Šiame straipsnyje pasinersime į Rokiškio miesto istoriją, atskleisdami pirmojo daugiabučio namo atsiradimo aplinkybes ir jo reikšmę miesto raidai. Taip pat apžvelgsime miesto pertvarkymus, kultūrinius akcentus ir meno projektus, kurie suteikia Rokiškiui unikalumo.
Pirmasis Mikrorajono Namas
Paminėtas pirmojo mikrorajono namo, kuris dabar yra pažymėtas trečiuoju Taikos gatvės numeriu, šešiasdešimtmetis. Tai nebuvo pirmasis daugiabutis namas mieste, pora pavienių jau stovėjo kitose Rokiškio vietose, bet pirmasis naujamiesčio pastatas, šalia kurio buvo statomi kiti.
Minėjimo iniciatorė buvo šiame name gyvenanti Alė Kazlauskienė, kuri pirmoji pradėjo domėtis namo istorija, rinkti ikonografinę medžiagą. Pasak jos, sunkiausia buvo nustatyti kai kurių nuotraukų autorystę. Pirmoji rasta namo nuotrauka buvo Ninos Jančienės, kuri maloniai leido ja naudotis.
Šventinis Minėjimas
Pasveikinti susirinkusius dabartinius ir buvusius namo gyventojus atvyko rajono meras Ramūnas Godeliauskas, kuris su bendrijos pirmininke atidengė atminimo lentą, vicemeras Antanas Taparauskas, savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas.
Meras prisipažino taip pat, kalbėdamas su A. Kazlauskiene, atėjusia pakviesti į iškilmes, ne iš karto patikėjęs tokių iškilmių prasmingumu, bet paskui buvo įtikintas, kad miestui tai svarbus įvykis - naujo modernaus miesto rajono atsiradimas.
Šis įvykis svarbus ne tik namo gyventojams, bet ir visam Rokiškio miestui, nes žymi naujo etapo pradžią miesto plėtroje ir modernizacijoje.
Pasaulinė Būsto Diena ir Rokiškio Indėlis
Spalio 9-ąją Jonavos kultūros centre surengta Pasaulinė būsto diena. Jos tema „Už darnų atnaujinimą“. Šventėje Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko padėkos ir atminimo dovanos įteiktos aktyviausiems ir labiausiai nusipelniusiems būsto atnaujinimo dalyviams.
Tarp apdovanotųjų - mūsų rajono UAB „Rokiškio butų ūkis“. Jiems įteikta padėka už sklandų ir sėkmingą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo organizavimą.
Šventės metu aplinkos ministro padėkomis ir atminimo dovanomis apdovanoti aktyviausi ir labiausiai nusipelnę būsto dalyviai: bendrijų pirmininkai, projektų įgyvendinimo administratoriai, rangovai, techniniai prižiūrėtojai, asociacijos, savivaldybės.
Nominacijoms pasiūlymus teikė Aplinkos ministerija, Būsto energijos taupymo agentūra, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, asociacija „Lietuvos butų ūkis“, Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, Lietuvos savivaldybių asociacija.
Pasiūlytoms nominacijos pateiktos 85 paraiškos, iš kurių sudaryta komisija atrinko 35 nominantus.
- Už darnų daugiabučio namo ir gyvenamosios aplinkos atnaujinimą - 3 daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai.
- Už iniciatyvą organizuojant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimą - 6 daugiabučius namus administruojančios įmonės.
- Už sklandų ir sėkmingą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo organizavimą - 8 namus administruojančios įmonės ir bendrijų pirmininkai.
- Už nuoseklią ir reiklią daugiabučių namų modernizavimo rangos darbų priežiūrą - 3 techninės priežiūros specialistai.
- Už indėlį atnaujinant daugiabučius namus ir siekį sukurti darnią gyvenamąją aplinką - apdovanotos 6 savivaldybės.
Už svarų indėlį organizuojant renovuojamų namų statybos darbų kokybės kontrolę apdovanota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė, už svarų indėlį ir aktyvų dalyvavimą sprendžiant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimą nominacija skirta Europos investicijų banko atstovybei Lietuvoje vadovei Junonai Bumelytei.
Už gerai organizuotą ir kokybišką daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų vykdymą - 3 statybų įmonės, už viešojo administravimo pastangas skatinti darnią gyvenamųjų namų ir aplinkos priežiūrą bei atnaujinimą - apdovanoti 4 atrinkti nominantai.
Karpiniai Ant Daugiabučių: Naujas Meninis Akcentas Rokiškyje
Rokiškėnai turėtų būti dėkingi turizmo specialistams, nes Rokiškio mikrorajonui trūksta spalvų, meninių akcentų. Pilki daugiabučiai netgi po renovacijos tapo naujesni, tačiau ne ryškesni. Jose dominuoja prislopinti pilki, rusvi atspalviai, pastatai atrodo gremėzdiški ir monotoniški. Todėl jau nuo praėjusios vasaros imta puoselėti idėja bent vieną jų papuošti įdomesniais akcentais.
Kaip pasakojo I. O. Voroneckytė, tai jau ne pirmas jos panašus darbas. Jauna menininkė pastaruoju metu gvildena temą, kaip patraukliai ir naujai pateikti liaudies meno tradicijas. Jos pastarųjų metų darbų tema: tradiciniai karpiniai šiuolaikinėse erdvėse. Ir mūsų mieste įkūnytas jos darbas - puikus pavyzdys, kaip galima naujai, aktualiai, šiuolaikiškai perteikti idėją tokioje liaudies menui nepalankioje erdvėje, kaip sovietinių daugiabučių kvartalas.
Karpiniai tam yra ideali liaudies meno rūšis. Mat lygios, be jokių akcentų sienos atrodo labai nykiai ir sunkiai. O lengvi, ažūriniai karpinių raštai ne tik suteikia joms spalvinių akcentų, bet ir lengvumo, erdvės pojūčio.
Dailininkė I. O. Voroneckytė karpiniais žavisi jau senokai. Ir Taikos g. 5-asis daugiabutis - toli gražu ne pirmasis taip papuoštas pastatas. Tokie karpiniais padabinti namai jau yra Telšiuose (ten puoštas trijų aukštų pastatas), trys penkiaaukščiai Marijampolėje, prieš savaitę baigtas kūrinys Utenoje.
Anksčiau menininkė tautinių audinių motyvais sukūrė instaliaciją greitkelyje Vilnius - Panevėžys. Ši instaliacija skirta Baltijos kelio jubiliejui.
Kaip tokia idėja atkeliavo į Rokiškį? Pašnekovė atvira: už tai rokiškėnai turi būti dėkingi Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro komandai. Svarstyti apie šią idėją imta prieš maždaug pusantrų metų.
Dailininkė neslėpė, kad nelengva buvo įtikinti namo gyventojus, mat daugelis bijojo, kad menas nepatuštintų kišenės. Pašnekovė prasitarė, kad išvydę projektą, apsidžiaugė net didžiausi skeptikai. „Vienas vyriškis, kuris sustikimuose vis prieštaraudavo, dabar atėjo papasakoti šios vietos istorijos“, - sakė I. O. Voroneckytė.
Kainavo Ne Tiek Ir Daug
Jei jau kalba pakrypo finansinių išteklių pusėn, tai būtų įdomu žinoti, kiek gi kainuotų toks meno kūrinys? Pasak pašnekovės, gyventojams jis nekainavo nė cento, nes buvo parengtas projektas. O jo vertės, kol darbas nebaigtas, tiksliai pasakyti sunku, svyruotų tarp 4,5-5 tūkst. Eur.
Prie šio kūrinio trijų žmonių komanda darbavosi nuo penktadienio. Pirmiausiai raštas buvo perkeltas ant sienos, apvedžioti jo kontūrai. Toji proceso dalis ir buvo rokiškėnų socialiniame tinkle pasidalinta apšviestos sienos nuotrauka.
O toliau jau sekė piešimas aerozoliniais dažais. Dėl tam tikros spalvų kombinacijos, piešinys tapo ne tik ažūrinis, bet ir erdvinis.
Pasak dailininkės, darbą palengvino tai, kad statinys ne per seniausiai renovuotas. Todėl sienos būklė yra labai gera, ant jos lengva purkšti dažus, jie tvirtai laikysis.
Kiek metų rokiškėnai galės džiaugtis šiuo piešiniu, sunku pasakyti, bet akivaizdu, kad jis išliks ilgam. „Kadangi tai nėra pietinė pastato pusė, saulės poveikis nebus toks intensyvus“, - pagrindinio piešinį galinčio sunaikinti faktoriaus įtaką įvertino I. O. Voroneckytė.
Pasak pašnekovės, laikui bėgant, ryškios piešinio spalvos šiek tiek priblės, tačiau jis ilgai puoš Rokiškį.
Istoriniai ir Kultūriniai Akcentai
Karpinio, pagal kurį sukurtas piešinys, autorė - talentingoji Obelių krašto menininkė Gita Kolosovienė. I. O. Voroneckytė neslėpė, kad šios tautodailininkės darbai, kuriuos ji pamatė parodoje Rokiškyje, padarė didžiulį įspūdį.
Be to, puošdama pastatus, menininkė laikosi griežtos nuostatos: miestą turi dabinti šio krašto kūrėjų darbai.
Pašnekovė atviravo, kad būti papuoštas pretendavo ne tik šis daugiabutis. Idėja siūlyta ir Rokiškio kultūros centrui. Bet šis nepanoro karpinio, pageidavo ko nors modernesnio, su istoriniais akcentais.
„Mano specializacija - karpiniai. Tad su jūsiškiais turizmo centro žmonėmis ir nusprendėme toliau plėtoti šią idėją“, - pasakojo I. O. Voroneckytė.
Pasirinktas obels karpinys buvo sėkmingas visapusiškai. Tai ne tik tiesiog gražus darbas. Pasirodo, Rokiškio senbuviai prisimena, kad daugiabučių kvartalas atsirado vietoj obelų sodų. O ir dabar tarp penkiaaukščių kasmet pavasarį pražysta kelios obelys.
Džiaugėsi Rezultatais - Jungtimi Tarp Parko ir Mikrorajono
Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro specialistė Loreta Araminienė prasitarė, kad iš pradžių karpinį buvo planuota piešti ant Taikos g. 9-ojo namo, bet nesutiko jo gyventojai. „Manau, dabar suprato, kokią klaidą padarė“, - sakė pašnekovė.
Ji neslėpė, kad panašią idėją brandino jau ilgokai. Mat rokiškėnų pamėgtas Liongino Šepkos parkas, kurį puošia drožiniai, įterptas į modernų mikrorajoną, tarp didelių sovietinių monolitinių pastatų.
Norėjosi kažkokių akcentų, jungčių, sujungiančių šias dvi tarpusavyje sunkiai derančias erdves. Juolab, kad Gitos Kolosovienės karpiniuose juntama ir tradicijų, ir modernaus jų pateikimo dermė.
Toks požiūris būtinas ir tautodailės, kaip kintančio, šiandienos aktualijomis kvėpuojančio meno raidai. Būtent tokia tautodailės ir modernumo sintezė yra raktas į liaudies meno aktualumą, pritaikymą šiandieniniame gyvenime, interjere bei eksterjere.
Ir toks karpinys yra didžiulė dovana ne tik to daugiabučio, bet ir viso Rokiškio gyventojams. L. Araminienė neslėpė: ši idėja sulaukė didžiulio centro darbuotojų palaikymo. Nors ir iššūkių būta.
Pašnekovė atvirai sakė, kad nebuvo taip paprasta rinktis namus, kurie tiktų šiam sumanymui įgyvendinti: renovuotų daugiabučių Rokiškyje dar nėra tiek daug.
Tačiau idėjos sėkmė galbūt paskatins ir kaimyninių namų gyventojams leisti savo sienas puošti tokiais tradicijas ir modernybę jungiančiais meno kūriniais.
Šiam unikaliam projektui lėšų skyrė Kultūros taryba.
Rokiškio Miesto Pertvarkymai: Istorija ir Architektūra
Rokiškio pertvarkymą pagal klasicistinio plano principus pirmiausia reikėtų sieti su Tyzenhauzų gimine - apie 1770 m. Tyzenhauzams nusprendus savo rezidenciją perkelti čia, buvo nutarta radikaliai pertvarkyti ir patį miestelį.
Naujieji dvaro rūmai buvo vienaaukščiai su aukštais pusrūsiais, jų tūris susidėjo iš trijų dalių, centrinė dalis turėjo mezoniną su virš jo iškeltu kupolu. Rūmų parterinį aukštą ir mezoniną jungė keturių dorėninių orderio kolonų portikas su trikampiu frontonu, keturkampiai rizalitai pažymėjo rūmų kampus.
Kas projektavo miestelį ir dvaro sodybą iki šiol nėra žinoma, tačiau skirtingi tyrėjai pateikia skirtingas versijas. Gana dažnai miestelio perstatymo ir dvaro rūmų projektavimo nuopelnai priskiriami Laurynui Gucevičiui.
Kiti autoriai nurodo, kad A. Tyzenhauzas ir L. Gucevičius buvo gerai pažįstami, todėl šis galėjo rekomenduoti architektą savo sūnėnui I. Tyzenhauzui, kuris Rokiškyje ruošėsi statyti naują rezidenciją.
Kita istorikų iškelta versija siejama su rūmų stilistika - vienaaukščius rūmus su mezoninu išplėtojo italas architektas Karlas Spampanis, todėl manyta, kad rūmai ne tik suprojektuoti itališkuoju stiliumi, bet ir nežinomo architekto italo.
Naujieji dvaro rūmai tarsi atkartojo kitoje kompozicinės ašies pusėje buvusio bažnyčios komplekso architektūrą, taip išryškindami kompozicijos vientisumą, pagerindami ryšį tarp dviejų pastatų bei sustiprindami kompozicinės ašies poveikį miestelio centrinei daliai.
Tačiau ryškesni pokyčiai ir tvarkymo darbai prasidėjo jau tik nepriklausomoje Lietuvoje - didėjant miesto gyventojų skaičiui 1922 m. buvo pradėtas įgyvendinti Rokiškio plėtros planas, kuriame naujos gatvės turėjo darniai susisieti su senosiomis, o 1924 m. buvo pradėta Rokiškio dvaro žemių parceliacija, kurios metu nusavintos teritorijos į pietryčius nuo centro buvo atiduotos miesto reikmėms.
Mieste imtos grįsti gatvės, 1926 m. pradėtas ir cementinių šaligatvių dėjimas - pirmiausia jie sudėti aikštėje, vėliau visose gatvėse iš eilės, o jau 1933 m. „Lietuvos aide“ buvo nurodyta, kad „sutvarkytas beveik visas senasis miestas, išskiriant Kapų rajoną, kur liko dar neišgrįstos kelios nedidelės gatvės“.
Vis dėlto, bene svarbiausias senosios miesto dalies tvarkymo akcentas buvo aikštės pertvarkymas - jos dalyje prie bažnyčios buvo įrengtas skveras su medeliais ir gėlynais, o jo viduryje 1931 m.
Svarbu ir tai, kad iki karo centrinėje dalyje dominavusius medinius namus ėmė keisti mūriniai pastatai, didėjo statinių tūriai, atskirose gatvių atkarpose išryškėjo vientisas užstatymas, pabrėžiantis plano kompoziciją ir aikštės proporcijas.
Didžiausias dėmesys buvo skirtas pagrindinei miestelio dominatei bažnyčiai, jau tarpukariu buvo suprastas jos išskirtinumas ne tik mieste, bet ir visoje Lietuvoje - kaip viena įspūdingiausių bažnyčių ji buvo vertinama tiek šio laikotarpio leidiniuose, tiek periodinėje spaudoje.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui pirmiausia buvo rūpinamasi miesto sutvarkymu, be to, okupavus Lietuvą, išryškėjo okupantų siekis iš pagrindų pertvarkyti politinį, ekonominį, socialinį gyvenimą, todėl keitėsi ir požiūris į paveldo objektus. Rokiškio dvaro sodybos pastatai atiteko tarybiniam ūkiui ir buvo menkai prižiūrimi.
Tvarkymo darbai paspartėjo tik 1952 m., kuomet į rūmus buvo įkeltas muziejus, tačiau realiai dvaro priežiūra pagerėjo tik 8 deš. pabaigoje, tam didelę įtaką turėjo ir tai, jog nuo 1979 m. visi ansamblio statiniai atiteko vienam savininkui - krašto muziejui, o tai turėjo palengvinti pastatų tvarkymą, tačiau net ir tada darbai vyko lėtai, nekokybiškai.
Paradoksali situacija susidarė dėl alaus daryklos pastato - per visą sovietmetį jis buvo saugomas kaip senieji dvaro rūmai, vadinamoji „Krošinskių pilaitė“, nes iki 1988 m. nebuvo atlikti jokie pastato tyrimai. Nors statinys turėjo respublikinės reikšmės paminklo statusą, tačiau realių veiksmų jį apsaugoti nebuvo imtasi - pastatas priklausė Buitinio gyventojų aptarnavimo dirbtuvėms, kurios be projektų ir leidimų atliko daugybė pertvarkymų.
Geriausiai prižiūrimas paveldo objektas Rokiškyje buvo bažnyčios kompleksas, didžiausią įtaką tam darė išskirtinė ansamblio architektūra, jo vertinimas atsispindėjo ir realiuose tvarkymo bei apsaugos darbuose.
1954 m. buvo parengtas Rokiškio miesto generalinis planas. Jame planuota tik gyvenamoji zona be geležinkelio stoties gyvenvietės, pramonės ir transporto teritorijų. Miestas numatytas plėsti į rytus bei vakarus - planuojamoje teritorijoje suformuoti 6 nauji kvartalai, juose numatyta statyti tik sodybinius namus bei suformuoti taisyklingą gatvių tinklą.
1961 m. buvo sudarytas dar vienas generalinis planas, jame miestą numatyta plėsti pietų kryptimi - prie geležinkelio suplanuotas pramonės rajonas, prie pietinės miesto užstatymo ribos - daugiabučių rajonas, ant šios ribos - naujasis miesto centras, kuriame turėjo iškilti daugiaaukštis administracinis pastatas, paštas, daugiabučių gyvenamųjų namų masyvas, prekybos centras, kultūros namai ir kitos administracinės įstaigos, plane numatytas taisyklingas gatvių tinklas, atitinkantis vietovę ir senojo planavimo tradiciją.
Rokiškio Istorija: Svarbūs Faktai ir Datos
Štai svarbiausi Rokiškio istorijos faktai ir datos:
- 1499 m. Paminėtas Rokiškio dvaras (valdė Grigalius Astikas).
- Apie 1500 m. Pastatyta katalikų bažnyčia, įkurta parapija.
- 1516-19 m. Minimas Rokiškio miestelis, vadintas ir miestu.
- 1634 m. Paminėti užvažiuojamieji nakvynės namai su smukle.
- 1700 m. Veikė parapinė mokykla.
- 1778 m. Po gaisro miestelis išplėstas.
- 1797 m. Pasodintas parkas, užveistas sodas, suformuotas tvenkinys, pastatytas malūnas.
- 1810 m. Prie aikštės pastatytos prekybos eilės.
- 1873 m. Nutiestas Radviliškio-Daugpilio geležinkelis.
- 1919 m. Lietuvos kariuomenė išvadavo Rokiškį nuo Sovietų Rusijos karinių dalinių.
- 1920 m. Rokiškiui suteiktos miesto teisės.
- 1928 m. Įkurta žemės ūkio mašinų gamykla.
- 1931 m. Atidengtas Nepriklausomybės paminklas.
- Nuo 1950 m. Rokiškis - rajono centras.
tags: #pirmasis #rokiskio #daugiabutis