Nekilnojamojo turto įsigijimas - svarbus žingsnis kiekvieno žmogaus gyvenime. Šis procesas reikalauja atidumo, žinių ir tinkamo pasiruošimo. Lietuvoje nekilnojamojo turto pirkimas turi savų ypatumų, kuriuos verta žinoti, norint sėkmingai įgyvendinti šį tikslą.
Teisiniai aspektai
Pagal Lietuvos įstatymus net ir į savo butą jėga negali įeiti - būsi apkaltintas savavaldžiavimu. Svarbu, kad jūsų draugas pasitartų su teisininku, specializuojančiu skyrybų ir nekilnojamojo turto teisėje, kad gautų patikimą teisinį patarimą ir išsiaiškintų savo teises bei galimybes šioje situacijoje.
Notaras, tvirtinantis (vieno iš) tėvų pareiškimą dėl laikino vaiko išvykimo į užsienio valstybę, turi įrodyti savo giminystės ryšį su vaiku. Jis gali pateikti vaiko gimimo, santuokų liudijimus, bet šią informaciją gali patikrinti ir pats notaras. Todėl Jums reikalingo pareiškimo rengimui ir tvirtinimui bus reikalingas tik Jūsų asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas bei vaiko vardas, pavardė, asmens kodas, taip pat informacija į kokią valstybę bei kuriam terminui leidžiate išvykti vaikui.
Vadovaujantis CK 1.74 str., nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį turi patvirtinti notaras. Prašome kreiptis į notarų biurą bei pateikti sandorio sudarymui reikalingus dokumentus.
Finansiniai aspektai
Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus.
Scenarijai su paskola įgytam būstui
- Būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių.
- Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius.
- Abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu.
- Būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai.
Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs savaime, ir šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol.
Valstybės parama jaunoms šeimoms
Esant pakankamam tiksliniam finansavimui, vis daugiau jaunų šeimų turi galimybę įsigyti būstą su valstybės subsidija. Vienas iš pagrindinių Lietuvos tikslų - mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, išlaikyti regionų savitumą ir tuo pat metu skatinti tolygią visos Lietuvos raidą. Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms programa ir prisideda prie Lietuvos regionų atsigavimo, jų stiprinimo bei teigiamų demografinių pokyčių.
Įsigyti pirmąjį būstą pasinaudodamos valstybės paskata planuojančios, bet vaikų neturinčios šeimos gali tikėtis 15 proc. būsto vertės subsidijos, auginančioms vieną vaiką - 20 proc., auginančioms du vaikus - 25 proc., o auginančioms tris ir daugiau vaikų - 30 proc. būsto vertės subsidijos.
Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypui, kuriame bus statomas jaunos šeimos būstas, įsigyti gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. visos būsto kredito sumos.
Valstybės paramos būstui programas vertiname palankiai, tačiau šiose programose dalyvaujantys bankai pastebi, kad dalis dėl paskolos besikreipiančių jaunų šeimų klaidingai įsivaizduoja, jog savivaldybės išduota pažyma apie teisę gauti subsidiją prilygsta garantijai, kad būsto paskola bus suteikta. Taip nėra, nes galimybė gauti subsidiją ir galimybė gauti paskolą yra du skirtingi dalykai.
Tvarios, pakankamos pajamos ir gera kredito istorija yra būtina sąlyga gauti būsto paskolą. Jei iki šios programos šeima dėl netvarių ir nepakankamų pajamų negalėjo gauti paskolos, vien subsidija šios galimybės nesuteiks.
Remiantis LB patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais, įsigyjant būstą su paskola kitų kliento finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo ar šeimos nuolatinių pajamų, o nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos.
Imti paskolą reikia pasiruošti. Nuosavas būstas - vienas iš didžiausių gyvenimo pirkinių, o jo įsigijimas ar keitimas - kiekvienam reikšmingas įvykis. Nereikėtų stebėtis, kad būsto kredito suteikimo procesas yra sudėtingesnis nei, pavyzdžiui, vartojimo paskolos, nes suma didesnė, o sutartys sudaromos ilgam laikui.
Hipoteka
Hipoteka yra nekilnojamojo turto užstatas, kuris naudojamas kaip garantija paskolai gauti. Tai reiškia, kad jei paskolos gavėjas nesugeba grąžinti skolos, bankas ar kitas finansinis įstaiga turi teisę parduoti užstatą, kad padengtų nuostolius. Hipotekos reikšmė yra labai svarbi tiek paskolos davėjams, tiek gavėjams, nes ji užtikrina abiejų pusių saugumą.
Pagal Lietuvos teisės aktus, hipoteka gali būti įregistruota ne tik ant būsto, bet ir ant kitų nekilnojamojo turto objektų, pavyzdžiui, žemės sklypų ar komercinių patalpų.
Hipotekos privalumai:
- Galimybė įsigyti nekilnojamąjį turtą.
- Ilgas grąžinimo terminas.
- Teisinė apsauga.
- Galimybė refinansuoti paskolą.
Hipotekos rūšys
Yra keletas pagrindinių hipotekos rūšių, kurios skiriasi pagal paskirtį ir sąlygas:
- Nekilnojamojo turto hipoteka: Tai specifinė hipotekos ršis, kai įkeičiamas tik nekilnojamasis turtas. Tai gali būti butas, namas, komercinės patalpos ar žemės sklypas. Ji dažnai naudojama būsto paskoloms, kai pats būstas tampa užstatu.
- Maksimali hipoteka: Leidžia kreditoriui reikalauti visos skolos padengimo, jei skolininkas nesilaiko sutarties sąlygų. Ji naudinga kreditoriui, nes suteikia daugiau garantijų.
- Sutartinė hipoteka: Tai populiariausia hipotekos forma. Sutartinė hipoteka yra sudaroma tarp dviejų šalių (dažniausiai privataus asmens ir įmonės), kuomet skolininkas ir kreditorius sudaro susitarimą dėl turto įkeitimo be banko dalyvavimo.
Pavyzdžiui, jei norite įsigyti būstą, kurio vertė yra 100 000 EUR, bankas gali suteikti iki 80% šios sumos, t.y. 80 000 EUR.
Hipotekos kainą sudaro:
- Palūkanos.
- Valstybiniai mokesčiai.
- Sutarties keitimo mokestis.
- Baudos už vėlavimą.
- Refinansavimo mokesčiai.
Vidutiniškai, hipotekos sudarymo kaina gali siekti nuo 300 iki 1000 eurų, priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Hipotekos pabaiga priklauso nuo paskolos sutarties. Kai paskola visiškai išmokama, galima kreiptis į notarą dėl hipotekos išregistravimo.
Pirmą kartą perkančio asmens hipoteka JK // Ką reikia žinoti
Alternatyvūs finansavimo būdai
Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorite ar negalite naudotis hipoteka, verta apsvarstyti keletą alternatyvių finansavimo būdų:
- Lizingas: Leidžia naudotis nekilnojamuoju turtu, tačiau jį visiškai įsigyti tik po tam tikro laikotarpio.
- Sutelktinis finansavimas: Jeigu turite pakankamai santaupų arba galimybę pasiskolinti iš šeimos narių ar artimų draugų, galite finansuoti nekilnojamojo turto pirkimą be paskolų institucijų tarpininkavimo.
- Kreditas arba vartojimo paskola: Kurios gali suteikti finansavimą be būtinybės įkeisti nekilnojamąjį turtą.
- Investavimas į nekilnojamojo turto fondus (REITs): Vietoj individualaus nekilnojamojo turto pirkimo.
Patarimai
- Kreditoriaus pasirinkimas: Svarbu palyginti skirtingas paskolų sąlygas ir rasti geriausią pasiūlymą.
- Dokumentų pateikimas: Atidžiai surinkite visus reikalingus dokumentus.
- Notarinė sutartis: Užtikrinkite, kad sutartis būtų sudaryta notaro akivaizdoje.
- Hipotekos registracija: Įregistruokite hipoteką Nekilnojamojo turto registre.
Hipoteka yra svarbus finansinis instrumentas, kuris padeda įgyvendinti svajones apie nuosavą būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą. Žinodami, kas yra hipoteka, kokios yra jos rūšys ir kaip apskaičiuojama hipotekos kaina, galėsite priimti pagrįstus sprendimus.