Pirtis yra neatsiejama lietuvių kultūros dalis, tačiau kartais ji gali sukelti tam tikrų problemų, ypač teisinių. Ne paslaptis, kad daugelis žmonių svajoja turėti nuosavą lauko pirtį, kurioje laisvalaikiu galėtų mėgautis su šeima ar draugais. Tačiau, bene dažniausiai kylantis klausimas pradėjus rimtai svarstyti apie nuosavos pirties statybas - jai taikomi statybos reikalavimai.
Žvelgiant į bendrąją praktiką, pirtis dažniausiai neužima labai daug vietos, todėl yra priskiriama prie nesudėtingų statinių kategorijos, o jos statyboms galioja tos pačios taisyklės kaip sodybai ar vasarnamiui.
Statybos Leidimai ir Reikalavimai
Pirmiausia, reikia nustatyti ar jūsų pirtis bus laikoma statiniu pagal Statybos įstatymą. Statinys yra nejudrus objektas, kurio laikančiosios konstrukcijos arba jų fragmentai yra sukomponuoti statybos proceso metu, vykstant statybos darbams statybos teritorijoje.
Jei jūsų lauko pirtis yra karkasinė, mobilioji ar kitokio tipo, kurią galima perkelti iš vienos vietos į kitą neišardžius jos konstrukcijų ir nesumažinus jos vertės, ji nėra laikoma statiniu ir nereikalauja statybos leidimo ar projekto.
Jeigu jūsų lauko pirtis yra laikoma statiniu, tuomet reikia žinoti, kokiai grupei ji priklauso ir kokie dokumentai yra būtini jos statybai. Statiniai skirstomi į keturias grupes pagal jų sudėtingumą, paskirtį ir riziką. Lauko pirtys paprastai priskiriamos I arba II grupei, priklausomai nuo jų matmenų, aukščio ir konstrukcijų.
I grupės statiniams nereikia statybos leidimo, bet reikia parengti statybos pranešimą ir pateikti jį savivaldybei. II grupės statiniams reikia statybos leidimo, kurį galima gauti savivaldybėje ar elektroniniu būdu per Statybų informacinę sistemą (SIS).
Vis dėlto, jei svarstote apie didesnę pirtį, vertėtų žinoti, kad pirtį be statybos leidimo galite statyti tuomet, jei jos plotas sodo paskirties sklype neviršys 80 m2, 8,5 metrų aukščio, o jos tarpatramis nebus didesnis nei 6 metrai. Tokius išmatavimus atitinkanti pirtis be leidimo gali būti statoma sodo paskirties sklype ar kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius nėra didesnis nei 3 tūkst., o sklypas, kuriame planuojamos statybos, nepatenka į saugomas teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, Kuršių neriją, upių, kurios įtrauktos į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, teritoriją, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritoriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją.
Jei jūsų planuojamas statinys neatitiks nors vieno iš šių reikalavimų, jo statybai leidimą reikės gauti ta pačia tvarka kaip ir statant gyvenamąjį namą.
Gera žinia ta, jog pirčiai, kurios statyboms nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas. Statybos įstatymas nesudėtingo statinio atvejais taip pat nereikalauja pateikti informacijos apie statybos pradžią, todėl, įregistruoti pirtį reikės tik užbaigus jos statybas, deklaruojant statybų užbaigtumą.
Atstumas Iki Kaimynų ir Kitų Statinių
Statant lauko pirtį savo sklype, svarbu ne tik laikytis statybos įstatymo ir teritorijų planavimo reikalavimų, bet ir gerbti kaimynų teises bei interesus. Jei norite statyti lauko pirtį arčiau nei 3 metrai nuo sklypo ribos, jums reikia gauti rašytinį kaimynų sutikimą, kad jie neprieštarautų jūsų planams.
Svarbu žinoti, jog, jei jūsų planuojamam statiniui nebus reikalingas statybos leidimas, jis vis tiek privalės atitikti sodų bendrijos nustatytus reikalavimus - pirtis privalės išlaikyti reglamentuotą atstumą - negalės būti statoma arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Privaloma laikytis ir priešgaisrinio bei sanitarinio atstumo iki kitų statinių reikalavimų.
Kaimynų sutikimo forma nėra griežtai reglamentuota, bet ji turėtų būti aiški, konkreti ir patvirtinta kaimynų parašais. Sutikime turėtų būti nurodyti jūsų ir kaimynų sklypų adresai, kadastriniai numeriai, savininkai, taip pat trumpas aprašymas apie planuojamą pirtį, jos matmenys, aukštis, užstatomas plotas ir atstumas nuo sklypo ribos. Jei galite, pridėkite pirties projektą ar eskizą, kad kaimynai galėtų vizualiai įsivaizduoti, kaip ji atrodys.
Kaimynų sutikimą galite pasirašyti laisva forma, bet jei norite būti saugūs, galite kreiptis į notarą ir apiforminti jį notariškai. Taip pat sutikimą galite pasirašyti kvalifikuotu el. parašu. Taip pat rekomenduojama nusikopijuoti kaimyninių sklypų išrašus iš Registrų centro ir saugoti juos kartu su kaimynų sutikimu.
Jei jūsų sklypas yra sodo, sodininkystės ar kitos bendrijos dalis, jums taip pat gali reikėti gauti bendrijos sutikimą dėl pirties statybos.
Sklypo Paskirtis ir Teritorijų Planavimas
Lauko pirtys turi būti statomos pagal savo sklypo paskirtį ir atitikti teritorijų planavimo dokumentus, pvz., bendrąjį planą, detalųjį planą, specialiuosius planus ir kt. Jei jūsų sklypas yra namų valdos, sodo, sodininkystės ar kitos paskirties, jums gali būti taikomi skirtingi reikalavimai dėl pirties statybos.
Pirtys priskiriamos pagalbinio ūkio paskirties pastatams, kurios tarnauja pagrindiniam daiktui. Pirties statyba vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus, taip pat žemės sklypui gali būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios nustato papildomus derinimus ar draudimus statyti.
Miško žemėje ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti pirtis draudžiama. Žinotina, kad, kai sodyba ar rekreacinė teritorija (kitos paskirties žemės sklypas) yra prie vandens telkinio, kuriam nustatyta paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, tai joje draudžiama statyti pirtis mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki šioje zonoje esančios pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio.
Jei pirties statoma kaip pagalbinis ūkio paskirties pastatas namų valdoje ir jos plotas neviršija 50 kv. m, tuomet tokiam pastatui statybos leidimas yra nereikalingas tačiau yra reikalinga išlaikyti atstumus nuo kaimynų tvoros 3m. Sodo paskirties sklypuose galima statyti pirtį iki 80 kv. m.
Todėl pirčiai stovėti Jūsų sklype jokių suvaržymų nėra!
Štai keletas aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį planuojant pirties statybą:
- Sklypo paskirtis: Įsitikinkite, kad sklypo paskirtis leidžia statyti pirtį.
- Teritorijų planavimo dokumentai: Patikrinkite, ar teritorijų planavimo dokumentai nustato kokius nors apribojimus pirties statybai.
- Atstumas iki kaimynų: Laikykitės nustatytų atstumų iki kaimyninių sklypų ribų, arba gaukite raštišką kaimynų sutikimą.
- Statybos leidimas: Išsiaiškinkite, ar jūsų planuojamai pirčiai reikalingas statybos leidimas.
Pirties Tipas ir Dydis
Išsiaiškinus teisinius reikalavimus, prieš pradedant į darbus, siūlome gerai įsivertinti savo poreikius ir finansines galimybes. Svarstant, kokio dydžio pirtį statyti, dažniausiai lemiamu faktoriumi tampa žmonių skaičius, kurie ja naudosis vienu metu. Jei pirtį įsivaizduojate kaip privatų poilsio kampelį sau ir keletui savo artimųjų, optimalus elektrinės pirties dydis galėtų būti 2 x 2,5 m, malkinės pirties dydis 2,5 x 2,5 m, o lubų aukštis galėtų siekti apie 2,2 m. Tokiu atveju pirtyje du žmonės galės ne tik laisvai prasilenkti, tačiau rasite vietos ir gultui, ir visiems pirties ritualams. Kita vertus, jei į sodybą nevengiate pasikviesti didesnės draugų kompanijos, erdvės pirtyje reikėtų daugiau. Tokiu atveju galima vadovautis taisykle - kuo didesnė erdvė, tuo didesnis komfortas.
Renkantis vieną esminių dalykų - pirties tipą, visų pirma, rekomenduojame visus juos išbandyti patiems. Svarbu žinoti, jog pirties oro drėgnumas labiausiai priklauso nuo krosnelės akmenų įkrovos - kuo daugiau akmenų, tuo drėgnesnė galės būti pirtis ir atvirkščiai, kuo mažiau - tuo sausesnė.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog pirties kainai didelę įtaką turi jos dydis, pradėję domėtis daugiau suprasite, jog net ir to paties dydžio statinio kaina gali skirtis dvigubai ar net trigubai, priklausomai nuo jo įrengimo.
Pirties Įrengimas ir Medžiagos
Medienos, kurią naudosite pirties vidaus įrengimui, kaina tiesiogiai priklausys nuo jos kokybės ir matmenų. Norint, kad tiek pirties gultai, tiek dailylentės gerai atrodytų ne vienerius metus, rekomenduojame rinktis A klasės medieną, pasižyminčia aukščiausia kokybe. Tiesa, kokybė atsispindi ir kainoje - trumpiausios, apie pusės metro ilgio, A klasės medienos dailylentės gali kainuoti iki keleto eurų, o 2 - 3 metrų dailylenčių kaina gali siekti net 20 - 30 eurų.
Lietuviškos medienos, skirtos pirties įrengimui, kaina dažniausiai nepasižymi dideliais skirtumais. Šiuo metu populiariausios 3 lietuviškos medienos rūšys - liepa, drebulė arba juodalksnis. Tiesa, pirties viduje vengiama visur taip mėgstamos naudoti spygliuočių medienos, nes, dėl savo sakingumo, ji nėra tinkama nuolat kaitinamai patalpai įrengti.
Įrenginėjant pirties grindis galimas ne vienas jų variantas. Medinės grindys dažnai keičiamos betoninėmis - ant jų sudedant medines groteles, nes tokiu būdu grindyse gana lengvai įrengiamas vandens surinkimas, grindis paprasčiau prižiūrėti, o, esant reikalui, net pakeisti. Priešingai nei visam pirties įrengimui, grindims arba ant jų dedamoms grotelėms dažnai naudojama spygliuočių mediena. Nors didžiausiu patvarumu iš spygliuočių pasižymi maumedis, dėl kainos gana dažnu pasirinkimu tampa pušis ar eglė. Atsižvelgiant į tai, kad ties grindimis temperatūra visuomet laikosi gerokai mažesnė, spygliuočių medienos dėl jos sakingumo šiuo atveju reikėtų nebijoti.
Pirtyje pasirinkus medines grindis su tarpeliais, jas taip pat galima nesunkiai suderinti su dar vienu būtinu dalyku - pirties ventiliacija. Nors šios idėjos žmonės dažnai atsisako baimindamiesi šalčio, reikėtų įvertinti, jog šaltas oras, patekęs per tarpelius grindyse dėl temperatūrų skirtumo maišosi su šiltu oru ir priverčia jį judėti, tokiu būdu sukuriant natūralią ventiliaciją. Taigi, pirtyse, kuriose įrengtos medinės grindys, tokios ventiliacijos netgi gali užtekti. Žinoma, ventiliacija taip pat gali būti sukuriama ir priverstiniu būdu, kai tam naudojamas ventiliatorius.
Vanduo - neatsiejama pirties dalis, todėl, jei galimybės išsimaudyti šalia pirties esančiame vandens telkinyje nėra, atsivėsinimo ritualą teks perkelti į greta įrengtą dušą. Preliminariais skaičiavimais, jo įrengimas gretimame pirties pastate galėtų kainuoti iki 600 eurų. Tiesa, reikėtų įvertinti tai, kad, jei pirtis žiemą naudojama retai, o pastatas nebus šildomas, esant minusinei temperatūrai vanduo vandentiekyje gali užšalti.
Pirties Krosnelės Pasirinkimas
Bene svarbiausias pirties elementas - pirties krosnelė, be kurios sunkiai įsivaizduojamas statinio funkcionalumas. Krosnelės pagal kuro rūšis skirstomos į malkomis kūrenamas krosneles ir vis dažniau pastarąsias dėl savo funkcionalumo pakeičiančias elektrines krosneles, tačiau vieno teisingo atsakymo į taip dažnai užduodamą klausimą - kokią krosnelę rinktis - nėra. Priimti šį sprendimą gali padėti ne tik krosnelės kaina, tačiau ir gerai apsvarstyti poreikiai bei įvertinti krosnelių privalumai ir trūkumai.
Nuo tradicinio pirties įvaizdžio neatsiejamos, malkomis kūrenamos krosnelės šiais laikais turi įvairių naudingų patobulinimų, pavyzdžiui, papildomą talpą vandeniui šildyti. Maža to, daugeliui žmonių ugnies kūrenimas tiesiog neatsiejama pirties ritualo dalis, todėl tai ženkliai palengvina krosnelės pasirinkimą. Kartais tokį pasirinkimą nulemia ir techninės galimybės, mat ne maža dalis elektrinių krosnelių jungiasi prie trifazio elektros įvado, o sodybose ar vietose, kurios labiau nutolę nuo gyvenviečių, elektros tiekėjai ne visada gali užtikrinti reikiamą galią, todėl daug paprasčiau pasistatyti tampa tradicinę malkinę krosnelę.
Tačiau malkomis kūrenamoms krosnelėms, priešingai nei elektrinėms, būtinas kaminas ir pakura, kadangi krosnyje esančius akmenis kaitina šiluma, gauta deginant malkas. Savo ruožtu elektrines krosneles šildo ne ugnis, o elektriniai tenai, nereikalaujantys nei kamino nei pakuros. Nors elektrinėms krosnelėms netaikomi tokie aukšti saugumo reikalavimai, kaip krosnelėms, kūrenamoms malkomis, joms būtinas tinkamas įžeminimas. Be to, pirties malonumais norintiems mėgautis be didelių pastangų, dideliu privalumu taps paprastas elektrinės pirties krosnelės įkaitinimas bei galimybė temperatūrą nustatyti laipsnio tikslumu, užtikrinant nuolatinį komfortą. Svarbu paminėti ir tai, jog priklausomai nuo elektrinės krosnelės modernumo, dažnai galima reguliuoti ir drėgmės lygį, tokiu būdu pakeičiant net patį pirties tipą.
Renkantis krosnelę ypač svarbu atsižvelgti ir į jos galingumą. Nuspręsti, kokio galingumo krosnelės reikės jūsų pirčiai, galėsite apskaičiavę pirties kubatūrą. Renkantis krosnelę ypač svarbu nepasirinkti per mažo galingumo, todėl krosnelės galios kilovatų skaičius turėtų būti ne mažesnis nei pirties kubatūra, pavyzdžiui, 10 kubinių metrų pirčiai reikalinga ne mažesnės nei 10 kW galios krosnelė.
Lyginant krosnelių eksplotaciją, ji dažniausiai priklauso nuo to, kaip apsirūpinsite kuru t.y. ar turite galimybę pasiruošti savo malkų. Skaičiuojama, jog 9 kW elektrinė krosnelė, ją kaitinant apie 3 val., vidutiniškai kainuoja 3 eurus.
Norime priminti, kad investavus į pirtį, jos įrengimą ir krosnelę, nederėtų stengtis sutaupyti ant ypač svarbios pirties detalės - kaitinamų akmenų. Akmenys šilumą akumuliuoja ir atiduoda nevienodai, todėl, šioje srityje stokojant patirties, rekomenduojame rinktis prekyboje randamus, skaldytus akmenis, turinčius daugiau sąlyčio ploto su krosnele ir kitais akmenimis. Jei vis dėlto nusprendėte akmenis rinkti patys, svarbu žinoti, kad upėje gulėjusių akmenų, kurie paprastai naudojami tradicinėje lietuvių pirtyje, jokiu būdu negalima dėti į elektrinę krosnelę.
Pirties Vieta Šalia Vandens Telkinio
Nors šiandien egzistuoja daugybė pirčių nuomos pasiūlymų, tačiau dažnai žemės sklypo savininkas susimąsto apie nenuginčijamą privalumą - nuosavą pirtį. Tuomet kyla klausimas - ar turimame žemės sklype pirties statyba yra galima, o jei planuojama pirtis bus statoma šalia vandens telkinio - kokiu atstumu ją galima statyti?
Žinotina, kad, kai sodyba ar rekreacinė teritorija (kitos paskirties žemės sklypas) yra prie vandens telkinio, kuriam nustatyta paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, tai joje draudžiama statyti pirtis mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki šioje zonoje esančios pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio.
Atsižvelgiant į tai, pirtis ant ežero kranto yra laikoma kone idealiu pasirinkimu. Tačiau, jeigu jūsų sklype nėra vandens telkinio, nusiminti neturėtumėte. Šalia pirties galima pasistatyti lauko kubilus - vasarą galima įšokti į šaltą, šiltą vandenį. Galima padaryti ir minikubilą vienam žmogui pačioje saunoje, kur galima tiesiog pasinerti ir vėl išlipti.
Rąstinių pastatų statyba užsiimančios įmonės vadovas vietą pirčiai pataria rinktis atokiau nuo žmonių akių ir apgalvoti, ar bus galimybė prie jos įrengti baseiną ar kubilą. Jis taip pat pastebi, kad net ir prie vandens telkinio ne visada būna galimybė pasistatyti pirtį - tą draudžia vandens telkinio apsaugos zonos.
Pirties Statybos Eiga
Galiausiai, reikia pasirūpinti, kad jūsų lauko pirtis būtų kokybiška, saugi ir tinkama naudoti. Jūs turite užtikrinti, kad ji būtų statoma pagal projektą ir atitiktų visus techninius reglamentus, normas ir standartus.
Jūs turite užsiregistruoti SIS ir sekti statybos proceso eigą, pranešti apie pradėtus ir baigtus statybos darbus, užtikrinti statybos techninę priežiūrą ir kokybės kontrolę, sudaryti sutartis su rangovais ir kitais statybos subjektais, atlikti būtinus bandymus ir matavimus, gauti reikiamus pažymėjimus ir leidimus iš kompetentingų institucijų ir kt.
Kaip matote, pirties statyba nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ji reikalauja ne tik finansinių, bet ir teisinių žinių ir gebėjimų. Jei norite statyti lauko pirtį savo sklype, turite būti pasirengę susidurti su įvairiais klausimais ir iššūkiais, kurie gali kilti statybų metu ar po jos.
Dar iš senų laikų atėjusios pirties tradicijos nesvetimos daugeliui lietuvių, todėl nesunku suprasti, kodėl dauguma lietuviškų sodybų sunkiai įsivaizduojamos be šios svarbios detalės. Ir, nors į pirties ritualą šiais laikais labiau žiūrima kaip į pramogą nei kaip į būtinybę, jis vis dar vertinamas kaip ypač naudingas žmonių sveikatai, o pramogos pirtyje ir toliau išlieka vienu populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų bet kokiu metų laiku.
Tiesa, egzistuojant tokiai pirčių nuomos pasiūlai, prieš statant savąją reikėtų gerai įsivertinti poreikį ir nuosavos pirties statybai reikalingas išlaidas.
Pirties Statybos Kainos
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog pirties kainai didelę įtaką turi jos dydis, pradėję domėtis daugiau suprasite, jog net ir to paties dydžio statinio kaina gali skirtis dvigubai ar net trigubai, priklausomai nuo jo įrengimo.
Medienos, kurią naudosite pirties vidaus įrengimui, kaina tiesiogiai priklausys nuo jos kokybės ir matmenų. Norint, kad tiek pirties gultai, tiek dailylentės gerai atrodytų ne vienerius metus, rekomenduojame rinktis A klasės medieną, pasižyminčia aukščiausia kokybe. Tiesa, kokybė atsispindi ir kainoje - trumpiausios, apie pusės metro ilgio, A klasės medienos dailylentės gali kainuoti iki keleto eurų, o 2 - 3 metrų dailylenčių kaina gali siekti net 20 - 30 eurų.
Preliminariais skaičiavimais, dušo įrengimas gretimame pirties pastate galėtų kainuoti iki 600 eurų. Skaičiuojama, jog 9 kW elektrinė krosnelė, ją kaitinant apie 3 val., vidutiniškai kainuoja 3 eurus.
Pirties Statybos D.U.K.
Klausimas: Radau žemės ūkio paskirties sklypą (ūkininko sodyba) ir žadu pirkti, perkant bus pakeista į namų valdos sklypą. Taigi ten gyvenamo namo jokio nėra ir norėsiu statyti pirtį iki 80kv. Ar nebus privaloma pastatyti pirma gyvenamą namą ir tik tada pagalbinius pastatus? Gal galima informacijos į kokios paskirties sklypą būtų geriausiai pakeisti esamą ar dar kažką daryti, kad būtų lengviau ir be vargo pasistatyti pirtį?
Atsakymas: Žemės ūkio paskirties sklypą pakeisti į namų valdą galima tada, kai sklypas patenka į užstatomas teritorijas, kurios numatytos Bendrajame plane. Ūkininko sodyboje galite statyti gyvenamąjį namą, pirtį, ūkinius pastatus - eiliškumas nėra nustatomas. Nebus problemų, galite pirma statyti ūkinius pastatus, gyvenamą vėliau, nėra reglamentuojama. Tai namų valda, jei įmanoma pakeisti, yra geras sprendimas. Sklypas bus vertingesnis.
Du variantai statyti pirtį - arba per ūkininką, jei jūs turit tokią galimybę. Arba pakeisti į namų valdą, jei leidžia bendrasis planas. Na, ūkininko sodyboje galima statyti: vieną vieno buto gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatus. Gyvenamasis namas yra pagrindinis daiktas, o pagalbiniai pastatai tarnauja pagrindiniam daiktui pagalbiniais tikslais (tai tvartai, svirnai, kluonai, sandėliai, vasaros virtuvės, viralinės, pirtis (savoms reikmėms), garažas, malkinė ir panašiai). Jei žemės paskirtis bus gyvenamoji, tai situacija bus panaši: pirmiausia statomas gyvenamasis namas, tada statomi pagalbiniai pastatai.
Jei norite tik pirties - vienintelio statinio, arba visi norimi statiniai bus pritaikyti tik poilsiui, o ne pastoviam gyvenimui, tuomet reikia žemės paskirtį keisti į rekreacinę. Rekreacinės paskirties žemėje galima statyti poilsiui skirtus pastatus (vasarnamiai, pirtys, tai yra galima statyti kaimo turizmo sodybą, tačiau jau šie statiniai turėtų būti pritaikyti nuomai, komercijai. Kai statiniai pritaikyti komercijai, jiems keliami aukštesni reikalavimai nei statiniams, kurie skirti savam naudojimui.
Sklypo paskirtis gali būti keičiama tik vadovaujantis savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Jei yra galimybė keisti į gyvenamąją viskas tvarkoje, jei bendrasis planas nenumato gyvenamosios paskirties teritorijoje paskirties sklypui keisti nėra galimybės, o statyti būtų galima nebent kuriant ūkininko sodybą. Tik pirtį galima statyti gyvenamosios paskirties sklype, iki 80 kv.m leidimo nereikės, bet paskirtis sklypo turi būti gyvenamoji.