Nekilnojamojo turto rinkoje galima rasti įvairių paskirčių patalpų, įskaitant gyvenamąsias, poilsio, kūrybines dirbtuves, svečių namus ir administracines patalpas.
Prieš įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, svarbu įvertinti visus teisinius, finansinius ir praktinius aspektus.
Statinių Klasifikavimas
Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ (STR 1.01.03:2017) skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatai skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius.
- Gyvenamieji pastatai: vieno, dviejų butų, daugiabučiai, bendrabučiai, vaikų namai, vienuolynai ir kt.
- Negyvenamieji pastatai: viešbučiai, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, gamybos, pramonės, sandėliavimo, poilsio ir kt. paskirties pastatai.
Klaidinančios Frazės
Nekilnojamojo turto skelbimuose galima rasti tokių „butų“, kurie iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiria, tačiau pasidomėjus atidžiau, tampa akivaizdu, jog būstas yra ne gyvenamosios, o poilsio ar netgi viešbučių paskirties.
Pirkėją suklaidinti gali ir nekilnojamojo turto vystytojų vartojamos skambios frazės, tokios kaip „apartamentai“, kuriomis apibūdinamos parduodamos poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpos, siekiant nutylėti tikrąją parduodamų patalpų paskirtį.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas
Neretai asmenims, įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, kyla klausimas, ar bus galima tose patalpose deklaruoti gyvenamąją vietą ir pretenduoti į vietą darželyje ar mokykloje savo vaikams.
Nors Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nenustato sąlygų patalpai, tačiau VĮ Registrų centro taisyklėse nurodoma, kad patalpa turi būti gyvenamosios paskirties arba pastato paskirtis Nekilnojamojo turto registre turi būti "kita (sodų)".
Vis dėlto, Vilniaus miesto savivaldybė leidžia asmenims deklaruoti gyvenamąją vietą ir negyvenamosios paskirties patalpose.
Automobilių Stovėjimo Vietos
Statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema - negalėjimu užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, dėl kurio patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas.
STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014) numato skirtingus reikalavimus:
- Daugiabučiai: mažiausiai 1 vieta vienam butui.
- Svečių namai: 1 vieta 2 kambariams (numeriams).
- Administracinės patalpos: 1 vieta 25 kv.m pagrindinio ploto.
- Gamybos ir pramonės patalpos: 1 vieta 100 kv.m darbo patalpų ploto.
Didžiuosiuose miestuose yra galimybė išsipirkti leidimą automobiliui statyti gatvėje (mokamose zonose) už simbolinį mokestį.
Aplinkos Įrengimo Reikalavimai
Teisės aktai kelia reikalavimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų aplinkos įrengimu.
Prie naujai įrengiamų daugiabučių privaloma numatyti želdynus su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“).
Mokestiniai Aspektai
Negyvenamosios paskirties patalpas įsigyjantiems investavimo tikslais vertėtų įvertinti mokestinę pusę:
- Verslo liudijimo įsigyti galimybės nebus, kadangi verslo liudijimas galimas tik gyvenamųjų patalpų nuomai.
- Iš nuomojamo ne gyvenamosios paskirties būsto gautos pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.
- Nekilnojamojo turto mokestis taikomas, nepriklausomai nuo turto vertės, išskyrus atvejus, kai fizinio asmens valdomo poilsio paskirties turto vertė neviršija 150 tūkst. eurų.
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Įsigytos negyvenamosios paskirties patalpos gali būti apmokestinamos nekilnojamojo turto mokesčiu, nepriklausomai nuo jų vertės.
Nors Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato mokesčio lengvatą, kai fizinis asmuo įsigyja poilsio paskirties patalpą, kurios vertė kartu su kitu asmens valdomu turtu neviršija 150 000 Eur, tačiau viešbučių paskirties patalpos į minėtą lengvatą nepatenka.
Taigi, įsigijus poilsio paskirties patalpą nekilnojamojo turto mokesčio išvengi pavyktų (jei poilsio paskirties patalpos ir kito nekilnojamojo turto vertė neviršija 150 000 Eur), tačiau, pavyzdžiui, įsigytai viešbučių paskirties patalpai nebūtų taikoma nekilnojamojo turto mokesčio lengvata.
Konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nustato savivaldybės.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2022 metams yra nustačiusi 0,7 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą viešbučių paskirties pastatams (patalpoms) Vilniuje.
Nekilnojamojo turto mokestis, kuris už viešbučių paskirties patalpą gali siekti ir kelis šimtus eurų ar netgi daugiau per metus, atsižvelgiant į tokios patalpos buvimo vietos savivaldybės nustatytą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, galėtų sudaryti asmeniui nemenką finansinę naštą, ypač ilguoju periodu.
Šildymo Kainos
Už poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau.
Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui yra taikomas tik gyvenamosioms patalpoms. Dėl šių priežasčių šilumos energijai ir karštam vandeniui, kurie būtų tiekiami į negyvenamosios paskirties patalpas, būtų taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.
Pasinaudoti lengvatiniu 9 proc. PVM šilumos energijai ir karštam vandeniui visgi būtų galima tuo atveju, jei šių komunalinių paslaugų tiekėjui įrodytumėte, jog negyvenamosios paskirties patalpose faktiškai gyvenate. Praktikoje pakankamas to įrodymas būtų gyvenamosios vietos deklaracija.
Administracinė Atsakomybė
Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis numato, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų.
Nors praktikoje tokia bauda skiriama retai, visgi vertėtų žinoti, jog tokia galimybė egzistuoja.
Patalpos Paskirties Keitimas
Egzistuoja teorinė galimybė pakeisti patalpos paskirtį iš poilsio ar viešbučių paskirties į gyvenamąją paskirtį, tačiau dažnu atveju to padaryti paprasčiausiai nepavyks.
Jei negyvenamosios paskirties pastate yra iki 49 proc. gyvenamosios paskirties patalpų, o likusi 51 proc. yra negyvenamosios paskirties, tuomet pastatas laikomas negyvenamosios paskirties.
Net ir tuo atveju, jei galiojantys teisės aktai, teritorijų planavimo dokumentai, žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas bei pastato specifika leistų pakeisti negyvenamosios paskirties patalpų paskirtį į gyvenamąją, tai gali pareikalauti nemažai sąnaudų ir lėšų.
Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas inžinerines sistemas.
Bankų Ribojimai ir Paskolos Sąlygos
Jei poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpoms įsigyti planuojate gauti banko paskolą, bankas gali paprašyti sumokėti didesnį pradinį įnašą, kuris gali siekti 30 proc. ar net 50 proc. įsigyjamos patalpos kainos vietoj įprasto 15 proc. pradinio įnašo.
Taip pat bankai gali riboti ir maksimalų paskolos grąžinimo terminą iki 10 metų.
Tokias paskolos sąlygas bankai grindžia tuo, jog negyvenamosios paskirties patalpos yra ne tokios likvidžios.
Patarimai Prieš Įsigyjant
Prieš įsigyjant ne gyvenamosios paskirties patalpas, patariama apdairiai įvertinti visus tokio įsigijimo pliusus ir minusus bei tik tuomet priimti gerai pasvertą sprendimą.
Perkant būstą, būtina atkreipti dėmesį ne tik į įprastus būsto kriterijus - dydį (plotą), lokaciją, susisiekimą, infrastruktūrą ar kitus asmeninius poreikius, tačiau ir gerai įsivertinti perkamo būsto teisinę būklę - jo paskirtį.
Todėl prieš įsigydami poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties būstą, turėtumėte gerai žinoti tokiam būstui taikomus apribojimus ir galimus sunkumus bei papildomas tokio būsto naudojimo išlaidas.
Poilsio Paskirties Butai: Privalumai ir Trūkumai
Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą.
Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti).
Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai.
Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.
- Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui.
- Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.
Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius.
Jeigu fizinio asmens disponuojamas nekilnojamasis turtas yra mokslo, poilsio, ūkio, garažų, fermų ir kt. Tačiau yra taikomos išimtys.
Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas.
Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai poilsio ir gyvenamosios paskirties butų skirtumai:
| Aspektas | Poilsio Paskirties Butas | Gyvenamosios Paskirties Butas |
|---|---|---|
| Vieta | Patrauklus kurortuose (Palangoje, Nidoje, Druskininkuose) | Įvairi |
| Nuoma | Puikiai tinka trumpalaikei nuomai (didelės grąžos vasarą) | Gali būti nuomojamas ilgalaikei arba trumpalaikei nuomai |
| Plotas ir Kaina | Mažesnis plotas, dažnai žemesnė kaina už kv. m | Įvairus |
| Mokesčiai | Nekilnojamojo turto mokestis taikomas, nepriklausomai nuo turto vertės, išskyrus atvejus, kai fizinio asmens valdomo poilsio paskirties turto vertė neviršija 150 tūkst. eurų. | Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinami gyventojams nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų. |
| PVM | Už poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau. Standartinis 21 proc. PVM tarifas. | Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui. |
Naujausi Įstatymų Pakeitimai
Nuo šiol poilsio paskirties pastatai bus skirstomi į viešosios rekreacijos ir viešojo poilsio ir asmeninės rekreacijos ir asmeninio poilsio paskirties.
Asmeniniam poilsiui skirti pastatai gali būti statomi tik teritorijų planavimo dokumentuose numatytose teritorijose.
Tuo tarpu, viešojo poilsio pastatas, sanatorija, apgyvendinimui skirtos kitos patalpos, atitinkančios paskirties aprašymą - priskiriamos viešajai rekreacijai.
Viešojo poilsio paskirties pastatai negalės būti skaidomi į patalpas, tad naujai Nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos šiai paskirčiai nebus priskiriamos.
O asmeninio poilsio patalpos gali būti formuojamos tik asmeninės rekreacijos paskirties - asmeninio poilsio paskirties ir mišriuose (polifunkciniuose) pastatuose.
Asmeninio poilsio paskirties pastatai gali būti projektuojami ir statomi tik tose teritorijose, kuriose numatyta tokių pastatų statyba.
Kadangi teisės aktas įsigaliojo tik nuo šio rudens, tokių teritorijų planavimo dokumentuose tiesiog nėra numatyta apskritai.
Tai kelia problemų, nes tampa įmanoma tik viešojo poilsio paskirties pastatų statyba.
Viešojo poilsio paskirties pastatai negali būti skaidomi į atskirus turtinius vienetus, tai reiškia, jog negalės būti ir parduodami kaip atskirai suformuotos patalpos.
Visgi, jeigu pirkėjas įsigijo poilsio paskirties patalpą, pastatytą anksčiau, neturėtų išsigąsti - Nekilnojamojo turto registre jos paskirtis buvo automatiškai pakeista į viešojo poilsio paskirties patalpą.
Toks Nekilnojamojo turto registrų centre padaryto įrašo pakeitimas iš esmės nesukuria papildomų pareigų patalpų savininkams.
Pastatų paskirtys ir jų grupės pakeičiamos automatiškai, tad jokių papildomų veiksmų patiems savininkams nereikia atlikti.
Jeigu jas ateityje bus norima pakeisti į asmeninio poilsio patalpas, pirmiausia, reikės parengti/ pakeisti/ pakoreguoti teritorijų planavimo dokumentus, nes tik teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose gali būti statomi asmeninio poilsio paskirties pastatai, pakeista viso pastato paskirties grupė ir pastato paskirtis.
Šie pakeitimai lemia, jog poilsio paskirties pastatų, kuriuose gali būti formuojami atskiri turtiniai vienetai ir parduodami pirkėjams, į brėžinius įtraukti, kaip atskirų vienetų nebus galima prieš tai nepakeitus teritorijų planavimo dokumentų.
Dokumente turi būti aiškiai įvardijama, kad tam tikra teritorija bus galima užstatyti asmeninio poilsio paskirties pastatais.
Kadangi numatoma, jog asmeninio poilsio paskirties pastatus galima statyti tik tose vietose, kur tai aiškiai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, paprastas rekreacinės paskirties žemės naudojimosi būdo nustatymas nėra pakankamas.
Projektavimo ir statybos srityje vis dar tęsiasi suirutė po didžiųjų 2024 lapkričio teisės aktų pakeitimų.
Primename, kad 2024 metų lapkritį įsigaliojusiame STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ poilsio paskirties pastatai buvo išskirti į dvi paskirties grupes - viešosios rekreacijos ir asmeninės rekreacijos.
Vadovaujantis dabar galiojančia šio STR redakcija, viešojo poilsio pastatai yra Kaimo turizmo pastatas, kempingas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą (viešasis pastatas, skirtas viešajai rekreacijai.
Didžiausia problema, kad iki šiol nėra aišku, kokius teisės aktus reikia taikyti projektuojant asmeninio poilsio pastatus, t. y. Šiuo metu derinamame STR „Pastatai“ projekte numatyta, kad asmeninio poilsio pastatai turi būti projektuojami vadovaujantis šio STR IV skyriumi, kuriame yra reglamentuojami Negyvenamųjų pastatų projektavimo reikalavimai.
Sklypo Paskirtis ir Naudojimo Būdas
Renkantis žemės sklypą, svarbu atsižvelgti į jo paskirtį ir galimus naudojimo būdus. Ši informacija nulemia, kokius statinius galima statyti sklype ir kokie reikalavimai taikomi statybos procesui. Aptarsime rekreacinės paskirties žemės ypatumus ir galimybes statyti poilsio pastatus.
Priklausomai nuo sklypo paskirties, galimos skirtingos statybos galimybės. Jei sklypo paskirtis yra rekreacinė, tuomet galite statyti vasarnamį - poilsio paskirties pastatą. Tačiau svarbu atskirti sklypo paskirtį nuo naudojimo būdo. Rekreacinis sklypas - tai sklypo naudojimo būdas.
Jei sklypo paskirtis kita, o naudojimosi būdas - rekreacinis, tada galima projektuoti ir statyti poilsio paskirties pastatą.
Žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo sklype galima statyti kaimo turizmo paskirties pastatus.
Rekreacinės paskirties žemė - tai žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami kaimo turizmo paslaugoms teikti ir rekreacijos (turizmo) statiniams bei įrenginiams statyti ir eksploatuoti.
Kaimo Turizmo Sodyba
Jei žemės ūkio paskirties žemės sklypui yra įregistruotas rekreacinio naudojimo būdo žemės sklypas, tai šiame žemės sklype galima statinių statyba kaimo turizmo paslaugoms teikti.
Poilsio Paskirties Pastatai
Pagal STR (Statybos techninį reglamentą) statinių klasifikavimą, poilsio paskirties pastatai apibrėžiami kaip pastatai, skirti poilsiui. Tai apima:
- Poilsio namus
- Turizmo centrus
- Kempingų pastatus
- Kaimo turizmo pastatus
- Vasarnamius
- Medžioklės namelius
- Kitus poilsio pastatus
Pastato Dydis ir Aukštis
Pastato dydis paskaičiuojamas pagal sklypo užstatymo intensyvumą ir tankį. Norint tiksliai paskaičiuoti, kokio dydžio pastatą galima statyti, reikėtų matyti sklypo dokumentus.
Taip pat labai svarbu atsižvelgti į vandens telkinio apsaugos juostą, jei tokia yra šalia sklypo.
Dėl pastato dydžio ir aukščio apribojimų reikia žiūrėti bendrą rajono planą ir atidžiai išstudijuoti visus apribojimus, taikomus konkrečiam sklypui.
Todėl, prieš pradedant statybas, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais ir išsiaiškinti visus reikalingus dokumentus bei apribojimus.
Pagrindiniai Aspektai Planuojant Statybas Rekreacinės Paskirties Sklype
| Aspektas | Svarba |
|---|---|
| Sklypo paskirtis | Nulemia, kokius pastatus galima statyti. |
| Užstatymo intensyvumas | Ribos pastato dydį ir tankį. |
| Vandens telkinio apsaugos juosta | Gali riboti statybos galimybes šalia vandens telkinių. |
| Rajono planas | Nustato bendrus apribojimus statyboms regione. |
Statybų Reglamentavimo Pakeitimai
Statybų reglamentavimo pakeitimai apima ir patalpų paskirčių esminiai pakeitimai, kurie turi įtakos ne tik projektuojamiems bei vystomiems projektams, bet ir jau pastatytiems statiniams.
Paprastai tariant, toks pokytis reiškia, kad nuo šiol poilsio paskirties pastatai bus skirstomi į viešosios rekreacijos ir viešojo poilsio ir asmeninės rekreacijos ir asmeninio poilsio paskirties.
Tuo tarpu, viešojo poilsio pastatas, sanatorija, apgyvendinimui skirtos kitos patalpos, atitinkančios paskirties aprašymą - priskiriamos viešajai rekreacijai.
Viešojo poilsio paskirties pastatai negalės būti skaidomi į patalpas, tad naujai Nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos šiai paskirčiai nebus priskiriamos.
Asmeninio poilsio paskirties pastatai gali būti projektuojami ir statomi tik tose teritorijose, kuriose numatyta tokių pastatų statyba.
Kadangi teisės aktas įsigaliojo tik nuo šio rudens, tokių teritorijų planavimo dokumentuose tiesiog nėra numatyta apskritai.
Viešojo poilsio paskirties pastatai negali būti skaidomi į atskirus turtinius vienetus, tai reiškia, jog negalės būti ir parduodami kaip atskirai suformuotos patalpos.
Toks Nekilnojamojo turto registrų centre padaryto įrašo pakeitimas iš esmės nesukuria papildomų pareigų patalpų savininkams.
Nors pokytis sukėlė nerimą tarp nekilnojamojo turto savininkų bei vystytojų, svarbu pabrėžti, kad jis aktualus tik būsimiems projektams.
Ypatingai - pajūryje vystomoms statyboms, kurių nemaža dalis vykdoma rekreacinės paskirties žemės sklypuose.
Kadangi numatoma, jog asmeninio poilsio paskirties pastatus galima statyti tik tose vietose, kur tai aiškiai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, paprastas rekreacinės paskirties žemės naudojimosi būdo nustatymas nėra pakankamas.
Detaliųjų planų rengimas užtrunka 1-3 metus, o bendrųjų planų - ilgiau.
Kadangi tai bus naujas statinys, kyla klausimas, ar galės būti formuojamos poilsio paskirties patalpos, nors tas numatyta projektiniuose pasiūlymuose.
Vertinant per tą prizmę, kad teisė atgal negalioja, o statytojo projektui taikoma specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo metu galiojančios teisės normos, neturėtų būti ribojama galimybė skaidyti viešojo poilsio paskirties pastatą į atskiras viešojo poilsio paskirties patalpas.
Kol kas šiuo aspektu jokių pokyčių nėra ir tikimasi, jog ateityje ši tendencija išliks, o žmonės, kurie kažkada įsigijo poilsio paskirties patalpas, dabar jau priskirtas prie viešojo poilsio patalpų, turės tas pačias lengvatas.
Visgi atkreipiu dėmesį, jog mokesčių lengvatos yra išimtis ir galiausiai teisinis reguliavimas tuo klausimu gali keistis.
NP5 teikia tiek dalinių statybos darbų paslaugas daugiašaliuose poilsio paskirties pastatų statybos projektuose, tiek poilsio paskirties pastatų statybų priežiūrą generalinio rangovo pozicijoje Šiauliuose, Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos regionuose.
Planuodami pradėti statyti poilsio paskirties pastatą, pirmiausia turėtumėte įsivertinti projekto apimtį, teritorijos planą, susidaryti sąmatą bei gauti visus reikiamus leidimus.
Todėl bendruoju atveju tokiame žemės sklype galima statyti poilsio paskirties pastatą, tačiau nepažeidžiant kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų.
tags: #poilsio #paskirties #pastatai