Perdangos pasirinkimas vieno aukšto namui: patarimai ir įžvalgos

Renkantis perdangos tipą vieno aukšto namui, svarbu atsižvelgti į keletą esminių veiksnių, tokių kaip namo konstrukcija, sienų medžiagos, šilumos ir garso izoliacijos poreikiai, finansinės galimybės ir individualūs lūkesčiai. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius perdangų tipus, jų privalumus ir trūkumus, kad padėtume jums priimti geriausią sprendimą.

Perdangos tipai ir jų savybės

Tradicinės perdangos yra gelžbetoninės arba iš medinio karkaso. Yra skiriamos monolitinės ir surenkamos gelžbetoninės perdangos.

Gelžbetoninės perdangos: Surenkamųjų gelžbetoninių perdengimo plokščių montavimui reikia krano, o gelžbeto­ninės monolitinės perdangos įrengimui reikia surinkti klojinius, tinkamai armuoti bei kloti betono mišinį. Sparčiai tobulėjant gelžbetoninio technologijoms, pra­dėjus gaminti tikslių matmenų plokštes ir atsiradus galimybei šiuolaikines perdengimo plokštes pjaustyti norimo ilgio, pločio ar net kampu jos nepraranda populia­rumo. Gaminant gelžbetonio plokštes gali būti suformuotos ir angos inžineriniams tinklams, laiptams, šachtoms tam tikrose vietose. Tai pagreitina statybą ir nebereikia statybos aikš­telėje atlikti papildomų darbų. Jos pasižymi patvarumu, ilgaamžiškumu ir atsparumu ugniai, tačiau turi pernelyg didelį lyginamąjį svorį. Monolitinės gelžbetoninės perdangos įrengiamos tuo atveju, jeigu veikia stiprios, dinaminės apkrovos. Taip pat monolitinės konstrukcijos reikalingos tada, kai būtent perdangos užtikrina pastato erdvinį standumą, kai pastatas turį tokią sudėtingą formą, kad tipinės surenkamųjų perdangų konstrukcijos negali būti panaudotos. Perdangos iš smulkių surenkamųjų elementų, kurie atlieka ir betonavimo klojinio, ir laikan­čiosios konstrukcijos funkciją. Kurį blokelių perdangos tipą pasirinkti - ar su surenkamosiomis sijomis, ar be jų - lems galimybė naudoti medieną ar klojinius išrams­tymui. Jei specialiai šiam perdenginiui išrams­tyti reikia didelių sąnaudų, tai patogiau rinktis surenkamųjų sijų konstrukciją.

Medinės perdangos: Dėl įrengimo paprastumo ir gerų termoizoliacinių savybių, sijinės perdangos dažniausiai yra naudojamos individualių namų statyboje. Tokios perdangos pagrindas - gaminamos iš spygliuočių ir lapuočių medžių arba plieninės sijos, kurios remiasi į laikančiąsias sienas. Medinė perdanga ypač ekonomiška, kadangi jos montavimas paprastas, nereikalaujantis didelių darbo sąnaudų. Medinės perdangos kainą galima sumažinti naudojant pigesnes medžiagas, didi­nant atstumą tarp sijų, mažinant garso izoli­cijos sluoksnį. Tačiau šiuo atveju prarandamos tokios savybės, kaip laikomoji galia, gera garso izoliacija, ilgaamžiškumas ir pan.

Kiti variantai: Taip pat galimos perdangos iš keraminių blokelių ir mišrios perdangos.

Medinės ir betoninės perdangos: privalumai ir trūkumai

Medinė perdanga yra tradicinis ir dažnai ekonomiškesnis sprendimas. Ji lengvesnė už betoną, todėl mažiau apkrauna sienas ir pamatus. Medinė perdanga taip pat pasižymi geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis, tačiau gali būti problematiška garso izoliacijos atžvilgiu. Be to, medinės konstrukcijos yra jautresnės drėgmei ir ugniai, todėl joms reikalinga papildoma apsauga.

Betoninė perdanga yra tvirtesnė, patvaresnė ir geriau izoliuoja garsą. Ji taip pat atsparesnė ugniai ir drėgmei. Tačiau betoninė perdanga yra sunkesnė, brangesnė ir reikalauja daugiau laiko bei darbo sąnaudų įrengiant. Be to, betonui reikia papildomos šilumos izoliacijos.

Medienos savybės perdangoms

Labai svarbi medienos savybė yra kaupti ir lengvai atiduoti vandenį. Medienoje esančio vandens kiekis vertinamas jos drėgnio rodikliu. Jis apskaičiuojamas kaip medienoje esančio vandens ir pačios medienos svorių santykis, išreikštas procentais. Jeigu šis procentas skaičiuojamas nuo absoliučiai sausos medienos, tai drėgnis vadinamas absoliučiuoju medienos drėgniu, o jei nuo drėgnos (dar nedžiovintos) medienos svorio, -santykiniu medienos drėgniu.

Bloga medienos savybė yra jos nuodžiūvis ir išbrinkis. Džiūdama mediena traukiasi, mažėja jos linijiniai matmenys ir tūris. Sugerdama drėgmę (vandenį) sausa mediena didina savo linijinius matmenis ir tūrį.

Higroskopiškumu vadinama medienos savybė drėkti dėl sorbcijos, t.y. sugeriant drėgmę iš aplinkos.

Labiausiai apibendrinanti medienos savybė yra jos tankis (žymima ρ) - fizikinis dydis, rodantis masės kiekį tūrio vienete. Paklausesnė yra didesnio tankio mediena. Ji atsparesnė lenkimui, trinčiai, skėlimui. Konstrukcinei medienai naudojamai perdangoms, medienos tankis yra 480 kg/m3.

Gniuždymas yra viena būdingiausių ir dažniausiai pasitaikančių medienos apkrovimo formų. Jam mediena gana gerai priešinasi, todėl iš jos dažnai gaminamos gniuždomos detalės. Mediena pasižymi dideliu atsparumu tempiant išilgai pluošto (nuo 50 iki 270 MPa), o tempiant skersai pluošto šis stipris yra 20 kartų mažesnis. Taip pat mediena pasižymi dideliu atsparumu lenkimui. Todėl medienos sijos dažnai yra naudojamos konstrukcijoms, kurias veikia lenkimo jėgos - sijoms, perdangoms, tiltams ir t.t.

Kietis, kitaip kietumas - kietos medžiagos savybė priešintis kito, už jį kietesnio, kūno įsmigimui, įspaudimui. Medienos kietumas dažniausiai nurodomas pagal Brinelio skalę - eglės - 1,3, pušies - 1,6.

Labai vertinga medienos savybė yra jos gebėjimas laikyti įkaltas vinis arba įsuktus medvaržčius. Medienos stiprumui didelės reikšmės turi jos sluoksniuotumas.

Medinės perdangos įrengimas

Medinė sienų dalis dažniausiai prasideda nuo apatinio apvado, kuris tvirtinamas prie pamato arba kitokio betoninio ar mūrinio pagrindo. Tarp betono ir medienos visada turi būti dedama hidroizoliacinė plėvelė, dažniausiai ruberoidas.

Rostverkas perima konstrukcijų perduodamas apkrovas ir jas paskirsto į pamatą (arba kitokį pagrindą), todėl jį reikia atsakingai pritvirtinti prie betoninio pagrindo. Užtikrintai skersinių jėgų tempimo ir gniuždymo jėgų apkrovas perima tvirtinimas su ankerine mase. Tai išgręžtą angą užpildantys klijai, kurie įspaudžiami į išgręžtą skylę ir įstatomas srieginis strypas.

Jei baigiamasis vainikas - murlotas dedamas ant mūrinės sienos, naudojamas toks pat tvirtinimas, inkaruojant kas 80-100 cm. Ant pagrindinio tašo montuojami statramsčiai, dažniausiai 5x15 cm. Jie tvirčiau laikysis, jei iš abiejų šonų apačioje pridedama panašių matmenų lenta. Statramsčiai tvirtinami kampuočiais, metaline plokštele. Metalinę plokštelę galima pakeisti ne plonesne nei 12 mm trikampe faneros plokštele, uždedama iš abiejų pusių ir susukama srieginiu strypu.

Sijų tvirtinimas leidžia medieną ant perdangos montuoti viename lygmenyje, neaukštinant konstrukcijos. Šiuo atveju panaudotas 100 mm pločio sijos tvirtinimo elementas. Difuzinė plėvelė prie gegnių prikalama išilginiu grebėstu. Prikalti geriau sraigtine arba rievėta 2,5 - 3 x 70-80 mm vinimi, nes džiūdami tašai iškelia lygias vinis.

Medinės perdangos šiltinimas

Šiltinant medinę perdangą vieno aukšto name (lubas), svarbu atsižvelgti į medžiagos ir darbo sąnaudas, taip pat į tai, ar tai nauja statyba, ar jau gyvenamas pastatas. Poliuretanai (atvirų arba uždarų porų) gali sugadinti difuzinę plėvelę, medinės konstrukcijos gali pradėti pelyti, šusti ar atsirasti ant jų grybelis, jei apipučiamos medinės konstrukcijos (pvz: gegnės) kurių drėgnumas yra daugiau nei 10,5 %. Taip pat poliuretanas gali atskilti nuo medinių konstrukcijų, ko pasekoje susidaro šalčio tiltelis, pradeda kondensuotis drėgmė, kuri varva ant apdailų. Be to, poliuretanas pasižymi bloga garso klase E-F, todėl yra sukuriamas būgno efektas. Prie aukštesnės temperatūros nuo poliuretano gali atsirasti kvapas.

Šiltinimui rekomenduojama ekovata. Tai ekologiška medžiaga, pasižyminti puikiomis šiluminėmis savybėmis, kvėpuojanti medžiaga. O lyginant kainas, ekovata šiltinti dar ir pigiau. Medinei perdangai labai gerai tinka ekovata. Joje niekada negyvens pelės, o PIR plokštes labai smagiai graužia. Ekovatos storis perdangai reikalingas 25 - 35 cm.

Montuojant plokštes ant medinės perdangos susidursite su jų sandūrų ir viso perimetro sandarinimo problemomis. Purškiama medžiaga šiltinti, aišku, racionaliau. Bet ne bet kokia. Poliuretano putų pagrindinis trūkumas tas, kad jos susitraukia nuo temperatūros ir drėgnumo kitimo. Tada tarp konstrukcinių stogo elementų ir putų bei pačiose putose atsiranda plyšeliai, per kuriuos šiltas patalpų oras su visais į jo sušildymą įdėtais pinigais išeina laukan. O drėgmė, kuri yra šiame ore, susikondensuoja išoriniame poliuretaninių putų sluoksnyje.

Apšiltinant perdangą, kurioje yra mediniai balkiai ir pjuvenų užpildas su kalkėmis, svarbu pasirinkti tokias medžiagas, kurios būtų efektyvios šilumos izoliacijai ir draugiškos aplinkai.

• Mineralinė vata: Tai populiarus pasirinkimas dėl atsparumo ugniai, geros šilumos ir garso izoliacijos savybių.

Tai turėtų užtikrinti efektyvią šiluminę izoliaciją bei pakankamą apsaugą nuo drėgmės ir garso perdavimo.

Mūrinio namo ypatumai

Šiandien mūriniai namai yra natūrali mūsų aplinkos dalis. Statyboms pasirinkus mūrą, galima įgyvendinti nestandartinius projektus ir netikėčiausius dizaino sumanymus. Mūrui galima taikyti ir ekologiškas medžiagas. Gera žinia ta, kad mūrinių namų apdailai tinka daug kas: fasadinės plytos, dekoratyvinis tinkas, medinės dailylentės, pakabinamoji apdaila ir kt.

Mūro sienas galima statyti iš įvairių blokų, mūryti iš granito, klinties akmenų ar iš įvairiausių plytų ir akytojo betono, keramzitbetonio, betono blokelių. Mūrinių namų grupei galima priskirti ir namus, pastatytus pagal statybos iš surenkamųjų elementų technologiją - iš akytojo betono ar betono pagaminti vieno aukšto elementai montuojami statybos vietose. Tvirtos mūrinės konstrukcijos dažniausiai nevaržo statybų. Atšiauraus klimato zonoje ypač aktualu tai, kad šiandien tinkamai pastatyti ar renovuoti (apšiltinti) mūriniai namai gali puikiai izoliuoti ir akumuliuoti šilumą, nes įšildytas mūras ir perdangos išlaiko maždaug pastovią temperatūrą net per nemenkus temperatūros šuolius. Šilumos izoliacija priklauso nuo mūrinio namo sienos storio: minimalus išorinės sienos storis turi būti 36-38 cm, o vidinės - net iki 50 cm. Šiluminis namo efektyvumas stipriai priklauso ir nuo pamatų. Mūro, betonavimo ir tinkavimo darbus kokybiškai atlikti įmanoma tik tuomet, jei temperatūra nenukrenta žemiau nei 5 laipsniai. Žinotina, kad dėl drėgmės, kuri atsiranda atliekant mūrijimo, tinkavimo ir betonavimo darbus, baigiamuosius statybos darbus reikia pradėti tik jai visiškai išdžiūvus. Kyla klausimas, kas geriau mūrui - plytos ar blokeliai? Faktai rodo, kad norint tinkamai užpildyti ir vertikalius, ir horizontalius tarpus tarp plytų prireiks daugiau skiedinio, statant plytinį namą prireiks daugiau tikslumo, o darbo ir laiko sąnaudos bus didesnės. Mūrijant, pavyzdžiui, akytąsias plytas, į jų ertmes patenka skiedinio - tuomet sienos būna šaltesnės. Tačiau plytos išsiskiria itin geru atsparumu cheminiam ir atmosferos poveikiui, gniuždymui, tai patvari, tvirta medžiaga, dažnai naudojama vidinėms namo sienoms ar išorinei sienų apdailai.

Ieškantiesiems ištobulintų šiuolaikinių medžiagų verta rinktis iš blokelių gausos - keraminių, silikatinių, keramzito, akytojo betono (dar vadinamo dujų silikatu). Kiekvienas jų išsiskiria skirtingomis atsparumo drėgmei, šalčiui savybėmis, nevienodu laidumu šilumai.

Pagrindiniai blokelių tipai:

• Dujų silikatiniai
• Keramzitiniai
• Keramikiniai
• Silikatiniai

Grindų šiltinimas

Šaltos grindys gali tapti tikru galvos skausmu, ypač vėsesniais metų laikais. Grindys yra ta atitvara, per kurią besisunkiantis šaltis yra jaučiamas stipriausiai, ypač namo kampuose. Tinkamas grindų apšiltinimas padeda išvengti šilumos nuostolių ir sukurti jaukią aplinką namuose. Yra du būdai, kuriais galite apšiltinti būsto grindis. Pirmasis yra taupesnis, kurio metu šiltinimo medžiaga yra išklojama palei sienas, o pasirinkus antrąjį būdą termoizoliacinė medžiaga padengia visą grindų plotą. Grindys gali būti šiltinamos ant grunto, ant perdangos. Grindys gali būti ant lagių ir ištisiniais sluoksniais. Didesni skirtumai bus tarp grindų pastoviai ir epizodiškai šildomose (sodybose) patalpose. Taip pat papildomų sprendimų prireiks šlapiose patalpose.

Nuolat šildomose patalpose paprastai liejamas betono sluoksnis, įrengiama termoizoliacija, tačiau epizodiškai šildomose sodybose, vasarnamiuose betono sluoksnis būna įšalęs ir, įjungus šildymą, reikia ilgai laukti, kol jis sušils ir ims skleisti šilumą į aplinką. Tokiu atveju geriau rinktis grindų ant grunto išlyginimą smėlbetoniu ir apšiltinimą polistireniniu putplasčiu.

Bene labiausiai naujose individualių namų statybose paplitęs pirmojo aukšto grindų tipas - grindys ant grunto. Pamatai naujose statybose dažniausiai seklūs arba vis labiau populiarėja plokštuminiai pamatai. Pirmiausia turi būti nuimtas paviršinis žemės sluoksnis ir gruntas paruoštas grindų konstrukcijos klojimui. Jis sutankinamas, tankinimo metu išlyginamas. Pilamas žvyro sluoksnis, kurio storis priklauso nuo grunto sudėties. Lengviems, durpingiems gruntams gali būti pilamas iki 60 cm žvyro sluoksnis, tvirtiems priemoliams pakaks 15 centimetrų žvyro.

Ant žvyro sluoksnio klojama 200 mk polietileno plėvelė, apsauganti nuo drėgmės skverbimosi į viršutinius šiltinimo sluoksnius. Ant sutankinto žvyro gali būti klojama hidroizoliacinė plėvelė apsauganti viršutinius šiltinimo sluoksnius nuo vandens ir drėgmės patekimo. Dažniausiai naudojama stabilizuota 200 mk storio polietileno plėvelė. Ant plėvelės formuojamas šiltinimo sluoksnis iš vieno arba dviejų putplasčio sluoksnių.

Vieno ar dviejų aukštų namas?

Svarstant, ar statyti vieno, ar dviejų aukštų namą, reikėtų atsižvelgti į keletą aspektų. Vieno aukšto namui nereikia laiptinės, tačiau didesnis pamatas, stogas, o išorinių atitvarų bendras plotas didesnis nei dviaukščio, todėl ir išorinio atitvaro (įskaitant pamatus ir stogo) kaina bus didesnė. Tačiau vieno aukšto namas yra patogesnis naudoti, nes nėra laiptų. Kita vertus, erdvių atskyrimas man asmeniškai labiau patinka, kai yra du aukštai. Be to, vieno aukšto namo stogą padaryti gražiai yra itin sudėtinga. Bet viską reikėtų pradėti nuo analizės, koks yra sklypas, kokie jam apribojimai (ploto užstatymo, orientacija pasaulio kryptymis), aplinka (medžiai, kiti pastatai, komunikacijos) ir tada žiūrėti ar vieno aukšto iš vis yra sprendimas. Bet kokiu atveju, kainos atžvilgiu vargu ar bus reikšmingas skirtumas, kuris statybų metu darytų didelę įtaką. Jei namas senatvei - tada vieno aukšto. Jei dar iki senatvės toli, tai spėsite ir namą pakeisti.

2 aukštų namo kainą kiek augina perdanga, kuri turi būti pakankamai tvirta (1 aukšto name perdangos vaidmenį neretai atlieka tas pats stogas arba ji grynai simbolinė). Iš kitos pusės - vieno aukšto namo grindim reikalingas storas šiltinimo sluoksnis, tai kaip ir kompensuojasi visa tai. Dėl 20 kv.m. laiptinės - stipriai persūdyta. Laiptinė kaip atskira patalpa tikrai nėra būtina. Priešingai - laiptai puošia interjerą ir nereikia jų slėpti. Bendroj namo sąmatos kainoj laiptai tikrai nebus viršutinėj eilutėj. Bet prieš statydami 2 aukštų namą, pasitarkit su laiptų specialistais - architektai, kaip nebūtų gaila, apie laiptus galvoja mažai ir jiems palieka per mažai vietos. Bent jau dauguma architektų.

Dar dviaukščio namo pliusas (iš finansinės pusės) - išnaudojamos pastogės. Sienas žemiausioj vietoj padarius ~1,2-1,5 m aukščio, sudėjus stoglangius, gauname jaukias patalpas su pakankamai nedidelėm papildomom investicijom (pusė sienos aukščio), stogo juk vis tiek reikia . Ir kaip teisingai pastebėjo kolega - dviejų aukštų name tikrai geriau atskiriamos poilsio ir gyvenamoji erdvės.

Vieno aukšto tokio dydžio namas (apie 120 kv.m) yra komfortiškesnis, bet gali būti truputį brangesnis nei dviejų aukštų.

UAB Šilputa ir UAB Kauno perdanga pasiūlymai

UAB Šilputa siūlo vieno aukšto namui gaminamą perdangą, kuri montuojama ir liejama statybvietėje. Daugiau rasite Šilputa puslapyje, skyriuje Thermoperdanga. Jei norite pasiūlymo, rašykite man tiesiai ir aišku reikia Jūsų pamatyti projektą prieš. Darius Karvelis, UAB Šilputa.

UAB Kauno perdanga siūlo gelžbetonines perdangas -28 Eur/m2 su PVM - greita ir tvirta. Priklausomai nuo reikalingos apkrovos, bet vieno aukšto dažniausiai būna 20 cm storio perdangos plokštės, o pagal brėžinius reikėtų skaičiuoti tiksliau. Kasparas Červinskis, UAB Kauno perdanga.

Perdangos montavimo pavyzdys

Perdanga pradėta dėti gegužės 31d. Pradžioje susikelti balkius turėjom pagalbininku, o vėliau dirbom su uošviu kelis savaitgalius. Darbų palengvinimui uošvis atvežė vežimėlį, balkiai sunkūs ir dideli, todėl susikrovus po keleta buvo tikrai lenva trasportuoti. Balkiai buvo dedami kas ~ 54cm , kad veliau galima butu italpinti 56.5cm vata. Balkiu galu izoliavimui naudojom pergamina, ir viska apmurijau blokeliais. Monolitinio ziedo atsisakem, tikiuosi laikas neparodys, jog tai buvo blogas sprendimas.

tags: #perdanga #vieno #auksto #name