Planuojamas naujas daugiabutis Pabradėje ir kiti statybų projektai Lietuvoje

Lietuvoje vyksta įvairūs statybos ir renovacijos projektai, skirti pagerinti infrastruktūrą ir gyvenimo kokybę. Aptarsime keletą svarbiausių iš jų, įskaitant planuojamą naują daugiabutį Pabradėje.

Mokymo komplekso statyba Pabradėje

2023 m. vasario 15 d. statybos bendrovė „Merko statyba“ pasirašė daugiau nei 110 mln. eurų vertės sutartį su NATO paramos ir pirkimų agentūra (NSPA) projektuos ir statys mokymo kompleksą Pabradėje, Švenčionių rajone, kur veikia Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligonas. Trečiadienį pranešė „Merko statyba“.

Įgyvendinus šį projektą Pabradės poligonas taps vienu moderniausių Baltijos šalyse ir bus pajėgus priimti iki 3 tūkst. sąjungininkų karių. Bus sukurtos tinkamos sąlygos pratyboms, poilsiui, užtikrinta logistinė ir techninė parama. Be komplekso Pabradėje, šiuo metu Lietuvoje statomi trys nauji bataliono dydžio kariniai miesteliai - Šilalėje, Šiauliuose ir Vilniaus rajone.

Pabradės geležinkelio stotis

„Merko“ pernai lapkritį pranešė gavusi maždaug 7 mln. eurų vertės užsakymą statyti NATO mokymų centrą Vilniuje - jo statybas numatoma baigti 2024-ųjų antrąjį ketvirtį.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje

Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 2.600 daugiabučių, kuriuose gyvena apie 75.000 šeimų. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) parengė parodą „Renovacija keičia miestų veidus“, kurią siūlo apžiūrėti virtualiai. Vis dėlto norėtųsi, kad informacijos apie pristatomus renovacijos projektus joje būtų pateikta.

Senų daugiabučių renovacijos tempai Lietuvoje turėtų išaugti trigubai, o iš viso iki 2050 m. keliamas tikslas atnaujinti apie 30.000 tokių gyvenamųjų namų. Tai numatoma šiuo metu rengiamoje naujoje valstybinėje strategijoje, kurią įgyvendinus daugiabučių namų energetinis efektyvumas vidutiniškai.

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, praėjusiais metais Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 300 daugiabučių arba 9.000 butų. Iš viso nuo 2013 metų, kuomet į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, iki 2019 metų atnaujinta daugiau kaip 24.000 daugiabučių arba 70.000.

Pernai šalyje buvo renovuota daugiau kaip 400 daugiabučių, o šiuo metu renovuojamų skaičius artėja prie 500. Norinčių atsinaujinti paraiškų laukiama iki vasario pradžios. Kaip praneša Aplinkos ministerija, šiuo metu šalyje renovuojami 483.

Daugiabučių renovacija

Kvartalinės renovacijos

LR Aplinkos ministerija rengia tarptautinę konferenciją, skirtą kompleksiniam kvartalų atnaujinimui didinant energinį efektyvumą. Renginyje šios srities ilgamete patirtimi pasidalins vokiečiai. Sausio 23 dieną (ketvirtadienį) Aplinkos ministerijoje įvyks tarptautinė konferencija, kurioje bus apžvelgti ir įvertinti pagal bendrą Vokietijos ir.

Demonstracinėje kvartalinės renovacijos programoje dalyvaujantys Šiauliai per kelerius metus planuoja kompleksiškai atnaujinti Draugystės prospekto teritoriją. Žadama, kad jau po keleto metų šis kvartalas turėtų tapti pavyzdžiu ne tik Šiauliams, bet ir kitiems miestams.

Vilniaus savivaldybė imasi skatinti vilniečius atsinaujinti senųjų daugiabučių kvartalus. Pagal sostinės tarybos patvirtintą programą ji sumokės 1288 naujai suformuotoms kaimynijoms už jų kvartalų atnaujinimą. Tai pirmas tokios apimties projektas Lietuvoje. BUS SKIRTA APIE 95 MLN. EURŲ Savivaldybė.

Kiti svarbūs projektai

• Rumpiškės proveržis Klaipėdoje: Jau šį mėnesį planuojama užbaigti tvarkyti pirmąją Klaipėdos Rumpiškės gyvenamųjų namų kvartalo teritoriją. Šiame itin nusidėvėjusiame „chruščiovinių“ daugiabučių namų rajone įgyvendinamas pirmasis kompleksinio sutvarkymo daugiabučių kvartalas uostamiestyje.
• Programa „Svajonių kiemas“ Kaune: Trečius metus Kaune gyvuojanti programa „Svajonių kiemas“ šiemet sulaukė rekordinio gyventojų susidomėjimo. Antrojo šalies miesto savivaldybės paramą savo projektams užsitikrino net 94 daugiabučių gyventojai. Daugiabučių kiemai - viena didžiausių mūsų miestų problemų. Kaune šią problemą spręsti padeda.
• Gatvės meno galerija Kaune: Gatvės meno ekspoziciją Kaune papildo vis nauji kūriniai. Pilkas ir niūrias sienas po langais jau gali pamiršti Partizanų gatvės 30-ojo bei aplinkinių daugiabučių gyventojai - jas pakeitė „miškas“. Kauno Partizanų gatvės elektros transformatorinę gatvės menininkai pavertė spygliuočių.
• Daugiabučių renovacijos žemėlapis: Būsto energijos taupymo agentūra, bendradarbiaudama su bendrove „Hnit-Baltic“, sukūrė viešai prieinamą interaktyvų ir patogų naudoti šalies daugiabučių renovacijos žemėlapį. Pastarasis veikia geoinformacinių technologijų pagrindu. Daugiabučių renovacijos žemėlapyje pateikiama informacija apie užbaigtus ir dabar vykdomus daugiabučių namų modernizavimo.

Karinio mobilumo jungčių stiprinimas

2024 m. gegužės 23 d. Geopolitinės situacijos kontekste karinio mobilumo jungčių stiprinimas išlieka tarp prioritetinių Europos tikslų. Šiais metais, siekdama užtikrinti sklandų karinės technikos judėjimą šalyje, „Via Lietuva“ iš Vyriausybės paskirtų bankų laikinojo solidarumo įnašo asignavimų į dvigubos paskirties projektų įgyvendinimą ketina investuoti beveik 140 mln.

Šiais metais „Via Lietuva“ jau suplanavo ir pasirašė infrastruktūros atnaujinimo darbų atlikimo sutartis šalia visų didžiausių šalies karinių poligonų. Dalies planuojamų projektų atlikimui viešųjų pirkimų procedūros dar vykdomos.

Birželio mėnesį bus pradėti Jonavos aplinkkelio I-ojo etapo statybos darbai. Jonavos aplinkkelio projekto įgyvendinimas suplanuotas dviem etapais, pirmojo pabaiga numatyta kitų metų pradžioje. Jonavos aplinkkelis taps ypatingai svarbia susisiekimo arterija NATO sąjungininkų karinės technikos judėjimui aplink šalia esantį Ruklos poligoną. Pirmojo aplinkkelio etapo darbų kaina sudaro 4,8 mln.

Šiais metais planuojama tęsti pernai pradėtus intensyvius darbus ir šalia Rūdninkų poligono. Iš viso aplink jį bus atnaujinama daugiau nei 32 km kelio atkarpų, užtikrinant, kad čia judanti sunki karinė technika galėtų būti eksploatuojama patogiai ir nepažeidžiant kelio infrastruktūros.

Pernai pradėti darbai prie Pabradės karinio poligono šiais metais bus aktyviai vykdomi ir toliau. Šiuo metu projektuojamos 4 kelių atkarpos, kurių bendras ilgis sudaro beveik 20 km.

Šiemet numatyta užbaigti ilgiausią rekonstruojamą 16 km atkarpą nuo Marijampolės iki Skardupių kaimo bei pradėti paskutiniojo 12 km ruožo, ties pasieniu, atnaujinimo darbus. Iš viso šiais metais „Via Baltica“ kelio modernizavimui numatyta skirti apie 80 mln.

Intensyvūs darbai tęsiami ir automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kur dalis karinio mobilumo lėšų bus panaudotos pradedamo rekonstruoti tilto per Kruną darbams (numatyta karinio mobilumo lėšų dalis - daugiau nei 4 mln. Eur). Praėjusiais metais laikinojo bankų solidarumo įnašo lėšų dalis investuota į A. Meškinio tilto per Nerį rekonstrukciją (tam pernai skirta 18,2 mln.

Šiais metais, vystant šalies kelių tinklo infrastruktūrą, jau vykdomi ir planuojami pradėti ne tik dvigubos kelių infrastruktūros darbai. Visoje šalyje remontuojamos intensyviausio eismo ir blogiausios kokybės kelių atkarpos, ypatingai didelis dėmesys skiriamas šalies tiltų ir viadukų infrastruktūrai.

Šiais metais „Via Lietuva“ biudžetą sudaro 583 mln. Eur Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų (dalis šių lėšų yra perskirstomos savivaldybėms), 140 mln. Eur biudžeto lėšų karinio mobilumo projektams bei 159 mln.

TEN-T transporto tinklas Lietuvoje

2023 m. pelnas siekė 45,7 mln. eurų, buvo 2550 darbuotojų, veikė 21 valstybėje. 2024 m. tikslas yra apie 70 mln. eurų pelnas, 3200 darbuotojų ir 30 valstybių. Konsoliduota apyvarta pernai sudarė 294 mln. eurų, šiemet turėtų siekti apie 400 mln.

Tuo metu artimiausių 10 metų augimo tikslai yra apie 8 tūkst. darbuotojų Lietuvoje (6 tūkst. Vilniuje, 500 Molėtuose, 1 tūkst. Kaune, kiti užsienyje), apie 15 tūkst. darbuotojų užsienyje (norima, kad produktų kūrimas ir gamyba būtų Lietuvoje, o pardavimas ir aptarnavimas užsienio rinkose), 4 mlrd.

„Didžiausios investicijos į technologijų parką Vilniuje.„Teltonika High Tech Hill“ jau yra dabar veikianti EMS gamykla. Turėtų atsirasti dar viena EMS gamykla, taip pat - PCB, plastiko gamyklos. Yra planuojamas lustų gamybos kompleksas, galios modulių gamybos kompleksas, sandėliai, duomenų centras, parkingas, prekybos centras“, - vardijo P.

„Dalis projektų yra finansuojama iš uždirbto pelno, dalis yra skolinamasi, pavyzdžiui, iš „Swedbank“ ar SEB bankų. Buvo ir Europos investicijų bankas suteikęs paskolą prieš kelerius metus.

„Dėl to įkūrėme „Teltonikos“ akademiją ir pradėjome ugdyti žmones. Vedėme pokalbius pagal samdos planą. Vežėme juos mokyti į Vilnių. Dabar naujokai jau mokosi Molėtuose. Jiems yra lengviau. O prieš tai veždavome į Vilnių. Kalbant apie atlyginimus, tos pačios specialybės ir pozicijos darbuotojas uždirba ir Vilniuje, ir Molėtuose tiek pat. Žmogaus pasirinkimas, kur jis nori gyventi. Šiaip regionuose atlyginimai yra šiek tiek mažesni, bet mes nekonkuruojame su jais, mokame vilnietiškus atlyginimus“, - teigė P.

P. Rutkauskas pastebėjo, jog šiuo metu apie 60 proc. pardavimų sudaro Europa, 40 proc. likęs pasaulis. „Teltonika“ yra suplanavusi apie 3,7 mlrd.

„Bet pagrindinė priežastis buvo pagalba kraštui. Pokyčiai Molėtuose yra labai teigiami, mieste pastatytas naujas daugiabutis, daugėja gyventojų. P. „Jau projektuojuosi namus Molėtuose ir su žmona nekantraujame, kada pasistatysime būstą, planuojame persikelti.

„Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 5 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Pagrindiniai karinio mobilumo projektai 2024 m.

tags: #planuojamas #naujas #daugiabutis #pabrade