Skola Už Buto Renovaciją Po Santuokos Nutraukimo: Teisiniai Aspektai

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus. Šiame straipsnyje aptarsime, ar dovanotas turtas gali būti konfiskuotas už skolas, kokios yra sutuoktinių teisės į turtą ir kaip jis dalijamas skyrybų atveju.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pavyzdžiui, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Kas įeina į bendrąją jungtinę nuosavybę?

• Turtas, įgytas po santuokos sudarymo: Tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
• Pajamos: Bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Verslas: Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo individuali įmonė buvo pertvarkytą į uždarąją akcinę bendrovę, iš esmės padidėjus jos kapitalui. Tad įmonės vertės padidėjimas, prieaugis pripažintinas bendrąja jungtine buvusios individualios įmonės savininko bei jo sutuoktinio (-ės) nuosavybe.
• Pajamos iš darbinės ar intelektinės veiklos: Bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą.
• Pajamos iš asmeninės nuosavybės: Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunomos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.

Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.

Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas. Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

Kas įeina į asmeninę nuosavybę?

• Turtas, įgytas iki santuokos: Tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
• Dovanotas ar paveldėtas turtas: Asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
• Asmeninio naudojimo daiktai: Asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
• Intelektinė nuosavybė: Kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
• Lėšos ir daiktai asmeniniam verslui: Asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.
• Ypatingo pobūdžio lėšos: Jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.

Skolų Išieškojimas ir Turto Arestas

Pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje- www.antstoliai.lt.

Pagal įstatymą turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, turi būti įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Už antstolio informavimą apie adreso pasikeitimus yra atsakingi patys proceso dalyviai.

Jei nenustatyta skolininkui priklausoma dalis bendroje nuosavybėje, antstolis areštuoja visą turtą. Skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galimas tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų (CPK 663 str.).

Skola gali būti perduota išieškojimui iškart po to, kai sueina sąskaitos mokėjimo terminas. Ne, negali visko nuskaičiuoti, nepaliekant pragyvenimui. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.

Taip, jeigu skolininkas neturi jokio turto, niekur nedirba - tuomet išieškoti iš jo skolą, praktiškai neįmanoma. Tačiau ta skola jam niekur nedingsta, o tik didėja (nes didėja išieškojimo išlaidos). Taip, yra kas superka skolas.

Turto Banko Vaidmuo

Turto bankas bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas valstybės vardu administruoja nuo 2015-ųjų. Turto bankas nepaveldi piniginių lėšų, kilnojamojo turto ir žemės sklypų be pastatų, šį turtą valstybės vardu perima valdyti atitinkamai VMI ir NŽT.

Kasmet Turto bankas pagal išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus, teismo sprendimus konfiskuoti turtą ir/ar dovanojimo sutartis perima apie 400 vnt. įvairios paskirties turto: gyvenamosios (butai ar jų dalys, gyvenamieji namai ar jų dalys), žemės ūkio (fermos, sandėliai), inžinerinės infrastruktūros (gręžiniai, vandentiekio bokštas, vamzdynai), sodo pastatų ar jų dalių, garažų, kuro sandėlių, administracinės ir kt. paskirčių, ir įmonių akcijų.

Turto bankas iš viso gavo 3172 palikimo perėjimo valstybei liudijimus, pagal kuriuos surašyti 3199 priėmimo-perdavimo aktai (patalpos, pastatai ir statiniai bei jiems priskirti žemės sklypai), taip pat paveldėti 117 įmonių akcijų paketai.

Turtą valstybė dažniausiai paveldi trimis atvejais: kuomet turtas yra su skolomis, taip pat paveldėtojai atsisako priimti labai prastos būklės turtą ir jo dalis, žmonės sąmoningai nusprendžia turtą testamentu palikti valstybei arba įpėdinių tiesiog nėra.

Didžioji dalis perimto nekilnojamojo turto yra gyvenamosios paskirties, t. y. butai ar jų dalys, taip pat bendrabučio tipo kambariai ar jų dalys bei gyvenamieji namai su kitais pastatais (daržinės, tvartai sandėliai ir kt.) ar jų dalys. Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų, štai praėjusiais metais aukcione parduotas butas Vilniaus senamiestyje už 176 tūkst. eurų.

Didžioji dalis (apie 60 proc.) paveldėto ir perimto nekilnojamojo turto yra su skolomis (areštuotas, įkeistas, kt. kreditoriniai reikalavimai). Vidutinis skolinio įsipareigojimo dydis - apie 2 500 eurų, mažiausia buvusi skola - 5 eurai, didžiausia - 700 tūkst. eurų.

Daugiausiai nepaveldėto turto - Vilniuje ir Vilniaus rajone. Turtas, atitenkantis valstybei, gali būti visoje Lietuvoje. Anot pašnekovės, teritorinis perimamo turto pasiskirstymas atitinka ir vietovių dydį, tačiau yra vietovių, kur valstybė nėra perėmusi nė vieno nekilnojamojo turto objekto, tai - Birštono ir Neringos savivaldybės.

Per visą laikotarpį nuo 2015-ųjų daugiausia turto - apie 300 ir daugiau, perimta Vilniaus mieste ir rajone; Kauno mieste ir rajone - daugiau nei 200 objektų; Šiaulių mieste ir rajone, Klaipėdos mieste ir rajone bei Akmenės rajone - daugiau nei 150 objektų; Radviliškio rajone, taip pat neatsilieka Mažeikių, Kėdainių, taip pat Panevėžio miestas ir rajonas kartu - perimta virš 100 objektų. Kitose savivaldybėse perimta iki 100 objektų ir mažiau.

Skaičiuojant pagal apskritis, didžioji dalis turto perimta Šiaulių apskrityje, po to rikiuojasi Kauno ir Vilniaus apskritys, toliau Klaipėdos, Panevėžio, Utenos, Telšių, Marijampolės, Alytaus ir Tauragės apskritys.

Paveldėtojai tokiais atvejais turi padengti Turto banko patirtas išlaidas bei palikėjo skolas, jei tokių būta. Tokie atvejai, kai turtas teismo keliu gražinamas paveldėtojams nėra dažni ir tesudaro 4,65 proc. nuo viso perimto turto (viso 149 atvejai nuo 2015 m. kovo iki 2022 m. liepos).

Viena iš trijų priežasčių, kodėl paveldėto turto įpėdiniai vis tik atsisako, yra prasta turto būklė arba, kai paveldima tik nekilnojamojo turto dalis, pvz.: trečdalis vieno kambario buto, aštuntadalis sandėlio ir pan.

Didelę dalį valstybės paveldimo turto sudaro turtas, kuris rinkoje nėra itin likvidus, yra apleistas, kaimiškose vietovėse, bendrabučiuose arba turto dalys. Brangiausias kitą savaitę (rugpjūčio 8-11 dienomis) parduodamas paveldėto turto objektas yra Kaune, jo pradinė kaina 52 470 tūkst. eurų, pigiausias - vos 11 eurų vertės dalis buto su rūsiu ir dalimis ūkinių pastatų.

Turto banko skaičiavimais, per visą veiklos laikotarpį iš visų perimtų butų apie 65 proc. buvo visas butas, o butų dalių - 35 proc., tačiau ne retas atvejis, kai paveldėjus dalį buto, po kurio laiko paveldima ir likusi dalis. Priešingas atvejis su gyvenamaisiais namais - iš visų perimtų gyvenamųjų namų (sodybų pastatų) apie 32 proc. visas gyvenamasis namas, o gyvenamųjų namų dalių - 68 proc.

Paveldėtas turtas reikalauja daug administracinio ir teisinio darbo, dokumentų tvarkymas ilgai užtrunka. Paveldėtą turtą paruošti pardavimui užtrunka iki poros metų.

Iš lėšų, gautų pardavus valstybės paveldėtą turtą, neviršijant tikrosios tokio turto vertės, dengiami skoliniai įsipareigojimai, susidarę iki palikėjo mirties, t.y. atsiskaitoma su palikėjo kreditoriais ir antstoliais, taip pat, atlyginamos valstybės bei Turto banko patirtos išlaidos, susijusios su turto paveldėjimu. Likusios lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.

Tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, Civilinis kodeksas numato, jog valstybė palikėjo skolas dengia neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Viso turto, kuris parduodamas viešo aukciono būdu, pradinę kainą nustato nepriklausomi turto vertintojai.

NT ar kito turto besižvalgantys pirkėjai turi galimybę už realią rinkos kainą jį įsigyti Turto banko rengiamuose aukcionuose. Jeigu butas, namas ar pan. parduodamas be skolų, tai gali būti geras pirkinys. Rizikingesnis pirkinys, anot NT eksperto, yra su skolomis, todėl reiktų įsitikinti, kad jų nėra. O jei vis tik buvęs turto savininkas - įsiskolinęs už turtą, pasidomėti, kiek ir kam, ar skolos bus padengtos ir pan.

Turto bankas parduoda paprastai parduoda niekieno nebenaudojama, bešeimininkį turtą, kurį galima apžiūrėti, įvertinti esamą situaciją, suprasti, kas yra parduodama patikimo pardavėjo. Problemų paprastai kyla dėl turto su skolomis, parduodamo varžytinėse. Tada gali kilti problemų, kenkėjiškumo atvejų, kai senojo savininko padaroma žala arba tiesiog neįsileidžiama į turtą, yra gaištamas laikas, pinigai.

Turto bankas kreipiasi į notarą dėl turto paveldėjimo valstybės vardu, pagal notarine forma patvirtintą dovanojimo sutartį (nekilnojamasis turtas ir akcijos). Jeigu turtas yra konfiskuotas valstybės naudai turtas, jį perduoda antstoliai, vykdantys teismo sprendimus. Turto bankas kreipiasi į teismą dėl nekilnojamojo turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn.

Perėmęs turtą, Turto bankas įvertina, tvarko jo apskaitą ir dokumentus, administruoja tokio turto skolas, jei jų yra ir ruošia turtą pardavimui ir organizuoja tokio turto viešus aukcionus.

tags: #po #santuokos #nutraukimo #skola #uz #buto