Laimė - tai ne sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės, o jūsų proto būsena. Dalai Lama teigia, kad laimei nereikia daugiau pinigų, šlovės ar tobulo kūno, nes ją nulemia ne išoriniai veiksniai, o psichinė nuostata.
Taigi, raktas į laimę yra mūsų pačių rankose, bet juo naudotis išmoksta tik nedaugelis. Budizme kalbama apie keturis išsipildymo, arba laimės, lygmenis: turtą, pasaulietišką pasitenkinimą, dvasingumą ir nušvitimą. Visa tai sudaro individualaus laimės siekio visumą, kurią pasieksime lavindami protą.
Dalai Lama primena: „Kalbėdamas apie proto lavinimą šiame kontekste, apibūdinu protą ne vien kaip žmogaus kognityvinį gebėjimą ar intelektą. Veikiau vartoju šį terminą kaip tibetietišką žodį sem, turintį daug platesnę prasmę, artimesnę psichikai ar dvasiai. Man ši sąvoka apima intelektą ir jausmą, širdį ir protą“.
Taigi, supratote, kad reikalų yra, bent jau sutramdyti savo godumą ir ego tikrai reikės, o jau tada padirbėti su širdimi ir galva.
Kaip veikia pasaulio dėsniai
Pokyčiai pasaulyje prasideda mumyse. Ši tiesa nekartą nuskambėjo kukliuoju vadinamu Romos katalikų bažnyčios vadovo popiežiaus Pranciškaus kalbose. Jeigu klausysite savo širdies, tavo sprendimai bus geri: motyvai visada tyri, o veiksmai - tikslūs.
Bet veiksmams atlikti reikia energijos, kuri yra dar vienas sudedamasis kelyje į laimę. Energija mėgsta švarą, discipliną ir valią. Tuo tarpu apkuista aplinka, galva ir mintys, beviltiškai nuodėmių kilogramais liulantis kūnas su energija veikti jokio ryšio neturi. Visame kame būtina harmonija, nes tik sveikas kūnas ir aplinka duoda energijos veikti. Tik atradęs savy harmoniją, gali ją pradėti kurti aplink save ir dovanoti kitiems. Taip veikia pasaulio dėsniai.
Nes kas tik man, mažai džiugina, kas per daug irgi laimę atima. Nes mažiau visada yra daugiau ir kad negauti to, ko norisi, kartais ir yra laimė. Todėl neklauskite, ką pasaulis gali jums duoti, geriau pagalvokite, ką jūs galite jam duoti.
„Daugybė žmonių nuolat verkšlena, kad juos gyvenimas skriaudžia. Iš tiesų jie nesupranta svarbaus visatos principo: visko gauname su kaupu tik tada, kai norą gauti pakeičiame noru dalytis, duoti, dovanoti,“ - savo laimės paslaptimis dalijasi jau minėta O. Winfrey.
Pirmiausia pats turi tapti laimingas, tik tada laimės vaisiais pasidalysi su kitais. Bet ir čia negalima gudrauti - viskas, ką darome turi teikti pasitenkinimą, turime tuo tikėti, siekti, kad mūsų kūnas, mintys, tikslai būtų vienis, o kai nepasiseks, vis tiek nepasiduoti.
„Gerieji jūsų darbai bus užmiršti rytoj. Vis dėlto darykite gerus darbus! Tai, ką jūs kūrėte metų metais, gali būti sugriauta per trumpą laiką. Vis dėlto kurkite! Atiduodami pasauliui ką turite geriausio, rizikuojate likti nuogi. Vis dėlto duokite tai, ką turite geriausio,“- taip kalbėjo šviesuolė Motina Teresė.
Kodėl svarbu nepasiduoti?
Nes pasiduoda tik bailiai arba neturintys valios. Dar tie, kurie netiki savo sėkme į laimę ir nenori svajonių paversti veiksmais. Ne veltui po dvasinių praktikų daugelis mokytojų sukalba mantrą: įkvėpkite šviesą, gerumą, meilę, valią veikti. Ir, žinoma, tikėkite, kad gyvenimas yra gražus.
Kaip nusiteikęs ateisi į miestą, toks tave jis ir pasitiks: piktas arba draugiškas, šviesus arba tamsus. Neveltui sakoma, kad auksinis raktas į laimę ir sėkmę - tinkama įvykių interpretacija, atvirumas, pažinimo godulys, atvirumas. Visažiniams sunku - jie jau viską žino. Neišmanėlį stebina ir voratinklio siūlais prie pirštų limpanti cukraus vata.
Atvirumas, kurį padeda pasiekti ir meditacijos duoda komunikaciją, informaciją, galimybes. Paprastas puodo pavyzdys visada taikliausias - nepripilsi daug vandens, jei jis bus uždengtas.
Būkite pozityvūs
Atsikratykite išankstinių nuostatų , nesusireikšminkite, mokėkite iš savęs pasijuokti ir būtinai šypsokitės - besišypsančio žmogaus veidas pradeda šviesti tikėjimu ir viltimi.
Legendinės roko grupės „Scorpions“ lyderis Rudolfas Schenkeris, kurio sėkmės formulė suguldyta į biografinę knygą „Sudrebink savo gyvenimą“ tiki, kad visi galime būti laimingi, jei imsimės veikti, pradėsime spinduliuoti pozityvumą ir liausimės laimės ir meilės ieškoti aplinkoje.
„Nepadaryk savo laimės priklausomos nuo turtų ir ieškok darbo, kuris tau tikrai patiktų. Banko sąskaita gali išsekti, o būtis visada priklausys tik tau. Neprisirišk prie praeities. Pamiršk tokias nesąmones kaip seksas su buvusiuoju. Tai tik sujaukia protą ir neleidžia pamatyti savo naujo kelio. O naujo gyvenimo energijos nė iš tolo negalima lyginti su praeities energija - nauja energija veža!“
Neturtingi žmonės yra išmokyti manyti, kad praturtėti galima tik laimės ar nesąžiningumo dėka ir praturtėjimas yra kažkiek gėdinga. Vidutiniai žmonės mano, kad savanaudiškumas yra yda, o turtingi mano, kad tai yra vertybė. Jei nepasirūpinsi savimi, negalėsi padėti niekam kitam.
Vidutiniai žmonės galvoja, kad kelias į praturtėjimą grįstas formaliu išsilavinimu, o turtingi žmonės tiki, kad reikia įgyti specifinių žinių. Daug pasaulinio lygio įžymybių neturi pilno formalaus išsilavinimo ir savo turtus susikrovė dėl specifinių žinių. Tuo tarpu paprasti žmonės tiki, kad turtą galimą susikrauti magistro ir daktaro laipsnio dėka.
Vidutiniai žmonės ilgisi gerų senų dienų, o turtingi žmonės svajoja apie ateitį. Milijonieriai praturtėja todėl, kad jie savo svajones, tikslus ir idėjas prognozuoja į nežinomybės kupiną ateitį. Tie, kurie mano, kad jų geriausios dienos praėjo, retai susikrauna turtų.
Vidutiniai žmonės į pinigus žiūri pro emocijų prizmę, o turtingi į pinigus žvelgia logiškai. Pasaulio elitas pinigus laiko įrankiu, kuris suteikia pasirinkimų ir galimybių. Vidutinis žmogus gali užsidirbti pinigų darydamas tai, ko nemėgsta, o turtingi žmonės seką savo aistrą.
Vidutiniai žmonės išsikelia sau žemus tikslus, kad niekada nenusiviltų, o turtingi žmonės nori iššūkio. Vidutiniai žmonės tiki, kad reikia kažką daryti, kad praturtėtum, o turtingi žmonės tiki, kad reikia būti kažkuo, kad praturtėtum. Turtingi žmonės naudoja kitų žmonių pinigus.
Vidutiniai žmonės tiki, kad rinkos vadovaujasi logika ir strategija, o turtingi žmonės žino, kad jas valdo emocijos ir godumas. Vidutiniai žmonės moko savo vaikus, kaip išgyventi, o turtingi moko savo vaikus, kaip praturtėti. Vidutiniai žmonės mieliau linksmintųsi nei lavintųsi, o turtingieji mieliau lavintųsi nei linksmintųsi.
Vidutiniai žmonės mano, kad turtingi žmonės yra snobai, o turtingi žmonės tiesiog mėgsta save apsupti su panašiai mąstančiais žmonėmis. Vidutiniai žmonės fokusuojasi į taupymą, o turtingi žmonės - į pinigų uždirbimą. Vidutiniai žmonės elgiasi su pinigais atsargiai, o turtingi žino, kada rizikuoti.
Vidutiniai žmogės mėgsta jaustis patogiai, o turtingiems žmonėms patogumai reiškia neužtikrintumą. Vidutiniai žmonės niekada nemato ryšio tarp pinigų ir sveikatos, o turtingi žmonės žino, kad pinigai gali išgelbėt gyvybę.
Praeitis, dabartis, ateitis arba ką sako tyrimai
Viską logiškai į stalčiukus linkęs sudėlioti mokslas siūlo 3 sudedamųjų laimės formulę. Tiesą sakant, menkai ji skiriasi nuo ką tik pateiktosios. Tyrimai patvirtina: laimingi tie, kurie geba neprisirišti praeities, net į sunkią žiūri dėkingai, tarsi į gyvenimo pamoką.
Dažniausiai tai valingi optimistai, pasitikintys Visata, turintys sąmoningumo priimti ateitį kokia jis bus - gera ar bloga. Tokia filosofija vadovaujasi ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas: „Visada būkite optimistai, pasirengę nesėkmei ir sunkumams. Tai padės išsaugoti vidinę energiją ir apsaugos nuo nemalonių staigmenų“.
Trumpai tariant, įklimpę praeities šešėliuose galite taip ir pražiopsoti ateities permainų tornadą. O bijodami ateities, nemokėsite džiaugtis ir dabartimi, kas yra trečioji laimingo žmogaus sąlyga, mokanti pastebėti nepaprastumą kasdienybės paprastume.
Veikite jau dabar
Ir jums tikrai pasiseks, nes kai tik pradėsite keistis, keisis ir aplinka. Ką Visatai transliuosi, tas bumerangu grįš. Nieko naujo, vis tie patys seni dėsniai, beje, primenantys kad kelyje į laimę svarbu akcentuoti ne rezultatą, o procesą.
Kaip sako Mikė Pūkuotukas, geriausias tas momentas kai dar tik nori ledų. Kai jau juos sulaižai, ne tas gerumas, ne tas. Visi nepailstantys laimės ieškotajai, genijai, atradėjai, rašytojai, tiesiog savo darbą gerai dirbantys ir mylintys žmonės patikins: laikas nuo idėjos gimimo iki galutinio rezultato, yra pati gražiausia ir įdomiausia žaidimo dalis. Tai yra kelias! Eikite juo paskui savo svajonę ir niekada nepasiduokite, niekada.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto psichologė Gintė Gudzevičiūtė atkreipia dėmesį, kad yra ir daugiau įvairių dažnai pasitaikančių, spontaniškai kylančių minčių ar įsitikinimų, kurie ne visada atitinka realią situaciją, bet neigiamai veikia nuotaiką ar elgesį.
Ji pataria - norint, kad didėtų sąmoningumas ir lengviau būtų atpažinti savo mintis, o, pažinus, jas keisti, galima sau užduoti tokius klausimus: Ar nepadariau išvados dar nežinodamas visos informacijos, anksčiau laiko? Ar ieškau įrodymų, kurie pagrįstų mano nemalonius jausmus, baimes ir abejones? Ar yra tik vienas mąstymo būdas, o gal galiu paieškoti alternatyvų, stengdamasis kuo daugiau remtis faktais?
G. Gudzevičiūtė pateikia septynis dažniausiai pasikartojančius mąstymo įpročius, kurie dažnai neatspindi realios situacijos, tačiau daro įtaką emocinei savijautai:
- Kraštutinės mintys: „viskas bus arba labai gerai, arba tragiškai“, „noriu arba visko, arba man nieko nereikia“.
- Tikrovės neatitinkančios mintys: žmogus būna įsitikinęs, kad turi visiems patikti, viską turi atlikti tobulai, negali klysti ir būtinai privalo būti laimingas.
- Selektyvus (tunelinis) mąstymas: žmogus išsirenka vieną mintį, tiesą, įsitikinimą ir, nepaisydamas, ar tas įsitikinimas teisingas, vadovaujasi juo gyvenime, o kitus faktus ar žinias ignoruoja.
- Emocinis mąstymas: „jei aš taip jaučiuosi, vadinasi, taip ir yra“, „jei jaučiuosi kaltas, vadinasi, padariau kažką negerai“, „jaučiuosi niekam tikęs, vadinasi, kaip žmogus esu nieko vertas“ ir pan.
- Pozityvių dalykų nuvertinimas: apie teigiamą dalyką žmogus sako, kad tai nesvarbu, „vis tiek greitai baigsis tos atostogos“ ir pan.
- Minčių skaitymas: be didesnės priežasties žmogus nusprendžia, kad kažkas apie jį blogai galvoja, turi blogų ketinimų arba jo nemėgsta.
- Suasmeninimas: žmogus mano, kad aplinkinių nemalonus elgesys yra susijęs su juo, bet neapsvarsto kitų tikėtinų tokio elgesio priežasčių, pavyzdžiui, galbūt aplinkiniai tiesiog turi kokių rūpesčių ir dėl to yra atitolę.
Neigiami įsitikinimai trukdo mums augti, nes neleidžia įgyvendinti savo svajonių ir siekti savo tikslų.
Psichologas A. Gudas teigia: „Kur konkrečiai jūs nesate protingas, stiprus? Jei pagalvotumėte, išvardytumėte ne vieną sritį, kurią puikiai išmanote, ar atvejį, kai tikrai nepasirodėte silpnas ir bejėgis. Tu esi pakankamai geras, protingas ir stiprus. Kaip dažnai sau tai kartojate?“
Henris Fordas, JAV pramonininkas, iki šiol gyvuojančios „Ford Motor“ kompanijos įkūrėjas, yra pasakęs: „Nesvarbu, ar jūs manote, kad galite, ar manote, kad negalite, - abiem atvejais jūs esate teisus.“
Psichologas A. Gudas sako: „Paklauskite savęs: „Ar tu bent bandei? O gal šį kartą pavyks? Kodėl nepabandžius dar kartą ir dar kartą?“ Jei pavyko kitiems žmonėms, gal kada nors pavyks ir tau. Juk liaudies išmintis byloja, kad ne vien šventieji puodus lipdo“.
Psichologas A. Gudas tikina: „Svarbiausia, kad tu rūpi pats sau. Pirmiausia tapk pats sau draugu, tuomet ieškok kitų draugų. Pirmiausia sutark su savimi, tada sutarsi ir su kitais.“
Psichologas A. Gudas sako: „Tokios mintys kelia nerimą. Jos neproduktyvios. Nors nežinome, kas mūsų laukia ateityje, nereikėtų galvoti, kad atsitiks vien tik tai, kas bloga. Juk gali atsitikti ir gera. Jei ir atsitiks bloga, mes galėsime tai paversti geru. Su iškilusiais iššūkiais galime susidoroti ir taip tapti stipresni.“
Psichologas A. Gudas pataria: „Pirmiausia atpažinkite savo neigiamą įsitikinimą. Supraskite, kad tai - tik įsitikinimas, kurį galima pakeisti. Tai nėra faktas. Patikrinkite savo įsitikinimus.“
Psichologas A. Gudas sako: „Kokios bus pasekmės, jei laikysitės neigiamo įsitikinimo? Susikurkite naują įsitikinimą, kuris padėtų į situaciją pažvelgti optimistiškai ir skatintų pagerinti gyvenimą. Atminkite, kuo seniau turėjote neigiamą įsitikinimą ir kuo stipriau juo tikėjote, tuo sunkiau bus jo atsikratyti. Bet pasistengti išties verta! Tai - lyg iš naujo save perprogramuoti.“
Psichologas A. Gudas pataria: „Jei sau nuolat sakėte „aš jau per senas mokytis“, nuo šiol pradėkite sau kartoti, kad „mokytis niekada nevėlu“, ir ne sėdėkite užsidarę, o imkitės veiklos: skaitykite negrožinę literatūrą, lankykite paskaitas ar įstokite į universitetą.“
Dvasinis vadovas Dalai Lama yra pasakęs: „Jei manai, kad viskas yra kažkieno kito kaltė, pasmerki save kančiai.
Aštuoni kelerius metus trukę tyrimai, apklausiant tūkstančius žmonių, leido padaryti išvadą: sveikata labai priklauso nuo artimų santykių. Vieniši žmonės paprastai dažniau patiria gilų stresą, prasčiau miega, dažniau žudosi, tad ir tikimybė susirgti jiems yra didesnė. Turint artimų draugų, giminaičių, bičiulių religinėje ar kitokioje bendruomenėje ankstyvos mirties tikimybė, palyginti su mažai bendraujančiais, yra mažesnė.
Bendraujantys, prieraišūs, ieškantys draugijos ne tik turi daugiau bičiulių, bet, kaip parodė eksperimentai, yra atsparesni virusams. Pastebėta, kad susituokę žmonės būna sveikesni ir gyvena ilgiau negu nesusituokę. Nacionalinis sveikatos statistikos centras (2004) teigia, kad nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės ir pajamų susituokę žmonės yra sveikesni.
Suomijoje atlikto 700 žmonių ligų tyrimo duomenimis, moterims geresnį poveikį daro gebėjimas duoti negu vien tik imti. Eksperimentai patvirtina, kad naudinga apie slegiančius patyrimus pasipasakoti, o ne juos slopinti.
Viename tokių eksperimentų Stephenas Lepore ir jo kolegos (2000) pademonstravo studentams slegiančio turinio skaidres bei kino juostą apie holokaustą. Vėliau juos arba aptardavo, arba ne. Po dviejų dienų tie, kurie aptarė skaidres ir filmą, jautė mažesnį stresą ir juos mažiau kankino įkyrios mintys.
David G. Myers (2008) siūlo dešimt būdų, kaip tapti laimingesniems:
- Supraskite, kad ilgalaikė laimė pasiekiama ne „ją kuriant”. Žmonės prisitaiko prie kintančių aplinkybių, netgi prie turtų ar neįgalumo.
- Tapkite savo laiko šeimininkais. Laimingi žmonės jaučiasi esą savo gyvenimo šeimininkais, ir čia dažnai padeda mokėjimas planuoti: iškelti tikslus ir numatyti kasdienes užduotis.
- Vaidinkite, kad esate laimingi. Kartais tam tikras mintis galime sužadinti dirbtinai. Prisivertę šypsotis, žmonės pasijunta geriau; būdami susiraukę, galvoja, jog visas pasaulis nusiteikęs priešiškai. Tad nutaisykite laimingą veidą. Kalbėkite taip, tarsi būtumėte teigiamos savi vertės ir lengvai bendraujantis optimistas.
- Ieškokite tokio darbo ir laisvalaikio praleidimo būdų, kad galėtumėte pritaikyti savo gebėjimus. Laimingi žmonės dažnai jaučiasi tarsi ant bangos - įsijautę į užduotį, kuri juos išbando, tačiau nepalaužia.
- Įstokite į „judėjimo ” judėjimą. Gausybė mokslinių darbų rodo, kad užsiimant aerobika ne tik tampama sveikesniais ir energingesniais, bet ir atsparesniais depresijai ir nerimui.
- Miegokite tiek, kiek reikia. Laimingi žmonės gyvena aktyviai ir energingai, tačiau skiria pakankamai laiko miegui ir vienatvei.
- Atiduokite pirmenybę artimiems santykiams. Artima draugystė su tais, kurie jumis labai rūpinasi, gali padėti įveikti sunkius laikus. Guodimasis naudingas ir sielai, ir kūnui. Pasiryžkite puoselėti savo artimiausius santykius: nemanykite, jog artimiausi jums žmonės tokie išliks savaime, rodykite jiems tokį patį gerumą, kurį rodote kitiems, tvirtinkite santykius, pramogaukite kartu ir viskuo dalykitės.
- Nesusikoncentruokite tik į save. Padėkite vargstantiems. Laimingieji yra paslaugesni (gerai besijaučiantys daro gerus darbus).
- Rašykite dienoraštį.
- Puoselėkite savo dvasinį pasaulį. Daugeliui žmonių stiprybės ir vilties teikia tikėjimas, kuris taip pat padeda galvoti ne tik apie save.
Steve‘as Sieboldas teigia, kad viskas priklauso ne nuo pinigų, bet nuo mentaliteto. Vidutiniški žmonės galvoja, kad pinigai yra viso blogio priežastis, o turtingieji galvoja, kad skurdas yra viso blogio priežastis.
Gyvenimas - amerikietiški kalneliai, kupini pakilimų ir nuosmukių. Pozityvus mąstymas - tarsi vidinis optimistas, kuris net niūriausią dieną įžvelgia bent mažą prošvaistę. Tai ne naivus tikėjimas, kad gyvenime viskas bus rožėmis klota, o sąmoningas pasirinkimas susitelkti į galimybes, o ne į kliūtis.
Pozityvus mąstymas yra tarsi vitaminas sveikatai. Įrodyta, kad optimistai rečiau serga širdies ligomis, patiria mažiau streso ir netgi gyvena ilgiau. Taip yra todėl, kad pozityvios mintys skatina endorfinų - laimės hormonų - išsiskyrimą, kurie stiprina imuninę sistemą ir gerina bendrą savijautą.
Pozityvus mąstymas yra tarsi santykių klijai. Žmonės, spinduliuojantys optimizmu, traukia kitus kaip magnetas. Jie geba kurti tvirtus ryšius, lengviau sprendžia konfliktus ir palaiko harmoningus santykius tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Taip pat pozityvus mąstymas yra raktas į sėkmingą karjerą. Optimistai nebijo iššūkių, jie mato juos kaip galimybę augti ir tobulėti. Jie tiki savo jėgomis, todėl drąsiai siekia užsibrėžtų tikslų ir nepasiduoda, kai susiduria su sunkumais.
Vaikystė - tarsi derlinga žemė, kurioje pasėtos sėklos gali lemti viso gyvenimo derlių. Pozityvaus mąstymo ugdymas nuo mažų dienų yra viena svarbiausių investicijų į vaiko ateitį. Vaikai, kurie nuo mažens mokomi matyti pasaulį šviesiomis spalvomis, užauga labiau pasitikintys savimi, optimistiškesni ir atsparesni gyvenimo iššūkiams. Jie geba lengviau įveikti sunkumus, nes tiki savo jėgomis ir galimybėmis. Be to, pozityvus mąstymas skatina vaikų kūrybiškumą, smalsumą ir norą mokytis.
Pozityvus mąstymas taip pat turi didelę įtaką vaikų socialiniams įgūdžiams. Optimistai lengviau užmezga draugystes, geba spręsti konfliktus ir palaikyti harmoningus santykius su aplinkiniais. Jie yra empatiški, palaikantys ir moka džiaugtis kitų sėkme. Be to, pozityvus mąstymas yra svarbus vaikų emocinei sveikatai. Optimistai rečiau kenčia nuo depresijos, nerimo ir kitų psichologinių problemų. Jie geba geriau valdyti savo emocijas, lengviau susidoroja su stresu ir nepasiduoda, kai susiduria su sunkumais. Taigi, pozityvaus mąstymo ugdymas vaikams yra ne tik dovana dabarčiai, bet ir investicija į jų ateitį.
Pozityvus mąstymas - įgūdis, kurį galima išsiugdyti taip pat kaip ir bet kurį kitą įgūdį. Tai tarsi raumuo, kurį reikia nuolat treniruoti, kad jis taptų stipresnis.
Tačiau, kaip pradėti?
- Dėkingumo praktika: Kiekvieną vakarą prieš miegą užsirašykite tris dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Tai gali būti bet kas - nuo skanios kavos puodelio iki palaikančio draugo žinutės.
- Pozityvių afirmacijų kartojimas: Kas rytą prieš veidrodį ištarkite sau keletą pozityvių teiginių, pavyzdžiui, „Aš esu stiprus/stipri”, „Aš galiu pasiekti savo tikslus”, „Aš esu vertas/verta laimės”.
- Aplinkos valymas: Apsupkite save pozityviais žmonėmis, skaitykite įkvepiančias knygas, žiūrėkite motyvuojančius filmus. Venkite negatyvių naujienų ir žmonių, kurie nuolat skundžiasi.
- Sąmoningumo praktikavimas: Meditacija, joga ar tiesiog kelios minutės gilaus kvėpavimo gali padėti nuraminti protą, sumažinti stresą ir tapti sąmoningesniems savo minčių atžvilgiu.
- Humoro jausmo ugdymas: Mokėjimas pasijuokti iš savęs ir gyvenimo situacijų yra puikus būdas įveikti stresą ir išlaikyti pozityvų požiūrį.
Svarbu prisiminti, kad pozityvaus mąstymo ugdymas reikalauja laiko ir pastangų. Nebūkite sau per griežti jei kartais aplanko negatyvios mintys.
Nors pozityvus mąstymas turi daugybę privalumų, svarbu nepamiršti, kad gyvenimas nėra vien tik saulė ir vaivorykštės. Kartais liūdesys, pyktis ar nerimas yra natūralios ir netgi sveikos reakcijos į sudėtingas situacijas. Bandymas visada būti pozityviam gali virsti toksišku pozityvumu, kai ignoruojame arba slopiname neigiamas emocijas. Tai gali sukelti vidinį konfliktą, padidinti stresą ir netgi pabloginti psichologinę savijautą.
Svarbu suprasti, kad visos emocijos, tiek teigiamos, tiek neigiamos, yra svarbios ir reikalingos. Neigiamos emocijos gali būti vertingos mokytojos. Liūdesys gali padėti įvertinti tai, kas iš tiesų yra svarbu. Pyktis gali paskatinti ginti savo teises, o nerimas gali apsaugoti nuo pavojų.
Psichologas gali padėti jums identifikuoti negatyvius mąstymo įpročius, kurie susiformavo per daugelį metų. Jis gali išmokyti jus atpažinti šias mintis, jas įvertinti ir pakeisti pozityvesnėmis alternatyvomis. Psichologo konsultacijos metu galite saugioje ir palaikančioje aplinkoje išsikalbėti apie savo problemas, baimes ir nerimą. Tai gali padėti jums sumažinti emocinę įtampą, geriau suprasti save ir savo poreikius.
Psichologas taip pat gali pasiūlyti įvairių terapijos metodų, tokių kaip kognityvinė elgesio terapija ar dėmesingas įsisąmoninimas, kurie padeda keisti mąstymo įpročius ir ugdyti pozityvesnį požiūrį.
Ši puiki knyga padėjo daugeliui pasaulio skaitytojų pasiekti iš pirmo žvilgsnio neįmanomų dalykų. Dabar ir jūs galite pakeisti savo gyvenimą paprasčiausiai pakeisdami mąstymą. Šioje knygoje dr. Murphy išaiškina, kokią įtaką kiekvienam žmogaus poelgiui turi pasąmonė.
Knygoje daug paprastų, praktiškų, jau išbandytų pratimų, daug įkvepiančių gyvenimo istorijų apie žmonių pasiekimus. Jūs sužinosite, kaip paveikti savo pasąmonę, ir tada:
- Sustiprinsite savo sveikatą ir netgi išgydysite dažnai kamuojančius fizinius negalavimus;
- Gausite pareigas, kurių siekiate, atlyginimą, kokio norite, pripažinimą, kurio nusipelnėte;
- Išdrįsite daryti tai, ko niekada gyvenime nedrįsote;
- Užmegsite draugystę ir sutvirtinsite santykius su bendradarbiais, šeima ir draugais;
- Sustiprinsite santuoką ir meilę;
- Įveiksite įvairias fobijas, manijas ir blogus įpročius;
- Atskleisite “amžinos jaunystės” paslaptį ir dar daug daugiau!