Pigiausias būdas apšildyti patalpas: įvairių šildymo sistemų apžvalga

Namo šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų, kurį reikia priimti jau projektavimo etape. Yra daug įvairių būdų šildyti namus, ypač rudenį. Pasirinkimas yra didelis ir tinkamo sprendimo radimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Šildymo sezonas Lietuvoje trunka ilgiau nei pusę metų, o atšalęs oras skatina didinti šildymo pajėgumus ir gyventojų išlaidas. Tad renkantis šildymo metodą, svarbu apskaičiuoti savo poreikius ir atsižvelgti į galimybes.

Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausius būdus apšildyti butą be centrinio šildymo, įvertinsime jų privalumus ir trūkumus, kad galėtumėte priimti optimalų sprendimą.Būsto šildymui sunaudojama daug energijos, o tai tiesiogiai veikia išlaidas. Pasakyti vienareikšmiškai, kuris šildymo būdas yra geriausias, neįmanoma, kadangi atsakymą lemia daugybė kintamųjų.Gyventojams tenka vis dažniau permąstyti savo šildymo sistemos privalumus ar trūkumus, o kartais pasirinkti naują šildymo būdą, kuris labiau atliepia poreikius. Ekspertai papasakojo daugiau apie skirtingas šildymo sistemas, jų charakteristikas, o taip pat pasidalino, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, renkantis šildymo sistemą.

Šildymo sistemos pasirinkimas turėtų būti apgalvotas ir pritaikytas individualiems poreikiams bei pastato sąlygoms. Kiekviena iš aptartų sistemų - nuo dujinio iki elektrinio šildymo, iki šilumos siurblių - turi savo privalumus ir trūkumus, kuriuos verta rimtai apsvarstyti. Dabar jau žinote, kokiomis įvairiomis yra namų šildymo galimybėmis, kas palengvins jums tinkamo sprendimo pasirinkimą.

Populiariausi namų šildymo būdai

Namų šildymo tipai skiriasi pagal kainą, efektyvumą ir poveikį aplinkai. Todėl pravartu gerai susipažinti su turimomis galimybėmis prieš priimant galutinį sprendimą. Nesvarbu, ar svarstote dujinį šildymą, elektrinį šildymą, šilumos siurblį ar sistemas, pagrįstas kietojo kuro naudojimu, kiekviena iš šių sistemų turi savo privalumus ir trūkumus. Štai keletas populiariausių šildymo būdų:

• Šildymas elektra
• Šildymas dujomis
• Kietasis kuras
• Aeroterminis šildymas
• Geoterminis šildymas

Aptarkime kiekvieną iš jų detaliau.

Šildymas elektra

Elektrinis šildymas kasmet vis dažniau naudojamas šiuolaikiniuose ir energiją taupančiuose namuose. Jis naudoja elektros energiją šildymo sistemoms maitinti, tokioms kaip radiatoriai, akumuliacinės krosnys ar grindų šildymas. Nereikia statyti dūmtraukių ir paprastas montavimas daro jį populiarų: 2023 metais apie 15-20% naujų namų buvo aprūpinti šia sistema.

Tai šildymo būdas išvedžiojant šildymo elementus po grindimis arba šildant namus elektriniais radiatoriais. Taip pat rinkoje siūlomas ir šildymo infraraudonaisiais spinduliais sprendimas. Pagrindiniai šio šildymo būdo privalumai yra tie, jog šildymo sistema užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis ir reikalingos nedidelės pradinės investicijos (apie 1000 eurų).

Tarp trūkumų galima išskirti mažą efektyvumą ir dideles šilumos kainas, tačiau kainą galima sumažinti bent 3 kartus, įsirengus saulės jėgainę ant stogo arba įsigijus dalį elektrinės saulės parke. Šildymas elektra tai nereikalaujantis didelių pradinių investicijų šildymo būdas, tačiau vėliau šildymo sąskaitos ženkliai išauga.

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai
Turbūt pamenate raudonas dideles lempas, kurias turėdavo beveik kiekvienas ūkininkas. Jas išsitraukdavo kai kiaulė atsivesdavo paršiukų, arba višta išperėdavo viščiukus. Raudona lempa gana prastai šviesdavo, tačiau labai gerai šildydavo. Infraraudonieji spinduliai yra labai natūralus dalykas. Juk sėdėdami prie laužo jaučiame šilumą. Tai dėl infraraudonųjų spindulių, kuriuos skleidžia liepsna. Tai pats natūraliausias šilumos šaltinis, nes ir žmogaus kūnas spinduliuoja šilumą. Infraraudonųjų spindulių šildytuvai gali būti ne tik elektriniai, bet ir dujiniai. Aišku, populiariausi yra elektriniai. Šiuolaikiniai infraraudonųjų spindulių šildytuvai namams yra skirtingo galingumo. 1000-2000 vatų galingumo šildytuvo pakanka, kad per keliolika minučių būtų apšildoma 20-25 kv. m. ploto patalpa. Pramoniniuose objektuose naudojami dar galingesnis šildytuvai, tačiau dabar susitelkiame ties namų sprendimais. Infraraudonųjų šildytuvų efektyvumas yra gana didelis - apie 80 proc. visos energijos verčiama šiluma (likusi dalis - šviesa).

Šildymas dujomis

Dujų naudojimas namų šildymui yra vienas iš labiausiai paplitusių sprendimų miesto vietovėse, kur dujų infrastruktūra yra gerai išvystyta. Šiluma gaminama dujų katile, o vėliau paskirstoma po visą namą naudojant tradicinius radiatorius ar šiuolaikines grindinio šildymo sistemas.

Tai populiariausias šildymo būdas Lietuvoje. Jei iki namo yra atvestos gamtinės dujos, galima įsirengti dujų katilą ir dujomis šildyti grindis, radiatorius arba vandenį. Tarp išskirtų privalumų galima paminėti tai, jog šis šildymo būdas užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis, nedidelė tarša ir aukštas efektyvumas.

Iš trūkumų galima išskirti sparčiai kylančias dujų kainas, nemažas pradines investicijas, taip pat reikalingas kasmetinis įrangos aptarnavimas ir specifinis katilinės įrengimas. Jeigu iki gyvenamo namo yra atvestos gamtinės dujos, tuomet šią sistemą yra gan nesunku instaliuoti savo namuose. Įsirengus dujų katilą bei katilinę, šią šildymo sistemą nesunkiai galima pritaikyti tiek grindų, vandens ar radiatoriaus šildymui. Kai kurios sistemos gali suteikti zonavimo galimybę, kas reikštų, jog turėtumėte pasirinkimą šildyti tik tuos namų plotus, kuriuos naudojate. Dujiniai katilai yra geras pasirinkimas, norint apšildyti patalpas efektyviai ir taupiai. Tokiuose katiluose yra įrengtas valdiklis, kuris leidžia reguliuoti šildymo bei karšto vandens temperatūrą. Dujinis katilas - tai vienas dažniausiai naudojamų katilų tipų.

Šiuo metodu, degiklio pagalba yra išleidžiamos dujos, kurios užsidega, taip sudarydamos karšto degimo dujas, kurios padidina oro temperatūrą. Šildomas oras cirkuliuoja per ortakius ir vėdinimo angas. Tokio tipo katilai yra ekonomiški, kadangi jie naudoja dujas kaip kurą orui šildyti. Dujinai katilai yra skirstomi į du tipus: atmosferiniai ir kondensaciniai. Atmosferiniai dujiniai katilai naudoja patalpoje esantį orą, kas palaiko degimą. Kondensaciniai katilai yra jungiami dviašiu dūmtraukiu per sieną (išorinis skersmuo siurbia orą degimui iš lauko, o vidinis skersmuo šalina degimo produktus). Kondensaciniai katilai yra efektyvesni už atmosferinius. Vis dėl to prieš įsigyjant katilą, svarbu atitaikyti jo galingumą, atkreipiant dėmesį į pastato energetinę klasę.

Pasak MB „Heatingas" vadovo Andriaus Pilvinio, autonominio dujinio šildymo investicija priklauso nuo komplektacijos, gamintojo ir dujinio katilo. Viskas priklauso nuo dujinio katilo ir kokį pasirinksi gamintoją, kainos svyruoja nuo 700 iki 3000 Eur. Pats paprasčiausias katilas, tarkime „Viessmann“, gali kainuoti 950-1000 Eur, yra ir pigesnių, bet reikia atsižvelgti į aptarnavimą ir kitus dalykus".

Dujinis šildytuvas
Dujinis šildytuvas primena pastatomą krosnelę. Jo viduje yra įstatomas nedidelis propano/butano dujų balionėlis iš kurio į degiklį paduodamos dujos. Kai kuriose šalyse šie šildytuvai yra draudžiami, nes juose nėra ventiliavimo sistemos. Didžiausias šių šildytuvų pliusas - jiems nereikia jokios elektros.

Kietasis kuras

Tradiciniai šildymo metodai, pagrįsti kietojo kuro naudojimu, vis dar populiarūs daugelyje Lietuvos regionų, ypač kaimo vietovėse arba ten, kur ribota prieiga prie dujų tinklo. Kietojo kuro, tokio kaip anglis, mediena ar granulos, naudojimas užtikrina aukštą šiluminį efektyvumą ir dažnai pasirenkamas namų savininkų dėl savo lengvo prieinamumo ir mažesnių kuro kainų.

Tai anksčiau buvęs populiarus šildymo būdas įsirengiant katilą ir šildymui naudojant malkas, medžio pjuvenų bei durpių briketus arba medžio granules. Galima išskirti vieną šio šildymo privalumą - itin mažos šilumos kainos.

Deja, trūkumų pastebima daugiau: reikalingas kuro sandėliavimas, nes malkos, granulės užima daug vietos, nemažos pradinės investicijos, žemas komforto lygis (suodžiai, malkų kapojimas, reguliarus katilo užpildymas, dūmų kvapas). Taip pat svarbu pridurti, jog šis šildymo būdas yra ganėtinai taršus ir jam reikalingas kamino įrengimas.

Šiai šildymo sistemai naudojamos malkos, medžio pjuvenos, durpių briketai arba medžio granulės, kas galbūt reikalauja nemažų pradinių investicijų pradžioje, tačiau ateityje nereikalauja didelių kaštų. Šiai sistemai įsirengti, į namus reikia įmontuoti katilą bei kaminą. Pasak kietojo kuro katilų pardavėjų, katilų kainos priklauso nuo galingumo ir gamintojo. Jeigu imti to pačio galingumo malkų katilus, kaina gali būti nuo 600 iki pusantro tūkstančio eurų. Granulinių katilų kaina gali svyruoti nuo 2500 iki 4500 eurų.

Aeroterminis šildymas

Naudojant aplinkos energiją namų šildymui yra dabar įmanoma dėl šiuolaikinių sprendimų, tokių kaip šilumos siurbliai. Ši sistema gauna šilumą iš natūralių šaltinių, tokių kaip oras, dirvožemis ar vanduo, o tai lemia aukštą energijos efektyvumą ir daug ekologinių pranašumų. Dėl mažos CO2 emisijos ir galimybės integruoti su atsinaujinančiais energijos šaltiniais šiuolaikiniai siurbliai pripažįstami tarp žmonių, ieškančių ekologiškų sprendimų.

Aeroterminis šildymas (arba šilumos siurbliai oras-vanduo) yra ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas šilumos šaltinis. Pasak „Geoverta“ projekto vadovo Rolando Mackonio, šiluma paimama iš aplinkos oro, o efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros. Kuo lauko temperatūra aukštesnė, tuo šilumos siurblio efektyvumas didesnis. Efektyvumas pasiekiamas kai lauko oro temperatūra yra ne žemesnė kaip -10°C. Žemėjant lauko oro temperatūrai mažėja šilumos siurblio efektyvumas ir didėja šildymo išlaidų kaštai.

„Įranga dirba daugiau darbo valandų, to pasekoje yra sunaudojamos didesnės elektros sąnaudos ir mažėja siurblio ilgaamžiškumas. Oras-vanduo šilumos siurblio ilgaamžiškumas yra mažesnis negu geoterminio, nes jis dirba daugiau darbo valandų, o jeigu dirba daugiau, tai mažėja resursas šilumos siurblio kompresoriuje. Tada ji reikės remontuoti arba pasikeisti", - pasakojo R. Mackonis.

Pasak R. Mackonio, įrengimo kaina priklauso nuo daugybės parametrų, vieni aeroterminį šildymą susimontuoja už 5000 eurų (namui iki 120 kv. m.), o su gera vokiška įranga galima įsirengti ir už 8000 eurų. „Viskas priklauso nuo to, kokia komplektacija, ar ji su vėsinimu, ar be jo, ar boileris pastatomas su 200, ar 180 litrų talpa", - pasakojo „Geoverta“ projekto vadovas. Tai vienas ekonomiškiausių, naujausių bei vis labiau populiarėjančių šildymo sistemos būdų. Šiam metodui, šiluma paimama iš aplinkoje esančio oro ir šilumos siurbliais atsinaujinanti energija yra perduodama į radiatorius, grindis bei aprūpina namus karštu vandeniu.

Geoterminis šildymas

Geoterminis šildymas (arba šilumos siurblys gruntas-vanduo) - ekologiška šildymo sistema, naudojanti žemės gelmių šilumą. Šiluma paimama iš žemės, tada ja sušildomas vanduo, kuris perduoda šilumą per radiatorius, grindis ar gamina karštą vandenį. Didesniuose sklypuose naudojami horizontalūs, o mažesniuose - vertikalūs kolektoriai.

Pasak R. Mackonio, šiuo šildymo būdu taip pat galima ištisus metus ruošti karštą vandenį, šildyti baseinus ir pan. „Visa reikalinga energija yra gaunama iš žemės gelmių jūsų sklype. Apie 80%-90% šilumos siurblys paima tiesiai iš grunto. Įrengus vertikalius giluminius gręžinius šaltuoju metu laiku yra taupiai ir efektyviai šildomasi. Vasarą galima komfortiškai vėsintis, nesukeliant pašalinio peršalimo pavojaus. Šiai sistemai reikalinga labai minimali priežiūra, kurią galima atlikti nuotoliniu būdu. Apie 80% iškilusių gedimų ar nesklandumų galima pašalinti per atstumą. Tereikia, kad šilumos siurblys būtų prijungtas prie internetinio tinklo", - pasakoja R. Mackonis.

Kaip nurodo „Ignitis grupė“ tinklaraščio analizė, šiam šildymo būdui reikalinga vieta sklype (jei naudojamas horizontalaus kolektoriaus metodas), o taip pat būtina nepamiršti, jog tam reikės didelės pradinės investicijos. Šildant namus šiuo metodu, naudojama žemės gelmių šiluma, kuri perduodama į namų šildymo sistemos instaliacijas (radiatoriai, grindys, karšto vandens tiekimas).

Pasak R. Mackonio, sunku lyginti aeroterminio ir geoterminio šildymo pradines investicijas, nes yra daug skirtingų sąlygų, bet jeigu palyginti konkrečius variantus, galima įžvelgti skirtumą. „Jeigu lyginti vokišką „Alpha-InnoTec“ šilumos siurblį oras-vanduo, kintamos galios ir imti tą patį „Alpha-InnoTec“ gruntas-vanduo šilumos siurblį, tai pinigų skirtumas - lauko dalis. Tai ką kainuos gręžiniai namui, tokį jūs turėsite skirtumą. Jeigu 150 kv. m. namui kokybišką įrangą oras-vanduo gali kainuoti susimontuoti apie 9000 eurų, tai geoterminiam tai gali kainuoti 13 000 Eur. Skirtumas gali siekti 4000 Eur, iki 25-30%", - kalbėjo R. Mackonis.

Jei lyginti aeroterminį ir geoterminį šildymą, jis mato vienareikšmišką atsakymą, kuris šildymo būdas yra ekonomiškesnis. „Vienareikšmiškai geoterminis šildymas. Jis yra efektyvesnis ir patikimesnis, o patikimumas - ilgaamžiškumas, mažesnė priežiūra ir t.t. Jeigu kalbėti procentais, galima drąsiai teigti, kad 20-25% geoterminis šildymas yra efektyvesnis negu siurblys oras-vanduo ir tai priklauso nuo sistemos galingumo. Jeigu namo kvadratūra yra didesnė (200, 300, 400 kv. m.), o tai yra prabangūs šiuolaikiniai namai, tai oras-vanduo sistemą efektyviai tokio dydžio name nebus lengva pritaikyti ir tai nebūtų racionalu, nes su tuo pačiu geoterminiu šildymu, mes žiemą galime šildytis, o vasarą galime vėsinti namus, jeigu turime gręžinius - sistema naudojama dvipusiškai. Ta pati galima daryti ir su aeroterminiu šildymu, jis irgi turi šildymo bei vėsinimo funkcijas, tačiau vėsinimas kainuos lygiai tiek pat, kiek žiemą šildytis", - savo įžvalgomis pasidalino „Geoverta“ vadovas.

Kiti šildymo būdai

Be jau minėtų šildymo būdų, yra ir kitų alternatyvų, kurios gali būti tinkamos butams be centrinio šildymo:

• Konvekciniai šildytuvai
• Tepaliniai radiatoriai
• Kondicionieriai
• Ventiliatoriniai šildytuvai

Panagrinėkime juos atidžiau.

Konvekciniai šildytuvai

Antra didelė grupė šildytuvų, naudojamų namuose yra konvekciniai šildytuvai. Jų principas kiek kitoks, nei infraraudonųjų. Oras cirkuliuoja aplink šildymo elementą ir taip sukuriama konvekcija. Vieni populiariausių šiuolaikinių šildytuvų primena paprastas dėžutes kurios paima šaltą orą iš apačios ir pašildžiusios atiduoda jį viršuje. Didžiausi šių šildytuvų privalumai yra du: jie dirba visiškai tyliai. Antras privalumas - dėl plokščios formos gali būti tvirtinami ant sienos arba pastatomi patalpos viduje.

Tepaliniai radiatoriai

Vienas iš populiariausių ir efektyviausių šildytuvų rūšių veikia iš esmės kaip konvekcinis šildytuvas. Kaip ir visi kiti radiatoriai. Jo forma yra skirta oro cirkuliavimui sukurti. Šiuolaikiniai radiatoriai primena paprastas dėžute, o ne storas „dešras“ sujungtas apačioje ir viršuje. Tepaliniai radiatoriai veikia gana paprastai. Skardinis radiatorius yra užpildomas silikono alyva, kuri turi geresnes šilumos sulaikymo savybes, nei įprastas vanduo (jis atvėsta labai greitai). Kaitinimo elementas pakaitina alyvą, termostatas reguliuoja šilumą ir perkaitimą - kai patalpa įšyla iki norimos temperatūros, tepalinis radiatorius paprastai išsijungia pats. Tai patogus namų priedas. Kad patogiau būtų jį transportuoti, radiatoriaus apačioje pritaisomi ratukai. Didžiausias minusas - subtiliu dizainu čia net nekvepia, nors ir pasitaiko bandymų atsisakyti tradicinės ketaus radiatoriaus formos. Kol kas Lietuvoje jie nėra labai populiarūs, tačiau po truputėlį atranda kelią į mūsų namus.

Kondicionieriai

Šis aparatas - dviguba investicija. Rudenį jis gali šildyti, o vasarą - vėsinti patalpas. Vienas iš pagrindinių trūkumų yra tas, kad kondicionieriui reikalingas „išėjimas“ į pastato išorę. Mobilusis kondicionierius turi specialią žarną, kurią galima išvesti pro langą, įsigijus specialią tarpinę, kuri neįleidžia šalčio iš išorės. Jei žarną galima pritvirtinti prie ventiliacinės sistemos - irgi neblogai. Šis prietaisas labai tinka gamybinėse patalpose, kur yra galimybė išgręžti sienoje nedidelio skersmens angą.

Ventiliatorinis šildytuvas

Vienas iš populiariausių Lietuvoje šildytuvų yra ventiliatorinis. Iš tikrųjų, tai konvekcinis šildytuvas su papildomu ventiliatoriumi - varikliuku su propeleriais, kurie intensyviai pučia orą. Viena iš esminių jo problemų yra saugumas (baisu net pagalvoti, ką gali padaryti ventiliatoriai su pro groteles prakištu vaiko pirštu), o taip pat ir ventiliatoriaus skleidžiamas triukšmas. Klausimas, ar tikrai norėtumėte visą naktį klausyti ūžimo?.. Beje, inovatyvi britų kompanija Dyson yra sukūrusi tokį šildytuvą tik be ventiliatoriaus propelerių. Tiesa, jis stilingai atrodo, tačiau su garsais susitvarkyti sunkiai sekasi. Šioje srityje inovacijų dar bus, nes tokie prietaisai net nežada palikti mūsų namų.

Šildymo sistemos pasirinkimas: į ką atkreipti dėmesį?

Renkantis šildymo sprendimą, būtina atsižvelgti į būsto technines sąlygas, kurios tiesiogiai sąveikauja su šilumos perdavimu ir praradimais. Visų pirma, reikėtų atsižvelgti į šildomą plotą ir būsto energinę klasę. Įsivertinus šiuos aspektus, bus galima apskaičiuoti techninius įrangos parametrus, sąnaudų kaštus bei pradinę investiciją.

Pasak „Ignitis grupė“ produktų vadovo Justo Kersnausko, renkantis šildymo sprendimą, būtina atsižvelgti į būsto technines sąlygas, kurios tiesiogiai sąveikauja su šilumos perdavimu ir praradimais. „Pirmasis žingsnis būtų atkreipti dėmesį, į tai, kokia yra šildymo sistema - g... Energijos kaina ir šildymo išlaidos vis auga, todėl esame priversti ieškoti ekonomiškiausio sprendimo.

Šildymo būdų palyginimas

Apibendrinant, pateikiame šildymo būdų palyginimo lentelę:

Kiti aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti

Pasirinkti tinkamą namo šildymo sistemą gali ne tik įrengimo ar eksploatacijos išlaidos, bet ir vietiniai sąlygos, pvz., žaliavų prieinamumas arba teisės aktu reguliuojamos ribos. Kai kuriuose regionuose, ypač ten, kur yra tanki užstatymas, gali būti taikomos taisyklės, ribojančios sistemų, kurios skleidžia didelius taršos lygius, naudojimą, pavyzdžiui, anglių krosnių. Be to, didelę reikšmę gali turėti vietos planavimo politika. Ji gali diktuoti tam tikrus reikalavimus šildymo sistemoms naujuose pastatuose, ypač saugomose teritorijose arba ten, kur skatinami ekologiški sprendimai.

tags: #pigiausias #budas #apsildinti #patalpas