Statant ar rekonstruojant pastatus Lietuvoje, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi skirtingų tipų statiniams. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra pastatų ir gyvenamųjų namų skirtumai, kada reikalingas statybos leidimas, kaip įteisinti savavališkas statybas ir kitus svarbius aspektus.
Statybos leidimų reikalingumas
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?
Nesudėtingi statiniai
Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, norint statyti ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba namą sodo bendrijose iki 50 m², statybos leidimas nereikalingas. Nors leidimas nereikalingas, būtina informuoti savivaldybės administraciją apie planuojamą statybą.
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- kultūros paveldo objekto teritoriją,
- kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
- kultūros paveldo vietovę,
- kurortą,
- Kuršių neriją,
- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- miestą,
- konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją,
- kultūros paveldo objekto teritoriją,
- kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
- kultūros paveldo vietovę,
- gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną,
- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Reikalavimai žemės sklypui
Svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti norimą pastatą. Sklypai gali būti žemės ūkio paskirties, sodo ar miško žemės, ir kiekvienas jų turi savus reikalavimus statyboms.
Prieš statant pastatą svarbu įsitikinti, kad žemės sklypas turi tikslius kadastrinius matavimus.
Žemės ūkio paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda adresų. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga.
Vienas svarbiausių techninių reikalavimų - minimalūs atstumai nuo sklypo ribų. Pagal teisės aktus, pastatas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti arčiau, reikia gauti rašytinį sutikimą iš kaimyninio sklypo savininko.
Energetinis naudingumas
Pagal naujausius reikalavimus, visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad pastatai turi būti itin gerai izoliuoti, naudoti energiją taupančias technologijas bei atsinaujinančius energijos šaltinius.
Savavališkos statybos įteisinimas
Domimės jau atliktų savavališkų statybų įteisinimu. Kokia yra preliminari kaina? Nuo ko ji priklauso? Kokie veiksmai?
Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso.
Teikiant prašymą išduoti statybos leidimą, kai jau atlikti savavališkos statybos darbai, reikia pateikti: įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą patvirtinantis dokumentą ir savavališkos statybos sąnaudų vertę patvirtinančio dokumento kopija.
Taigi, planuojant keisti pastato paskirtį, neatliekant statybos darbų ar atliekant pastato paprastąjį remontą pirmiausiai privaloma parengti pastato paskirties keitimo projektą (pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 12 punktą) ir gauti SLD (pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą).
Jei keičiant pastato paskirtį atliekami kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbai, tokiu atveju rengiamas atitinkamos rūšies projektas su paskirties keitimu.
Dėl paskirties keitimo projekto parengimo reikia kreiptis į projektavimo įmonę.
Kiti svarbūs aspektai
Net jei pastatas mažas, jis turi atitikti tam tikrus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Statant sodo namą, vasarnamį ar ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba sodo bendrijose, būtina laikytis aukščiau išvardytų reikalavimų.
Taip pat reikia atsižvelgti į inžinerinių tinklų prijungimo reikalavimus: elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų įrengimą.
Projektavimo metu taip pat reikia atsižvelgti į pastato aukščio ir aukštų skaičiaus apribojimus. Lietuvoje gyvenamiesiems pastatams ir ūkiniams pastatams iki 80 m² dažniausiai taikomi apribojimai, leidžiantys statyti ne daugiau kaip vieną aukštą su mansarda.
Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.
Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija.
Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.
Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.
Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo.
Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Statinio tipai ir reikalavimai
| Statinio tipas | Plotas | Statybos leidimas | Papildomi reikalavimai |
|---|---|---|---|
| Ūkinis pastatas (už miesto ribų) | Iki 80 m² | Nereikalingas | Informuoti savivaldybę |
| Namas sodo bendrijoje | Iki 50 m² | Nereikalingas | Informuoti savivaldybę |
| Gyvenamasis namas (nuo 2017 m.) | Bet koks | Privalomas | A++ energinio naudingumo klasė |
| Sodo namas | Virš 80 m² | Reikalingas | Atstumai nuo sklypo ribų |
Statant sodo namą, vasarnamį ar ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba sodo bendrijose, būtina laikytis aukščiau išvardytų reikalavimų.
Šis straipsnis apžvelgia pagrindinius aspektus, susijusius su pastatų ir gyvenamųjų namų statybomis bei įteisinimu Lietuvoje.
Neteisėta statyba - tai aktuali problema Lietuvoje, susijusi su įvairiomis pasekmėmis tiek statytojams, tiek aplinkai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nuolat fiksuoja pažeidimus ir imasi priemonių jiems šalinti.
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad neteisėta statyba yra tik naujo namo statymas be leidimų. Tačiau iš tikrųjų, savavale statyba laikoma bet kokia rekonstrukcija, kurios metu name atsiranda papildomos patalpos, ar kai namo vieta sklype lyginant su pradiniu projektu pasislenka daugiau nei per metrą. Net klojant trinkeles arčiau nei 1 m iki kaimyno sklypo ribos atsiranda rizikų - tam reikia kaimyno sutikimo, be kurio vėliau bus keblu turtą parduoti. Visgi praktikoje žmonės tokio tipo rekonstrukcijas masiškai vykdo be leidimų ir kitų dokumentų.
Valstybinėje žemėje nelegaliai pastatytos tvoros, sandėliukai, gyvatvorės ir kiti objektai neliks nepastebėti. Nuo metų pradžios visame mieste užfiksuoti keli šimtai galimų pažeidimų, privačių sklypų savininkams išsiųsti prašymai neteisėtai įrengtus statinius pašalinti.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) primena, kad neteisėtos statybos ar žemės naudojimo pažeidimų šalinimo privalomieji nurodymai yra vykdomieji dokumentai. Jų nevykdymas gali sukelti rimtas teisines ir finansines pasekmes, kurių galima išvengti.
Neteisėtos statybos pasekmės
Savavalės statybos privačiame name ar sklype Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išties gali nepastebėti daugelį dešimtmečių, tačiau problemos tikrai kils nesutariant su kaimynais ir, dažniausiai, norint turtą parduoti ar paveldėti. Savavalės ir neįteisintos statybos faktas paprastai išryškėja atnaujinant kadastrinius turto matavimus - tai šiandien praktiškai neišvengiama norint turtą parduoti ar paveldėti.
Neretai nutinka ir atvejai, kai nauji ar esami savininkai nutaria namą rekonstruoti legaliai, tačiau tuomet paaiškėja, kad objekte prieš dešimtmetį ar du jau buvo atlikta neįteisinta rekonstrukcija. Net NT brokeriai vengia imtis objektų, kuriuose faktas neatitinka dokumentų.
Pagrindinės pasekmės:- Baudos
- Priverstinis statinio nugriovimas
- Apsunkintas turto pardavimas ar paveldėjimas
- Teisiniai ginčai su kaimynais
Kaip įteisinti neteisėtai pastatytą namą?
Jei visgi diena, kai savavalę statybą teks įteisinti, anksčiau ar vėliau tikrai ateis, tuomet situacija sprendžiama keliais etapais. Pirmiausia atliekami nauji viso objekto kadastriniai matavimai - pastato, sklype esančių statinių ir paties sklypo. Kartu įregistruojami statiniai, kuriems nebūtinas statybos leidimas ir atliekama toponuotrauka. Šio proceso kaina priklauso nuo esamų statinių sklype kiekio ir gali siekti 300-600 Eur.
Tuomet su nepriklausomu statybų ekspertu įvertinamas savavalės statybos dydis. Ekspertas atliks ekspertizę ir kartu su sąmatininku suskaičiuos baudą, kurią reikės sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tiesa, pačiam tvarkant statybos ar rekonstrukcijos įteisinimą ir savanoriškai kreipiantis į inspekciją, baudos dydis bus 50 proc. mažesnis lyginant su atvejais, kai savininkas „pagaunamas“.
Sumokėjus baudą, rengiamas statinio rekonstrukcijos projektas - net jei faktiškai statyba jau yra įvykusi. Šiame žingsnyje reikės rasti architektą, kuris parengs projektą ir padės gauti naują statybų leidimą. Išlaidos čia priklausys nuo projekto apimties ir sudėtingumo, bet vertėtų taip pat orientuotis į kelis tūkstančius eurų. Savavalės statybos įteisinimo atveju dažniausiai padidės pastato plotas, tad reikės sumokėti ir atitinkamą infrastruktūros mokestį savivaldybei. Jis šiuo atveju nebus didelis ir sieks nuo kelių dešimčių iki šimtų eurų.
Gavus statybos leidimą, vykdomas statybos užbaigimas, skirtingose situacijose galintis reikšti realius darbus arba jokių darbų. Tuomet faktą patvirtins statybų ekspertas ir dokumentai užregistruojami Registrų centre.
Žingsniai įteisinant neteisėtą statybą:
- Nauji kadastriniai matavimai
- Ekspertinis įvertinimas ir baudos apskaičiavimas
- Bauda sumokama VMI
- Statinio rekonstrukcijos projekto rengimas
- Statybos leidimo gavimas
- Statybos užbaigimas ir registracija Registrų centre
Priklausomai nuo situacijos sudėtingumo, statybos įteisinimo procedūros gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Ypatingai svarbu žinoti sklypo užstatymo galimybes, t.y. ar nėra apribojimų, kurie apsunkintų statybos įteisinimo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad jei visas statinys yra savavalė statyba, tai gyvenamasis namas turės pasiekti A++ klasę. Visgi jei savavalė statyba yra tik statinio dalis, tuomet jai pakaks C ir aukštesnės klasės.
Prie kiekvieno projekto paprastai dirba daug specialistų - matininkai, geodezininkai, ekspertai, projektuotojai, architektai, konstruktoriai, savivaldybės specialistai bei institucijos, kurios derina statybos leidimo išdavimą. Todėl visas statybos įteisinimo projektas gali kainuoti nuo 4000 Eur iki 10000 Eur ar net daugiau.
Svarbu žinoti, kad savavalė statyba gali būti įregistruojama Nekilnojamojo turto registre su įrašu, kad sklype yra savavalė statyba, o tai reiškia, kad disponavimas turtu gali tapti itin ribotas.
Visų šių problemų galima paprastai išvengti - tiesiog pasitarus su savivaldybe ar architektu, kokiems planuojamiems darbams reikalingas leidimas. Statybos leidimai visada privalomi kultūros paveldo teritorijose, saugomose teritorijose ar parkuose, taip pat gyvenamiesiems pastatams miesto ar kaimo vietovėse.
Statybos įteisinimo išlaidos:
| Išlaidos | Suma (apytiksliai) |
|---|---|
| Kadastriniai matavimai | 300-600 EUR |
| Bauda VMI | Priklauso nuo statybos dydžio |
| Rekonstrukcijos projektas | Keli tūkstančiai EUR |
| Infrastruktūros mokestis savivaldybei | Nuo kelių dešimčių iki šimtų EUR |
| Visas įteisinimo projektas | 4000-10000 EUR ar daugiau |
Lietuvoje dažna situacija, kad kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jam priklauso - t.y. “atima” ar kitaip savo tikslais išnaudoja ir dalį kaimyninių sklypų žemės. Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė).
Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti. Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje. Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte). Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis.
Būtina pasiruošti:- Surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus
- Kaimyno daromus pažeidimus
- Nepavykusius mėginimus su juo tartis
Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų. Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą).
Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą.
Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama. Priklausomai nuo teritorijos, naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų. Susimokėjus baudą, tenka pastatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.
Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija atlieka statybos teisėtumo patikrinimus pagal metinius veiklos planus, savo iniciatyva tikrindama statybas.
Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiant statybos projektą.
Šie reikalavimai taikomi projektuojant naują Namą. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą Namą, Reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai Namo daliai, išskyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos Namo dalies išmatavimai nekeičiami.
Reglamento reikalavimai yra privalomi Namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas.
Namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams.
Didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi.