Pienionių dvaras, esantis Anykščių rajone, yra vienas įstabiausių medinės klasicistinės architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Šiandien dvaras įsikūręs Anykščių rajone, Pienionyse.
Pienionių dvaras (Šaltinis: Vikipedija)
Dvaro istorijos pradžia ir savininkai
Pienionių dvaras šaltiniuose minimas nuo XVI a. pradžios. Iki XVII a. vidurio dvaro šeimininkais buvo garsios Lietuvos didikų giminės - Sapiegos ir Pacai. 1665 m. jis atiteko Antanui Daumantui-Siesickiui, vėliau iki XX a. pradžios priklausė jo giminei, buvo antraeilė valda, nes giminės centras visą laiką buvo Siesikuose (Ukmergės r.). Pienionys (Pieniany) minimi ir Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m.
1755 m. Pienionių dvaro inventoriuje minima, jog dvarui priklauso Abromiškių palivarkas, Abromiškio, Vetygalos, Daumantų, Ardiškių ir Vildžiūnų kaimai. Dvaras suklestėjo nuo 1788 m., kada įkeistą dvarą nupirko Justinas Daumantas-Siesickis ir kartu su savo sūnumis Antanu Valerijonu Siesickiu bei Feliksu Siesickiu - vėliau Ukmergės maršalka - pradėjo jį iš pagrindų tvarkyti.
Dvaro architektūra ir parkas
XIX a. šie dvarininkai pasistatė naują gyvenamąjį namą, įrengė oranžeriją. Jie užveisė ir landšaftinio planavimo peizažinį 9 hektarų ploto parką, kurį nuo 1870 m. prižiūrėjo profesionalus čekas sodininkas Pranciškus Leineris. Pasakojama, jog čia augo net 200 retų augalų bei rūšių ir veislių, dekoratyvinių krūmų.
Klasicistinio stiliaus vieno aukšto mediniai dvaro rūmai buvo su puošnia dviaukšte centrine dalimi, kuriai didingumo teikė keturių dorėninių kolonų portikas su plačiu frizu. Rūmų viduje buvo įrengtas prabangus valgomasis, ištaiginga pokylių salė, du salonai, biliardinė, gyvenamieji ir svečių kambariai, biblioteka.
Pienionių dvaro interjeras (Šaltinis: nyksciai.lt)
Dvaro gyvenimas ir įvykiai
1848 m. kaimą nusiaubė gaisras, tuomet sudegė 13 sodybų. XIX a. antrojoje pusėje Pienionių dvarininkas Leonardas Kazimieras Daumantas-Siesickis (?-1898) lėšomis rėmė Kavarsko bažnyčios statybą, o 1915 m. dvaro savininkas Juozapas Kazimieras Ignas Daumantas-Siesickis (1858-1927) priglaudė iš sugriauto Kavarsko pasitraukusį kleboną Petrą Legecką ir garantavo jam išlaikymą, dvaro rūmų antrojo aukšto salėje įrengė koplyčią.
Pienionių dvaras garsėjo ir spirito varykla, kuri čia buvo įrengta apie 1859 m., iki XX a. pradžios čia buvo varomas spiritas bei daromas alus. J. Daumantas-Siesickis XX a. 1920 m. dvare gyveno 44 gyventojai. 1923 m. Pienionių dvare buvo 1 sodyba - 54 gyventojai. 1926 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet kaime buvo 9 sodybos.
Dvaras po reformų ir mokyklos įkūrimas
1926 m. buvo vykdoma Pienionių dvaro žemės parceliacija, tuomet dvaro savininkas Juozapas Daumantas-Siesickis valdė 378,2 ha žemės. Po dvaro reformos 1926 m. J. Daumantas-Siesickis pardavė dvarą buvusiam šio dvaro ūkvedžiui Juozui Šablevičiui, kuris nuo 1926 m. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 88,44 ha žemės.
1916 m. Pienionyse buvo įkurta pradžios mokykla. Nuo 1926 m. ji visą laiką veikė dvaro rūmų patalpose. 1926-1927 m. šios mokyklos vedėju dirbo Antanas Kunavičius, tuo metu jis mokė 40 vaikų. Tarpukario ir pokario metais mokykloje dirbo įvairūs mokytojai, tokie kaip Petras Beišys, Sofija Dalibogaitė, Aloyzas Juodis ir kiti.
Mokytojai dirbę Pienionių pradžios mokykloje:
| Metai | Mokytojas |
|---|---|
| 1926-1927 | Antanas Kunavičius |
| 1927-1934 | Petras Beišys |
| 1934-1936 | Sofija Dalibogaitė |
| 1936-1944 | Aloyzas Juodis |
| 1944-1946 | Aloyzas Juodis |
| 1946-1948 | Stasė Uselienė |
| 1948-1949 | Povilas Beržinis |
| 1949-1950 | Antanas Serva |
| 1950-1956 | Pranas Dubietis |
| 1956-1960 | Karolina Kierienė |
| 1960-1968 | Eleonora Kačinskaitė-Jablonskienė |
Sovietmetis ir dabartis
Po Antrojo pasaulinio karo iš Pienionių buvo ištremtos į Sibirą 2 šeimos. Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Ukmergės apskrities Kavarsko valsčiaus (vėliau - Kavarsko rajono) Pienionių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. 1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Nauja vaga", vėliau, stambinant ūkius, nuo 1950 m. priklausė "Pergalės", nuo 1962 m. - "Gintaro" kolūkiui, kol 1992 m.
1950 m. sausio 4 d. Pienionių kaime, nacionalizuoto dvaro bazėje, buvo įsteigta Kavarsko mašinų-traktorių stotis (MTS). 1951 m. stotis aptarnavo 14 kolūkių. 1963 m. sausio 5 d. stotis buvo likviduota, jos vietoje iki XX a. Nuo 1954 m. Pienionyse buvo pašto įstaiga, nuo 1958 m. iki XX a. pabaigos veikė felčerio-akušerės punktas. Priklauso Kavarsko parapijai.
Pienionyse yra architektūros paminklas - XIX a. dvaro sodyba: svirnas, rūkykla, spirito varykla, vartai su liūtų skulptūromis. Išlikęs peizažinio tipo parkas, kuriame vyrauja vietiniai medžiai: klevai, beržai, uosiai, liepos, taip pat introdukuotos medžių rūšys: baltosios eglės, europiniai maumedžiai, pocūgės, tuopos, riešutmedžiai.
Išsaugotas Pienionių dvaro XX a. pradžios nuotraukų albumas liudija XIX-XX a. sandūroje buvusią šio dvaro prabangą. Paminklų restauravimo projektavimo institutas 1984-1989 m. yra atlikęs Pienionių dvaro istorinius tyrimus. Pienionių dvaro sodyba bei apleistas parkas XX a. pabaigoje buvo grąžinti Šablevičių šeimai.
2006 m. Pienionių kaimo vakarinėje dalyje, šalia kaimo kelio, prie Balaišių sodybos, yra vietinės reikšmės dailės paminklas - koplytėlė. Ji yra taisyklingo šešiakampio plano, su šešiabriauniu piramidiniu stogeliu. Koplytėlės viduje yra medinis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Koplytėlę, pasak vietinių žmonių, XIX a. viduryje pasistatydino dvarininkas Leonardas Kazimieras Daumantas-Siesickis.
Kavarsko klebono Jono Babono iniciatyva 1987 m. Netoli kaimo yra Pienionių tvenkinys, išlietas 1962 m. Pienios upelio slėnyje 6 km nuo buvusios jos santakos su Šventąja (plotas 73 ha, gylis iki 6 m, tūris 1,7 mln. kub. Mokytoja kraštotyrininkė Sofija Šleikuvienė 1982 m. surinko Pienionių dvaro bei parko istoriją, rankraštis saugomas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje Anykščiuose.