Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimas ir Pelno Mokestis Lietuvoje: Įstatyminiai Aspektai ir Praktinis Taikymas

Šiame straipsnyje nagrinėjami ilgalaikio turto nusidėvėjimo klausimai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau - LR PMĮ). Aptariami įstatyminiai aspektai, praktinis taikymas ir problemos, su kuriomis susiduria įmonės, apskaičiuodamos pelno mokestį.

Ilgalaikis Turtas ir Jo Nusidėvėjimas

Vienete yra nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei šio Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį.

Materialusis ilgalaikis turtas turi fizinę formą ir naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai. Ar materialus turtas tampa ilgalaikiu, ar ne, svarbu tik buhalteriams skaičiuojant pelno mokestį.

Riboto naudojimo laiko ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos yra paskirstomos visam turto naudojimo laikotarpiui. Pavyzdžiui, įmonei uždirbus pelno ir iš jo įsigijus 48 mėnesių laikotarpiui tinkamą įrenginį už 48 tūkst. EUR, įmonė kiekvieną mėnesį to turto vertę mažins po 1 tūkst. EUR. Įmonės sąnaudomis tampa ne turto pirkimo kaina pirmąjį mėnesį, o nusidėvėjimo suma kiekvieną mėnesį ateinančius 4 metus. Vadinasi, dėl tokio pirkinio metų pelnas sumažėja ne 48 tūkst. EUR, o tik 12 tūkst.

Nusidėvėjimo Metodai ir Normatyvai

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) (toliau - tiesinis metodas), dvigubą - mažėjančios vertės (dvigubo balanso) (toliau - dvigubo balanso metodas) arba produkcijos metodus pagal šio Įstatymo 1 priedėlį.

Taikant produkcijos metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumą padauginus iš per mokestinį laikotarpį pagamintos produkcijos ar perdirbtos žaliavos kiekio ir maksimalaus šiuo turtu pagaminamos produkcijos ar perdirbamos žaliavos kiekio santykio.

Ilgalaikio turto grupės ir jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje. Jei įmonė pasirenka taikyti ilgesnį nusidėvėjimo periodą, nei leidžia LR PMĮ, turto įsigijimo kaina yra išdalinama sąnaudose per ilgesnį periodą, t.y. vienam mėnesiui tenkanti sąnaudų suma yra mažesnė. Jei įmonė pasirenka taikyti trumpesnį nusidėvėjimo periodą, nei leidžia LR PMĮ, turto įsigijimo kaina yra išdalinama sąnaudose per trumpesnį periodą, t.y. vienam mėnesiui tenkanti sąnaudų suma yra didesnė. Tačiau LR PMĮ neleidžia visos šios sumos įtraukti į leidžiamus atskaitymus.

Bet kokie nukrypimai nuo LR PMĮ nustatytų normatyvų yra taikomi retai, tik specifiniais atvejais. Normaliai įmonės nesiekia mokėti daugiau pelno mokesčio, todėl netaiko ilgesnių nusidėvėjimo periodų. Taip pat įmonės nesiekia vesti dvigubos apskaitos ir patirti dvigubų apskaitos sąnaudų, kai mokamas pelno mokestis išliktų toks pat.

Pavyzdžiui, įmonė įsigyja įrenginį, kurį pagal LR PMĮ normas nudėvės per 4 metus. Ji išnuomoją šį daiktą kitai įmonei 8 metams. Finansinės ataskaitos rodys, kad pirmus 4 metus tokia įmonės veikla yra nuostolinga. Bet paskui 4 metus tos pačios ataskaitos rodys, kad įmonės veikla yra ypatingai pelninga, nes nebėra sąnaudų. Tai iškreipia realų vaizdą.

Daugumos ilgalaikio materialiojo turto vienetų nusidėvėjimo sąnaudos yra nereikšmingos lyginant su įmonės pajamomis. Pavyzdžiui, 1 mln. EUR pajamų turinti įmonė įsigijo kompiuterį už 1200€. Ar jis bus nudėvėtas per 3 metus po 400€, ar per 6 metus po 200€, nesukuria reikšmingo skirtumo nei įmonės rezultatuose, nei pelno mokesčio sumoje.

Nusidėvėjimo Skaičiavimo Ypatumai

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas yra skaičiuojamas kiekvieną mėnesį visą nusidėvėjimo periodą. Apskaitos programa kas mėnesį perkelia nusidėvėjimą į to mėnesio sąnaudas.

Tačiau realiai įmonės eksploatuoja ilgalaikį turtą ne nuolat. Pavyzdžiui, atrakcionų verslas yra sezoninis. Įrenginys gali būti naudojamas tik kelis mėnesius per metus. Stambius projektus įgyvendinančios įmonės gauna pajamas tik po darbų pridavimo akto pasirašymo. Jos kelis mėnesius patirtų nuostolius dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo, o paskui vieno mėnesio pelnas padengtų visų ankstesnių mėnesių nuostolį.

Apskaitoje sąnaudos registruojamos tuo pačiu metu, kaip ir pajamos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su tuo pačiu sandoriu. Sąnaudomis pripažįstama tik ta sunaudoto turto, jo vertės sumažėjimo ar padidėjusių įsipareigojimų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms.

Išlaidos, kurios nesusijusios su pajamomis, uždirbtomis per ataskaitinį laikotarpį, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir parodomos balanse kaip turtas. 11-asis VAS nurodo, kad tos sąnaudos, kurios dar neatnešė pajamų, yra registruojamos ne Pelno ir nuostolio ataskaitoje, o Balanse turto klasėje.

Vadinasi, sezoniškai arba projektinėje veikloje eksploatuojamo turto nusidėvėjimas Balanse perkelia ilgalaikio turto vertę iš 1-osios ilgalaikio turto klasės į 2-ąją trumpalaikio turto klasę. Teoriškai galima iš viso sustabdyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimą laikant tokį turtą nenaudojamu, perkeliant jį į atsargas ir pan.

Jei įmonės turimas turtas pabrango ir buvo parduotas už didesnę kainą, įmonė gauna pelną ir moka pelno mokestį. Jei įmonės turtas atpigo, įmonės pelnas ir pelno mokestis mažėja.

Pavyzdžiui, įmonė „suvartoja“:

• 10 tūkst. EUR auditavimo paslaugas. Pelnas sumažėja 10 tūkst.
• Įrenginį, kurį nudėvės per 4 metus. Pelnas sumažėja po 2,5 tūkst. EUR einamaisiais ir 3 po jų sekančiais metais. Iš viso pelnas sumažėja 10 tūkst.
• Sklypą, kurio nenudėvi. Po 4 metų įmonė parduoda sklypą 10 tūkst. EUR pigiau, nei pirko. Pelnas sumažėja 10 tūkst.

Įmonėms, kurioms trūksta apyvartinio kapitalo, sąnaudų pripažinimas daro įtaką įmonės mokumui. Pavyzdžiui, jei gruodį įmonė yra sukaupusi 10 tūkst. EUR pelno ir už tokią sumą nusiperka auditavimo paslaugų, pelno nelieka ir pelno mokesčio ji nemoka. Tačiau jei už šią sumą ji nusiperka sklypą, pelnas lieka ir pelno mokestį ji turi mokėti.

Pirkdamas ilgalaikį turtą, vadovas turi suprasti, kaip yra finansuojamas toks pirkinys ir kokie bus įmonės mokestiniai įsipareigojimai.

Pelno Mokesčio Lengvatos

Nuo 2026 metų LR PMĮ 18 str. 13 d. numato pelno mokesčio lengvatas. Vadinasi, įsigijus ir pradėjus naudoti tokį turtą, visa jo pirkimo kaina tais pačiais metais sumažins apmokestinamąjį pelną.

Antra, lengvata turi papildomų sąlygų. Jei įmonė praranda ilgalaikį turtą anksčiau nei po 3 metų, reikia perskaičiuoti, iš naujo deklaruoti, ir susimokėti pelno mokestį už praėjusius metus. Vadinasi, buhalteris turi gerai žinoti, kaip sąnaudose buvo apskaitytas kiekvienas turto vienetas, ir paskui jį sekti dar kelis metus.

Trečia, jei įmonės veikla dar nėra pelninga, šios lengvatos pritaikymas stipriai išaugins mokestinius nuostolius.

Apibendrinant, ši lengvata gali būti labai naudinga brangų ilgalaikį turtą perkančioms pelningai veikiančioms įmonėms, kurios neturi pakankamai apyvartinių lėšų.

Praktiniai Aspektai ir Problemos

Filmavimo aikštelių įrengimas kainuoja ir milijonus eurų, bet faneriniai namai ir ekstravagantiškos suknelės netampa prodiuserinės kompanijos ilgalaikiu turtu. Tas pats galioja ir augalams bei gyvūnams. Nuomonių formuotojų finansinė apskaita yra panaši į filmų gamybos įmonių. Jiems perduodamos vertingos prekės vien tam, kad būtų nufilmuotas vaizdo klipas.

Pirkimų apskaitos principas, kai visos brangios ne pardavimui skirtos prekės įtraukiamos į ilgalaikio turto sąrašą, kelia problemų pačiai įmonei. Pirmaisiais metais atsiranda papildomas pelno mokestis, nes turto vertė bus nurašinėjama per keletą metų, nors visos pajamos iš to turto naudojimo jau uždirbtos. Pats vertės nurašinėjimas reikalauja papildomo buhalterio darbo ir didina apskaitos kaštus.

Ši situacija tampa išskirtinai nemaloni vadovui. Mokestinio patikrinimo metu vadovas turi parodyti šį turtą VMI inspektoriui. Jei po vienkartinio panaudojimo jis buvo utilizuotas, vadovas turi gintis, kad jo neiiššvaistė, nepasiėmė sau ir t.t.

Kaip paaiškinti inspektoriui, kokiu būdu įmonei pajamas atneša lova, šuns būda ar dantų balinimo kapos? Jei toks turtas buvo panaudotas tik 1 kartą, visi supranta, kad jis neturėjo atsirasti ilgalaikio turto sąraše.

Jei įsigytas turtas yra ilgalaikis, bet įmonė jo neįtraukė į ilgalaikio turto sąrašą, įmonė nepagrįstai perkėlė pelno mokesčio mokėjimą į būsimus laikotarpius ir dėl to gali būti baudžiama. Buhalterio vertinimu, bendra pelno mokesčio suma per keletą metų išliks ta pati. Todėl į ilgalaikio turto sąrašą įtraukdamas net ir tokį turtą, iš kurio įmonė nebegaus ekonominės naudos būsimais laikotarpiais, jis nedaro žalos įmonei. Priešingai, jis apsaugo įmonę nuo galimų baudų, jei VMI vertintų, kad toks turtas iš tiesų yra ilgalaikis.

Jei turtas yra bent kiek vertingas, galima jį parduoti įkėlus skelbimą. Akcininko pajamos bus nustatomos nutraukiant nuomos sutartį.

Pastatai ir patalpos yra riboto naudojimo laikotarpio - keliasdešimt metų. Todėl galima skaičiuoti jų nusidėvėjimą ir jį laikyti sąnaudomis. Jei patalpos yra naujame arba renovuotame pastate, jų vertė dažniau kyla, o ne mažėja. Skaičiuojant jų nusidėvėjimą, turto vertė balanse stipriai nebeatitiks turto rinkos vertės.

Kultūros Vertybės ir Žemė

Žemės, pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, bei pagal pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui apmokėjus visą turto vertę, perduoto ilgalaikio turto, taip pat bibliotekų fondų ir į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto nusidėvėjimas ar amortizacija neskaičiuojami, išskyrus pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimo nusidėvėjimą.

Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas turtas gali būti nudėvimas tik apskaitoje.

Kitos Nuostatos

• Jeigu vienetas ilgalaikį turtą įsigyja ir pradeda naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba amortizuoti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu.
• Jei vienetas ilgalaikį turtą perduoda atlygintinai ar neatlygintinai iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai nusidėvėjimas arba amortizacija per tą mokestinį laikotarpį neskaičiuojami.
• Vienetai, atlikę ilgalaikio turto rekonstravimą ar remontą, kuris pailgino turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerino jo naudingąsias savybes, pakeitę jo naudojimo paskirtį, įsigiję kitą to paties ilgalaikio turto dalį, arba vietos mokesčio administratoriaus sutikimu dėl objektyvių aplinkybių gali tikslinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.

Ilgalaikis turtas, kuris yra registruojamas atitinkamo turto registre, tam tikrai ilgalaikio turto grupei gali būti priskiriamas atsižvelgiant vien tik į tokio turto naudojimo paskirtį.

Vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 150 000 eurų bei kurie neatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, ilgalaikio turto grupėms, išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m.

Įsigyto ilgalaikio turto, tokio kaip UPS, priskyrimas turto grupei priklauso nuo to, kaip jis bus naudojamas. Jeigu įsigytas kasos aparatas pagal savo technines charakteristikas yra sukonstruotas kaip kompiuteris, t. y.

Finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį, galima taikyti skirtingus nusidėvėjimo normatyvus. Turto naudingo tarnavimo laikas - laikotarpis, kurį įmonė turtą ketina naudoti.

Nenaudojamo turto nusidėvėjimas pagal PMĮ yra neskaičiuojamas. Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai neriboja nusidėvėjimo metodų pasirinkimo galimybių.

Apskaičiuojant PM nėra svarbu, pagal kokius finansinės apskaitos reikalavimus yra tvarkoma įstaigos apskaita.

Kai įmonė yra labai maža, ji gali nesilaikyti PMĮ 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo normatyvų.

Nusidėvėjimo normatyvų keitimas pagal apskaitos standartus nėra laikomas apskaitos politikos keitimu.

NT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pradėjus turtą naudoti įmonės veikloje, t. y.

Pelno mokesčio įstatyme nėra numatyta jokių lengvatų ar specialių normatyvų nudėvint lenktyninį automobilį.

Turto, kurio įmonė nebenaudos, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ. Naujai įsigyto turto, kuris nebuvo pradėtas naudoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ.

Pailginti nusidėvėjimo normatyvą nepagerinus turto galima tik su VMI sutikimu.

Kai turtas pradedamas naudoti veikloje, pradedamas skaičiuoti ir jo nusidėvėjimas.

Jeigu įmonė 2011-2014 metais pastato nenaudojo, bet skaičiavo nusidėvėjimą, jis bus neleidžiami atskaitymai.

Jeigu įmonė įsigyja IT per pirmąjį pusmetį, nusidėvėjimas skaičiuojamas už visus metus.

Apskaitoje nudėvimas bet koks riboto naudojimo laiko turtas, net ir kultūros vertybės.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti atidavus IT eksploatuoti (faktiškai pradėjus naudoti).

Panaudos sutartimi išnuomoto ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja turto savininkas.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai

Remiantis 2003 07 01 įstatymu Nr. IX-1659, 19 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2002 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną (Žin., 2003, Nr.

Remiantis 2007 05 03 įstatymu Nr. X-1110, 19 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2006 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną (Žin., 2007, Nr.

Remiantis 2007 05 03 įstatymu Nr. X-1110, 18 straipsnio 1 ir 10 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2006 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną; 18 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną (Žin., 2007, Nr.

Remiantis 2008 04 10 įstatymu Nr. X-1484, 18 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną; 18 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną (Žin., 2008, Nr.

Remiantis 2009 12 09 įstatymu Nr. XI-539, 18 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį (Žin., 2009, Nr.

Svarbios Datos

Jeigu įmonė nori ištaisyti klaidą apskaitoje ir pataisyti nusidėvėjimo normatyvą, VMI leidimo nereikia.

Kvalifikacijos kėlimo galimybės:

• Data: 2024.11.18
• Formatas: Nuotoliniu būdu arba nuotolinių mokymų įrašas, kuris bus pasiekiamas peržiūrai iki 2024.11.23 imtinai.
• Trukmė: 8 ak. val.
• Lektorė: dr. Ramunė Budrionytė
• Kaina LBAA nariams už vieną mokymų dieną: 152 Eur (už 8 ak. val.)
• Kaina ne LBAA nariams už vieną mokymų dieną: 190 Eur (už 8 ak.

Priedas: Nusidėvėjimo Normatyvų Lentelė (Pavyzdys)

Ši lentelė pateikia pavyzdinius ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, nustatytus LR PMĮ priedėlyje Nr. 1. Atkreipkite dėmesį, kad tai tik pavyzdys, o tikslūs normatyvai priklauso nuo konkrečios turto grupės.

Šaltinis: LR PMĮ 1 priedėlis

Šis straipsnis apžvelgia pagrindinius ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir pelno mokesčio aspektus Lietuvoje, remiantis LR PMĮ nuostatomis. Svarbu atkreipti dėmesį į įstatymo pakeitimus ir praktinius niuansus, kad įmonės galėtų teisingai apskaičiuoti pelno mokestį ir išvengti galimų klaidų.

tags: #pelno #mokescio #istatymas #ilgalaikis #turtas