Šiandieninėje visuomenėje intelektinės nuosavybės teisės atlieka svarbią socialinę funkciją, užtikrindamos inovacijų ir vertingos naujos informacijos teisinę apsaugą. Vykstant globalizacijos procesams, internetas tapo visuomeninių santykių raiškos erdve, žmonių bendravimo ir keitimosi vertinga informacija terpe, prekybine ir komercine arena.
Vis dėlto, elektroninės erdvės plėtra reiškia didelį intelektinės nuosavybės objektų naudojimo pasikeitimą. Neretai egzistuojantis intelektinės nuosavybės objektų teisėto naudojimo atvejų sąrašas ne visada atitinka šiandienos poreikius ir situacijas elektroninėje erdvėje. Tai yra derlinga dirva intelektinės nuosavybės problemoms rastis. Intelektinės nuosavybės teisės yra labai svarbi verslininkų turto dalis - jos padeda užtikrinti, kad novatoriams ir kūrėjams būtų tinkamai atlyginama už darbą ir kad jų investicijos į mokslinius tyrimus ir naujas idėjas būtų apsaugotos.
Šiame straipsnyje aptarsime intelektinės nuosavybės sampratą, jos apsaugos ypatumus internete, taip pat tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius šią sritį.
Kaip užtikrinti įmonės intelektinės nuosavybės apsaugą
Interneto samprata
Bendra prasme internetas (iš anglų kalbos - Interconnected Networks, sutr. Net) - tai tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą. Interneto ištakos siekia ankstyvąjį aštuntąjį dešimtmetį, kai Jungtinės Amerikos Valstijos, norėdamos sujungti įvairias karines ir tyrimų bazes, įsteigė komunikacijos tinklą.
Šiam projektui įgyvendinti buvo sukurta technologija, kuri leido sujungti įvairias kompiuterių sistemas tarpusavyje ir priskirti kiekvienai sistemos vietai skirtingą adresą. Devintajame praėjusiojo amžiaus dešimtmetyje Jungtinės Amerikos Valstijos išplėtė tinklą, prie savo superkompiuterių leisdamos prisijungti šalies kolegijoms ir universitetams. Greitai buvo suformuota ir elektroninio pašto koncepcija. Per gana ilgą plėtros periodą internetą atrado neakademiniai ir nevyriausybiniai vartotojai.
Šiuo metu internetas prieinamas visiems. Šiandien interneto svetainė yra verslo vieta, dauguma bruožų atitinkanti materialią verslo įstaigą. Tinklalapiai yra nuolatiniame ryšyje su pasauliu. Tūkstančiai ar net milijonai autorinių kūrinių - knygų, straipsnių, piešinių, žemėlapių, muzikos kūrinių, įrašų, kino filmų ir kitų intelektinės veiklos rezultatų - nuolatos talpinami kompiuterių serveriuose.
Šios kompiuterių sistemos bus sujungtos laidais ar lazeriniais spinduliais, ar satelito signalais arba kitokiu būdu su kitais kompiuteriais visame pasaulyje. Bet kurį kūrinį bus įmanoma perskaityti ir bet kas galės pasidaryti kūrinio kopijas tiesiog spausdami mygtukus. Daugeliu atvejų popierinių kopijų reikiamybė išnyks. Tai prieš 25 metus prognozavo teisininkė Barbara Ringer. Ši prognozė šiandien jau yra realybė. Internete jau galime surasti visą Berno konvencijoje išdėstytą literatūros ir meno kūrinių katalogą.
Berno konvencijos šalys narės
Intelektinė nuosavybė ir jos apsauga
Intelektinė nuosavybė - tai tam tikros išimtinės teisės į individo intelektinės veiklos rezultatus. Intelektinės nuosavybės teisės turėtojai saugomi viso paketo išimtinių teisių. Nacionaliniai įstatymų leidėjai skirtingai nustato išimtinių teisių katalogus, įvardindami draudžiamus veiksmus. Kai kuriose šalyse įstatymuose įtvirtinti gana detalūs, informacinei visuomenei pritaikyti draudžiamų veiksmų apibrėžimai. Kitose valstybėse - platesni ir abstraktesni apibrėžimai, tokios sąvokos kaip "atgaminimas", "platinimas", "padarymas viešai prieinamu".
- Atgaminimas - intelektinės nuosavybės objekto kopijos darymas bet kokia forma ir bet kokiais būdais, įskaitant laikmeną, į kurią įrašoma.
- Viešas paskelbimas - intelektinės nuosavybės objekto viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
Iš tiesų, interneto funkcijos yra pagrįstos galimybe platinti identiškas kompiuterio bylų kopijas. Internetas - pasaulinis žiniatinklis - yra tinklas, sudarytas iš tinklų ir duomenų bazių, jis nėra ribotas jokiomis geografinėmis sienomis.
Intelektinės nuosavybės pažeidimai internete
Intelektinės nuosavybės pažeidimas - tai veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios įstatymais saugomos autorinės teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Lygiai taip pat intelektinės nuosavybės pažeidimais internete gali būti laikomi bet kokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai. Tokius pažeidimus galima sutapatinti su neteisėtu intelektinės nuosavybės objekto atgaminimu, platinimu, naudojimu.
Intelektinės nuosavybės pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objekto atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisių turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisių turėtoju. Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtinių teisių pažeidimus.
Pažeidimai skirstomi į:
- Tiesioginiai pažeidimai. Tai intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai, kai asmuo, neturėdamas teisių savininko leidimo, atlieka veiksmą, kurį turi teisę atlikti tik intelektinės nuosavybės teisių turėtojas.
- Netiesioginis pažeidimas. Asmuo gali būti atsakingas už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, jeigu jis teikia kitiems asmenims priemones pažeidimo veiksmams atlikti.
Pažeidimai gali būti padaromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės "piratavimu". Šis terminas tinkamas todėl, kad intelektinės nuosavybės "piratai" grobia ir išnaudoja svetimus intelektinės nuosavybės objektus, beveik nedėdami jokių pastangų šioms vertybėms sukurti.
Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai. Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius. Vartotojai siunčiasi ir platina nelegalias muzikos kopijas elektronine forma. Už šias muzikos kūrinių kopijas atlikėjas negauna jokio atlygio.
Tarptautiniai teisės aktai
Svarbiausi tarptautinės teisės aktai, susiję su intelektinės nuosavybės apsauga internete, yra Berno konvencija ir TRIPS susitarimas. Taip pat svarbios Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) sutartys, skirtos autorinių teisių apsaugai ir atlikėjų bei fonogramų gamintojų apsaugai.
1886 m. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos - tarptautinis susitarimas, reglamentuojantis autorių teisių apsaugą. TRIPS 10 straipsnis kompiuterių programas priskiria "literatūros kūriniams" pagal Berno konvenciją.
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) autorinių teisių sutartis apibūdina teisę viešai paskelbti kūrinį. Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti bet kokiu būdu viešai paskelbti savo kūrinius, paskelbiant juos laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant tų kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
Sutartyje nurodomas 8 straipsnio paaiškinimas: "Vien tik suteikimas fizinių priemonių, kurios leidžia kūriniui būti viešai paskelbiamam, negali būti suvokiamas kaip kūrinio paskelbimas pagal šią Sutartį ar Berno konvenciją".
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) atlikimų ir fonogramų sutartyje apibūdinamos išimtinės atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės. Šio darbo kontekste svarbiausios yra atgaminimo teisė (Sutarties 7 ir 11 straipsniai) ir teisė padaryti atlikimus ir įrašus bei fonogramas viešai prieinamus (Sutarties 10 ir 14 straipsniai). Sutartyje nustatoma, kad atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi išimtines teises leisti bet kokiu būdu ar forma, tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti savo atlikimus, įrašytus į fonogramas (7 str.) ir atgaminti fonogramas (11 str.).
Europos Sąjungos teisės aktai
Europos Sąjungos teisės aktai taip pat svarbūs intelektinės nuosavybės apsaugai internete. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2001/29/EB dėl autorių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo yra vienas iš svarbiausių aktų šioje srityje.
Direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje pastebėta, kad technologijų plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Galiojantys autorių teisės ir gretutinės teisės įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, naujas naudojimo formas ir atsižvelgiant į informacinę visuomenę.
Šis teisės aktas koncentruojamas ties trimis svarbiausiomis teisėmis:
- Atgaminimo teise (2 str.)
- Teise viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus (3 str.)
- Platinimo teise (4 str.)
Teisė kontroliuoti kūrinių atgaminimą yra pagrindinė išimtinė autorių teisė. Direktyva nustato išimtinę teisę viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus.
Direktyvos 38 konstatuojamojoje dalyje sakoma, kad skaitmeninis kopijavimas asmeniniais tikslais tikriausiai bus labiau paplitęs ir turės didesnį ekonominį poveikį. Dėl to turėtų būti deramai atsižvelgiama į skaitmeninio ir analoginio asmeninio kopijavimo skirtumus ir tam tikrais atžvilgiais jie turėtų būti skiriami. Tačiau kartu turėtų būti nustatoma teisinga kompensacija.
Apibendrinant galima teigti, kad intelektinės nuosavybės apsauga internete yra sudėtinga ir nuolat kintanti sritis, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir prisitaikymo prie naujų technologijų ir iššūkių.
tags: #pirmine #intelektine #nuosavybe #background #ip