji ir pagrindinis istorinis gamybinis korpusas sujungti koridoriais, kad visos ekspozicinės erdvės būtų lengvai pasiekiamos.
Trijų aukštų istoriniame pastate būtų įkurdinta administracija.
Buvusiame administraciniame pastate - suvenyrų parduotuvė, o gamybiniame korpuse atkuriamas popieriaus gamybos procesas, kuris būtų pateikiamas kaip ekspozicija.
Taip pat planuojama erdvi konferencijų salė.
Istoriniai pastatai yra klasikinės išvaizdos, vyrauja akmeninės mūro sienos.
Vengiant medžiagų chaoso būtų apsiribojama dviem fasado apdailos medžiagomis.
Naujai projektuojamų pastatų fasadą baigiamojo darbo autorė siūlo derinti su akmeniu, ieškoti šaltos, bet šiuolaikiškos medžiagos.
Didžioji pastato dalis - pusiau veidrodinio stiklo, kad į ekspozicines erdves patektų kuo daugiau natūralios šviesos.
Naujoji Vilnia: apžvalga
Rajonas išsaugojo savitumą dėl natūralaus gamtinio barjero.
Kiekvienas Vilniaus rajonas turi savų problemų, bet man Naujojoje Vilnioje labai į akis krito asfaltuotų gatvių trūkumas, bloga šaligatvių būklė, centralizuoto vandentiekio nebuvimas.
Nors daug kur akcentuojama, kad "čia turistų neaptiksite", šį faktą sunku patvirtinti ar paneigti, nes nėra objektyvių galimybių tiems turistams Naujojoje Vilnioje suskaičiuoti.
Tačiau čia yra ką pamatyti, tuom netrukus patys įsitikinsite.
Pažintinį Naujosios Vilnios maršrutą galima atsisiųsti iš "Neakivaizdinis Vilnius" tinklalapio arba pasiimti jo spausdintą versija Vilniaus turizmo informacijos centruose.
Jeigu norite eiti šiuo maršrutu pagal žemėlapį, geriau įveskite objektų adresus į GoogleMaps, taip bus patikimiau, nes pieštinis maršruto lankstinuko žemėlapis neatspindi realių atstumų tarp objektų.
Iš Baltupių man buvo labai patogu atvažiuoti iki pirmojo objekto maršrute- buvusio Kučkuriškių popieriaus fabriko - su persėdimu.
Autobusu nr. 10 važiavome iki Subačiaus stotelės ir ten po kelių minučių sėdome į autobusą nr. 74.
Išlipome Stepono Batoro stotelėje.
Tuomet perėjome į kitą gatvės pusę ir Naujosios Vilnios tyrinėjimas prasidėjo.
Šioje vietoje labai patogiai įrengta pėsčiųjų perėja.
Ieškome Užtvankos g. 1.
Noriu atkreipti dėmesį, kad nemažai šios dienos išvykos objektų, turinčių adresą, yra didelės buvusių fabrikų teritorijos.
Kučkuriškių popieriaus fabriko teritorijoje yra išlikęs tvenkinys su užtvanka.
Šis fabrikas laikomas seniausiu fabriku Lietuvoje.
Turtingas lenkų kilmės pramonininkas Vaitiekus Puslovskis popieriaus dirbtuves čia įkūrė 1823 m.
Jis buvo ne tik pramonininkas, bet ir dvarininkas, tekstilės, alkoholio ir terpentino magnatas, todėl dirbtuvės buvo įkurtos dvaro pastatuose.
Tikru fabriku įmonė tapo 1844 m. įsigijusi anglišką ruloninę popieriaus gamybos mašiną, o tai padaryti skatino konkurencija su kunigaikščio Vitignešteino fabriku Naujuosiuose Verkiuose.
Vėliau šio fabriko veiklą plėtojo Vilniaus žydai Šabadas, Lipskis ir Papinis, jie įvedė dvi darbo pamainas.
Popieriaus produkcija pasiekdavo ir kitas carines gubernijas.
Sovietmečiu dvaras buvo likviduotas, bet popieriaus fabrikas veikė toliau.
Popieriaus gamyba čia buvo vykdoma net iki 2001 m.
Buvę dvaro pastatai, performuoti į popieriaus fabriką, įtraukti į Kultūros vertybių sąrašą.
Popieriaus gamyba www.ismaniejirobotai.lt 1-4 klasei .Dirba ir planšetėse
Šis faktas paaiškina, kodėl teritorijoje esantys pastatai neblogai sutvarkyti, negalima sakyti, kad viskas čia apleista ir palikta Dievo valiai.
Toliau už fabriko teritorijos, einant link Kojelavičiaus gatvės, yra užtvanka.
Galimos konversijos
Architektai ir paveldo specialistai siūlo įvairius Kučkuriškių popieriaus fabriko konversijos variantus, pavyzdžiui:
- Mokslo muziejus-centras
- Kultūros fabrikas
- Kūrybinių industrijų parkas
- Gyvenamasis kompleksas
Šie projektai siekia ne tik išsaugoti istorinį paveldą, bet ir suteikti jam naują gyvybę, pritaikant prie šiuolaikinių poreikių.
Pramonės zonos konversijos kūrybinės dirbtuvės
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ir UAB „Turto garantas“ inicijavo Pramonės zonos konversijos kūrybines dirbtuves, kurios vyko buvusiame Kučkuriškių popieriaus fabrike, Naujoje Vilnioje. Projekto tikslas - pasiūlyti Kučkuriškių popieriaus fabriko teritorijos konversijos į Mokslo muziejų-centrą architektūrines- menines idėjas.
Mokslo muziejus
Palekas reziumavo, kad ši vietovė puikiai tinka Mokslo muziejaus paskirčiai. Visų pirma, itin patogus susisiekimas. Antra, fabriko kompleksas (pats - kultūrinė, valstybės saugoma vertybė) stovi unikalioje, kalvų ir upės apsuptoje vietovėje. Trečia, Naujo muziejaus statyba padarytų teigiamą įtaką ir Naujosios Vilnios gyventojams bei gyvenimui: tokios reikšmės objekto atsiradimą lydi naujos darbo vietos. Ketvirta, Muziejus šioje vietoje paskatintų visoje Naujoje Vilnioje progresyvius pokyčius.
Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius Kučkuriškių popieriaus fabriko istorijos etapus:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1823 | Vaitiekus Puslovskis įkuria popieriaus dirbtuves |
| 1844 | Įsigyjama angliška popieriaus gamybos mašina, įmonė tampa fabriku |
| 1915 | Fabrike dirba 185 darbininkai |
| 1925 | Fabrikas vėl pradeda veikti po Pirmojo pasaulinio karo |
| 1957 | Fabrikas tampa specializuota kartotinės taros gamybos įmone |
| 2001 | Fabrikas uždaromas |
tags: #popieriaus #fabriko #statiniu #komplekso #gamybinis #pastatas