Daugiabučių Namų Kiemų Tvarkymo Reikalavimai Lietuvoje

Neretai žmonėms atrodo, kad tik individualių namų šeimininkai gali turėti išpuoselėtą ir kruopščiai sutvarkytą kiemo aplinką. Tačiau tai - netiesa. Juk egzistuoja ir daugybė daugiabučių namų kiemų, kurie praeivių dėmesį traukia tobulai sutvarkyta aplinka, išskirtiniu apželdinimu bei kūrybiškais rekreacinių erdvių sprendimais.

Vis tik nusprendus investuoti savo laiką bei kaštus tvarkant daugiabučio namo lauko erdves, svarbu nepamiršti pasidomėti ir su tuo susijusiais įstatymais. Medžių, krūmų, vejų ir gėlynų veisimas daugiabučių namų kiemuose yra aiškiai reglamentuotas. Tad, ką svarbu žinoti gyventojams?

Želdynų Įrengimo Taisyklės

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, kuriame nustatytos želdynų įrengimo ir veisimo taisyklės:

• Medžiai nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais gali būti veisiami ne arčiau nei 10 metrų atstumu. Tai negalioja teritorijoms tarp pastatų ir gatvių ar kelių.
• Nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais, aukštesni nei 2 metrų krūmai, gali būti veisiami ne arčiau nei 2,5 metrų atstumu, kiti krūmai - ne arčiau nei 1,5 metrų atstumu. Tai negalioja teritorijoms tarp pastatų ir gatvių ar kelių.
• Jei pastatų sienos be langų, medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 5 metrų atstumu, o krūmai - ne arčiau nei 1,5 metrų atstumu.
• Nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 4 metrų atstumu.
• Nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 3 metrų atstumu. Krūmai tokioje vietoje gali būti veisiami ne arčiau nei 1 metro atstumu.

Vis tik yra ir išimčių. Pavyzdžiui, jeigu gyventojai nori sodinti gatvės želdinius vietoje jau augusių, reikalavimai laikytis atstumų nėra taikomi. Žinoma, tai turi nekelti pavojaus žmonėms, eismo saugumui ir greta esantiems statiniams.

Kauniečiams, kurie nori sodinti daugiabučio namo kieme medį, reikia kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyrių.

Medžius ir krūmus griežtai draudžiama sodinti valstybinėje žemėje, prieš tai nesuderinus to su Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriumi ar tos žemės valdytoju arba neturint įgaliojimų sklype tvarkyti želdinius.

Bendrųjų Erdvės Priežiūra

Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai įsitikinę - visi gyventojai yra atsakingi už bendrų lauko erdvių puoselėjimą ir gražinimą. Juk sutvarkytoje, jaukioje ir modernioje aplinkoje norisi leisti ir savo laisvalaikį.

Kiekviena savivaldybė turi savas miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Pagal minėtąsias taisykles, gyventojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką teritorijose, kuriomis naudojasi. Jie turi valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas.

Taip pat svarbu, kad gyventojai turėtų pasirūpinti ir teritorijoje esančiais želdiniais - svarbu, kad neaugtų nepageidaujami krūmai ir piktžolės, būtina teritoriją šienauti taip, kad žolės aukštis nebūtų labai didelis. Svarbu naikinti ir piktžoles nuo šaligatvių bei pėsčiųjų takų.

Gyventojai privalo žinoti, kad už kiemuose esančius suoliukus, vaikų žaidimų aikšteles ar kitus poilsiui skirtus objektus jie yra atsakingi patys. Prižiūrint kiemo aplinką ji džiugins gyventojus tikrai ilgai.

Statant ar remontuojant namus, butus ar kitas patalpas, remonto metu susidariusios atliekos privalo būti rūšiuojamos Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Susikaupusias atliekas iš statybos vietų turi išvežti darbus vykdantys asmenys. Jie privalo turėti pažymas apie statybos ir remonto atliekų išvežimą į statybos atliekų tvarkymo vietas.

Savivaldybių Iniciatyvos

Nutarę atnaujinti savo daugiabučius arba tai jau padarę kauniečiai šiuo metu gali pasinaudoti galimybe visiškai nemokamai atnaujinti ir visą aplinką, esančią prie namų grupės. „Šilti namai - jaukūs kiemai“ - tokiu šūkiu Kaunas inicijuoja programą „(R)evoliucija“.

Naujai suformuotos automobilių stovėjimo aikštelės, nauji pėsčiųjų takai, daugiau apšvietimo.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Administracija) kviečia daugiabučių namų administratorius bendradarbiauti kuriant patogų daugiabučių namų kvartalų tvarkymą.

Administracijos iniciatyva Šiaulių miesto teritorijoje yra parengti teritorijų planavimo dokumentai (DP) ir žemėtvarkos planavimo dokumentai (ŽSFP), kuriuose yra suprojektuotos žemės sklypų ribos.

Daugiabučiam namui eksploatuoti suprojektuotos žemės sklypo ribos yra projektinės - jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau suprojektuotos ribos suteikia galimybę, nerengiant jokio žemės planavimo dokumento, daugiabučio namo administratoriui inicijuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypas yra registruojamas VĮ Registrų centre (tai atlieka Šiaulių miesto savivaldybė kaip valstybinės žemės patikėtinis).

Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Įregistruotą žemės sklypą DNSB ar kitas administratorius, kuriam yra pavesta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį bendrijos narių vardu, gali išsinuomoti žemės sklypą ir tokiu būdu įgyti visas nuomininkui priskirtas teises.

Svarbu paminėti, kad organizuojant daugiabučio namo bendrijos narių susirinkimą dėl valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, reikalingos daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti nuomos, būtinas DNSB balsavimas dėl sprendimo pavesti bendrojo naudojimo objektų valdytojui sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų vardu.

DNSB tiksliai žino (nes žemės sklypas yra paženklintas riboženkliais), kokia teritorija yra priskirta jų administruojamam daugiabučiam namui, o tai suteikia teisę patiems nuspręsti dėl teritorijos tvarkymo, priežiūros, apželdinimo sprendimų bei naujų objektų statymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės žemės nuomininkas įgyja statytojo teisę: „nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“.

Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostata, atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: „statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d.

Automobilių Parkavimo Aikštelių Projektavimas

Automobilių parkavimo aikštelių projektavimas ir statymas vykdomas pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.

Eismo Saugumas ir Dviračių Takai

Jei dviračiu planuojate važiuoti automobilių keliais, būtina žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių. T.y, jei prie kelio ar kelkraštyje yra dviračio takas, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi ar kelkraščiu neleidžiama.

Dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas.

Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą.

Važiuodami per sankryžas, dviračių vairuotojai turi jas kirsti ta pačia tvarka, kaip ir lengvųjų automobilių vairuotojai (stebėti šviesoforo signalus, pirmumo ženklus, laikytis dešinės pusės taisyklės).

Sukdami privalote rodyti signalus rankomis. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.

Važiuodami automobilių keliu, dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi, kaip ir automobiliai. Deja, kartais dviratininkai važiuoja prieš eismą ir taip sukelia pavojų ne tik sau, bet ir automobilių vairuotojams.

Pagal kelių eismo taisykles važiuoti per pėsčiųjų perėją - draudžiama. Turime nulipti nuo dviračio ir persivesti jį per perėją.

Leidžiama važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis dviračių taku.

Pėsčiųjų ir dviračių taku Leidžiama eiti pėstiesiems, važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis.

Dviračių pervaža žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį.

2024-11-29 Susisiekimo ministras Marius Skuodis patvirtino naująsias Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros planavimo ir projektavimo taisykles. Bevariklio transporto infrastruktūros projektavimo taisyklės buvo peržiūrėtos, atnaujintos, suaktualintos ir sugriežtintos po dvylikos metų pertraukos.

Gyventojų Atsakomybė ir Dalyvavimas

Iš daugiabučių namų gyventojų tikimasi atsakingo ir šeimininkiško požiūrio į savo gyvenamąją aplinką.

Pagal minėtąsias taisykles, gyventojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką teritorijose, kuriomis naudojasi. Jie turi valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas.

Bendro naudojimo teritorija - vieša teritorija, skirta vietovės gyventojų poreikiams tenkinti (parkai, skverai, aikštės, gatvės, pėsčiųjų takai, poilsiavietės, kiemai, kapinės, viešojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės, viešojo transporto stotelės ir t. t.).

Teritorijų tvarkytojai - juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu prižiūri ir tvarko teritoriją arba sutarčių pagrindu pasirenka teritorijos tvarkymo paslaugų teikėjus, taip pat už švarą ir tvarką atsakingi savivaldybės ribose esančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, naudotojai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan.

Bendro naudojimo teritorijų tvarkymą organizuoja seniūnijos.

• valyti, tvarkyti, prižiūrėti jiems priklausančius statinius, žemės sklypus, želdinius, teritorijas. Jeigu statinys, įrenginys, žemės sklypas priklauso keliems savininkams ar nuomininkams, už teritorijos švarą ir tvarką atsakingi visi savininkai ir nuomininkai pagal valdomą statinio ar sklypo dalį.
• užtikrinti nenaudojamų, apleistų (be langų, durų ir kt.) pastatų aptvėrimą ar imtis kitų priemonių, kad į juos nepatektų pašaliniai asmenys, užtikrinti pastatų, neturinčių apsaugos konstrukcijų (perdengimo, stogo dangos), nugriovimą arba remontą ir teritorijos sutvarkymą.
• valyti sniegą ir šalinti ledą, varveklius nuo gyvenamųjų namų ir pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų (šalinimo metu šaligatviai ir gatvės turi būti aptverti), surinkti nukritusį ledą ir sniegą.
• žemės valdų savininkai privalo tvarkyti, genėti savo teritorijoje augančius želdinius, trukdančius kaimyninių sklypų savininkams, praeiviams, eismo dalyviams.

Organizaciniai klausimai dažnai sprendžiami susirinkimuose, kuriuose dalyvauja daugiabučio namo gyventojai. Susirinkimuose aptariami teritorijos tvarkymo, apželdinimo ir kitų bendrų klausimų sprendimai.

Klaidos ir Sprendimai

Susiaurėjo pravažiavimas J. Basanavičiaus g. 104-ojo daugiabučio namo gyventojai džiaugiasi besibaigiančia kiemų renovacija, tačiau vienas iš jos rezultatų kelia problemų. Remontuojant ir naujai asfaltuojant kiemą ties posūkiu į namą reikšmingai susiaurėjo pravažiavimas.

Plotis sumažėjo renovacijos metu įrengto naujo šaligatvio ties elektros transformatorine sąskaita. Kitoje posūkio pusėje atsirado trikampio formos žalioji zona, kuri taip pat pravažiavimą susiaurino.

„Ne tik mes patys, bet ir policijos, greitosios pagalbos automobiliai, mikroautobusai negali pravažiuoti, nes neužtenka pločio. Tad mašinos „lipa“ ant bordiūrų ir važiuoja naujuoju šaligatviu, žaliąja zona“, - pasakojo gyventojas.

Problemą gilina ir tai, tai kad ties posūkiu patys gyventojai taip pat stato automobilius ir taip pravažiavimą dar labiau sumažina. Nors netoliese įrengtos naujos automobilių stovėjimo aikštelės, kai kam norisi privažiuoti prie pat durų.

„Policija mus patarė kreiptis į savivaldybę, kad pastatytų šioje vietoje draudžiamąjį ženklą ar nubrėžtų geltoną liniją, draudžiančią bent ties posūkiu statyti automobilius“, - kaip vieną iš būdų sumažinti problemą minėjo bendrijos pirmininkas.

Kėdainių rajono savivaldybės mero patarėja ryšiams su visuomene Jorūnė Liutkienė pabrėžė, kad vykdant rangos darbus iš minimo namo gyventojų skundų dėl pravažiavimo kelio pločio nebuvo. Pėsčiųjų takai taip pat suprojektuoti ir įrengti atsižvelgiant į pėsčiųjų saugumą ir teisės aktų reikalavimus.

„Automobilių stovėjimo vietos yra rengiamos viso kvartalo gyventojams, o ne konkrečiam namui, minimo namo gyventojai gali statytis automobilius naujai įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje lygiagrečiai J. Basanavičiaus g. 104 namo aikštelei“, - rašoma atsakyme.

Projektas buvo rengiamas pagal galiojančius teisės aktus, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 68 p. ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ 123 p., kuriuose nurodyti atstumai, kurių projektuotojai privalo laikytis projektuodami objektus.

Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ nuostatomis, tiesiant naujus ir rekonstruojant esamus kelius reikia taikyti skersinius profilius, atsižvelgiant į kelio kategoriją ir paskirtį bei eismo intensyvumą.

„Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, tos gatvės, apie kurią kalbame, eismo juostos ir važiuojamosios dalies plotis turi būti 2,50 (2,75) m. Maksimalus gatvės plotis ir yra suprojektuotas, t. y. 5,50 m (viena eismo juosta 2,75 m). Reikia suprasti, kad tai yra pravažiavimo kelias, kuris visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus gatvėms“, - aiškinama iš savivaldybės atsiųstame atsakyme.

Pagrindinės Taisyklės ir Reikalavimai

tags: #pesciuju #takai #prie #daugiabuciu #plotis