Kaimo turizmo sodybos vystymo galimybės Lietuvoje

Kaimo turizmo veikla bendradarbiavimo pagrindu geba apjungti net kelias veiklos sritis - apgyvendinimą, vietinį maistą, amatus, tautinį paveldą bei kitas teikiamas papildomas pramogas ar paslaugas kaimo vietovėje. Ši veikla Lietuvoje kiekvienais metais populiarėja. Auga turizmo paslaugų įvairovė, populiarėja poilsis kurortuose bei kaimo turizmo sodybose.

Apie Akmenės rajono turizmo plėtrą dalinai sprendžiama ir iš Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centro darbo. 2005 m., lyginant su 2004 metų analogiškais rezultatais, lankytojų skaičius išaugo 1,57 karto. Pagrindiniai rajono lankytojai, kaip rodo statistika, yra Lietuvos gyventojai. 2005 m., lyginant su 2004 metais, užsieniečių skaičius išaugo net 117 proc. (2004 - 91 žmogus, 2005 m. - 198 žmonės). Daugiausia užsienio lankytojų yra iš Rytų ir vidurio Europos valstybių: Latvijos, Lenkijos, Estijos, Čekijos, Rusijos. Iš Vakaru Europos daugiausia lankytojų yra iš Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Belgijos, Austrijos. Iš Šiaurės Europos daugiausia lankytojų yra iš Suomijos, Švedijos, Danijos, Didžiosios Britanijos. Iš Pietų Europos valstybių - Ispanijos, Italijos, Portugalijos. Tai parodo ir bendrą kitimo tendenciją.

Konkurencinė aplinka

Tiesioginiai konkurentai yra kitos kaimo turizmo sodybos, įsikūrusios Šiaulių ir Telšių apskrityse. Šiose apskrityse veikia 29 kaimo turizmo sodybos. Iš pateikto kaimo turizmo sodybų sąrašo bei jų apibūdinimų matyti, kad kaimo turizmo sodybų tinklas nėra labai platus. Konkurencija vyksta tarp daugelio nedidelių sodybų. Atkaklios konkurencinės kovos nėra. Didžiaja dalimi tai lemia pasyvus šios veiklos vykdymas, aiškios rinkodaros strategijos nebuvimas. Pagrindinės teikiamos paslaugos yra apgyvendinimas, maitinimas, konferencijų ir pobūvių salių nuoma, pirtis, vandens inventoriaus nuoma, žvejyba, uogavimas, grybavimas.

Įdomesnių atrakcijų galima patirti tik kai kuriose sodybose, pavyzdžiui, pajodinėti žirgais galima tik R. Gutkauskienės sodyboje, pasivažinėti sniego motociklais - sodyboje "Po Ąžuolais", susipažinti su naminiais gyvūnais, juos pašerti, pasiskinti sodybos šeimininkų užaugintų vaisių ir gėlių - R. J. Dailidonio kaimo turizmo sodyboje. Išanalizavus konkurentų teikiamas paslaugas galima teigti, kad dauguma sodybų šeimininkų parduoda pagrindinę paslaugą t.y. apgyvendinimą.

Galimybių tyrimas

Atliekant galimybių tyrimą bus nagrinėjamos 2 alternatyvos. Remiantis pateikta turizmo išteklių analize ir rinkos įvertinimu nustatyta, kad didžiausią turizmo potencialą Akmenės rajone turi Ventos upė. Šiame upės vingyje leistų teikti platų paslaugų asortimentą ir būti netoli potencialių vartotojų.

Įgyvendinant vieną alternatyvą, upės pakrantėje būtų kuriama kuklesnė kaimo turizmo sodyba, labiau atitinkanti senovines tradicijas. Čia būtų teikiamos pagrindinės apgyvendinimo, maitinimo ir kai kurios poilsio paslaugos. Poilsio paslaugos būtų labiau orientuotos į kaimiško gyvenimo kasdienybę ir šventes. Turistams būtų atskleidžiamos senosios kulinarijos paslaptys su gausybe senovinių receptų, jie būtų mokomi elementarių kaimiškų darbų, kaimo amatų. Būtų rengiamos įvairios kaimo darbų ir gėrybių šventės, atskleidžiami senieji papročiai ir tradicijos.

Kitas variantas - įrengti didelis senovinio tipo namas, kuriame būtų 10 gyvenamųjų kambarių, kuriuose galėtų apsistoti 32 poilsiautojai, taip pat būtų įrengta 80 vietų konferencijų ar pobūvių salė ir kitos reikalingos patalpos. Taip pat būtų pastatytas ūkinis pastatas žirgų auginimui ir inventoriaus saugojimui. Upės pakrantėje būtų įrengtas dešimties vietų kempingas su lauko tualetu, kriauklėmis ir dušu.

Potencialūs klientų segmentai

Kuriama kaimo turizmo sodyba orientuosis į du stambius segmentus - šeimas ir verslo klientus. Taip pat bus siekiama pritraukti savaitgalio poilsiautojus bei specialių interesų žmones.

1. Savaitgalio poilsiautojai. Šis segmentas labai svarbus vietinio turizmo skatinimui ir plėtrai, kadangi jis yra didžiausias ir pelningiausias. Augant žmonių užimtumui, gerėjant kelių būklei ir susisiekimo galimybėms, savaitgalio rekreacija tampa vis populiaresnė, poilsiautojų srautai didėja, todėl daugėja ir savaitgalinių pasiklydimų. Savaitgalio poilsiautojų segmentą sudaro jaunesnio ir vidutinio amžiaus asmenys, gaunantys vidutines pajamas. Tokių poilsiautojų poreikiai susiję su infrastruktūros kokybe, atrakcijomis ir gerai organizuotu lankytinų objektų pasiekiamumu. Sodybos siūlo romantiškus savaitgalius, ekskursijas ir kitokius trumpalaikiam poilsiui skirtus paslaugų paketus. Savaitgalio atostogautojai per trumpą laiką nori patirti kuo daugiau aukštos kokybės potyrių.
2. Šeimos. Šeimos yra viena didžiausių savaitgalinio ir ekoturizmo segmentų. Joms daug dėmesio skirti jų užimtumui, pramogoms vaikams ir aptarnavimo paslaugų kokybei. Šis segmentas yra lengvai pritraukiamas, nes šeimos skiria ypatingą dėmesį ramiam poilsiui. Orientuojantis į šeimas, turizmo paslaugos turi būti diversifikuotos, nes tėvų ir vaikų poreikiai yra skirtingi. Svarbu suderinti abiejų pusių interesus.
3. Specialių interesų žmonės. Šiems žmonėms svarbu galimybė užsiimti mėgstama veikla, pavyzdžiui, žvejyba, medžiokle, jodinėjimu, kelionėmis dviračiais ar vandens transporto priemonėmis. Ši veikla dažnai tampa pagrindiniu atostogų tikslu. Pastebima galimybė šį segmentą sudominti vietiniu maistu, produktais, paveldu ir kt.
4. Verslo arba dalykiniai turistai. Paskutiniu metu vis daugiau verslo susitikimų, konferencijų bei seminarų yra organizuojama kaimo sodybose, atokiau nuo miesto šurmulio. Konferencijų turizmas dažnai derinamas su pažintiniu.

Šiuos atskirus rinkos segmentus yra sunku išmatuoti dėl nepakankamai išsamiai pateikiamų regioninių statistinių duomenų. Tačiau galima apytiksliai įvertinti potencialių kaimo turizmo klientų skaičių bei jų išlaidas poilsio paslaugoms. Kaimo turizmo poilsiautojais dažniausiai būna 20-60 m. amžiaus žmonės. Šiaulių ir Telšių apskrityse 2008 m. pradžioje iš viso gyveno 523 259 žmonės, iš kurių 15-60 m. amžiaus yra 332 653 gyventojai (222 235 Šiaulių apskrityje, 110 418 Telšių apskrityje). Dažniausiai kaimo turizmo paslaugų pirkėjai yra miesto gyventojai. Statistikos departamento duomenimis mieste gyvena 61,46 % Šiaulių apskrities gyventojų ir 58,98% Telšių apskrities gyventojų. Iš viso Šiaulių apskrityje 20-60 m. amžiaus miesto gyventojų yra 117 577, o Telšių apskrityje - 54 273 žmonės. Kuriamo kaimo turizmo sodybos klientų tikslinę grupę sudaro 172 250 gyventojai.

Statistikos departamento duomenimis vidutinės vartojimo išlaidos poilsiui ir kultūrai vienam namų ūkio nariui per mėnesį Šiaulių apskrityje siekia 25,4 Lt., o Telšių apskrityje - 17,2 Lt. Šio amžiaus kategorijos miesto gyventojų išlaidos poilsiui ir kultūrai per metus sudaro 47 039 417 Lt. Užėmus bent vieną procentą poilsio ir kultūros rinkos būtų gautos virš 470 tūkst. Lt. pajamos per metus.

Toliau nustatysime verslo klientų segmento rinkos dydį. Šiaulių apskrityje veikia 4457 įmonės, Telšių apskrityje 2293 įmonės. Svarbios didesnes pajamas gaunančios įmonės, t.y. įmonės, kurių pajamos viršija bent 100 000 Lt. Įmonių, kurių pajamos per metus viršija 100 000 Lt., Šiaulių apskrityje yra 2343, Telšių - 1094. Verslo klientų tikslinę rinką sudaro 3437 įmonės. Tikslias pajamas iš šio segmento nustatyti yra sunku, kadangi nežinomas jų poreikis seminarams ar konferencijoms ir darbuotojų motyvavimo politika.

Išskirtiems segmentams bus taikoma diferencijuoto marketingo strategija, t.y. atskiroms tikslinėms rinkoms įvaldyti bus naudojami skirtingi specialiai šioms rinkoms pritaikyti marketingo kompleksai. Efektyviam klientų poreikių tenkinimui reikalinga integruota marketingo strategija. Sukurtoje kaimo turizmo sodyboje bus siekiama poilsiautojams suteikti visą paslaugų paketą, užtikrinantį įdomų poilsį.

Vaizdo klipuose pateikiamas Kaimo plėtros paramos (KPP) remiamų priemonių įgyvendinimas kaimo turizmo versle yra šviečiamoji ir informacinė medžiaga visuomenei, ypač jaunimui, kuris galėtų tokiu verslu užsiimti kaimo vietovėje. Pristatant geruosius KPP įgyvendinimo kaimo turizmo versle pavyzdžius, norima paskatinti aktyvesnį jaunimo dalyvavimą kaimo plėtros procesuose, užimtumo didinimą, patrauklių turizmo produktų kūrimą bei regionų įvaizdžio gerinimą.

Anykščių rajone įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Žalioji stotelė“ šeimininkė Inga Kilčiauskienė pasakoja savo sėkmės istoriją. Ji 2017 m. pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemone „Bendradarbiavimas“ (veiklos sritis „Parama smulkių ūkių bendradarbiavimui“) bei gavo finansavimą, kurio dėka įsigijo baidarių, kurios padėjo sėkmingai vystyti verslą ir padidinti klientų srautus.

Molėtų rajone įsikūrusio ekologinio kanapių ūkio „Šironija“ šeimininkas Andrius Šironas pasakoja savo sėkmės istoriją. Jis pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemone „Ūkio ir verslo plėtra“ (veiklos sritis „Parama smulkiems ūkiams“) bei gavo finansavimą, kurio dėka įsigijo įrangą, padėjusią sėkmingai vystyti verslą, jį plėsti bei kurti naujus inovatyvius produktus.

Kaišiadorių rajone įsikūrusio augalininkystės ūkio šeimininkas Mindaugas Grenda pasakoja savo sėkmės istoriją. Jis pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemone „Investicijos į materialųjį turtą“ (veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“) bei gavo finansavimą, kurio dėka įsigijo ūkio techniką, kuri padėjo ženkliai padidinti darbo našumą ir efektyvumą.

Vaizdo klipai sukurti įgyvendinant Lietuvos kaimo turizmo asociacijos projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisykles, skirtas elektroninėms komunikacijos priemonėms. Projektui įgyvendinti skiriama iki 15 000,00 Eur dydžio 90 proc. parama, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 12 750,00 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 2 250 Eur, t. y. 15 proc.

tags: #poilsis #vistytyje #kaimo #turizmo #sodyba