Pavojingų šunų veislių sąrašas ir jų priežiūros reikalavimai Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, egzistuoja tam tikros šunų veislės, kurios dėl savo fizinių savybių ir istorinio panaudojimo yra laikomos pavojingomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios veislės patenka į šį sąrašą, kokie reikalavimai taikomi tokių šunų laikytojams, įvežimui, veisimui, dresavimui ir laikymui.

Šuo gali būti apžiūrimas tiesiogiai dalyvaujant kinologui ekspertui, taip pat gali būti nufotografuotas ar nufilmuotas ir vėliau medžiaga pateikiama kinologui ekspertui. Jeigu Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnui pareikalavus savininkas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių šuns veislę, ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad šuo gali būti priskiriamas vienai iš agresyvių šunų veislių, tuo tikslu šuo pateikiamas apžiūrėti kinologui ekspertui, kuris nustato, kokiai šunų veislei ar jos mišrūnui priskiriamas šuo.

Pavojingų šunų veislių sąrašas

Pavojingų šunų veislių sąrašas yra patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“.

Šiame sąraše yra šios veislės:

  • Amerikiečių Stafordšyro terjeras
  • Stafordšyro bulterjeras
  • Amerikiečių buldogas
  • Argentinos dogas
  • Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
  • Kangal (Turkų aviganis)
  • Kaukazo aviganis
  • Pietų Rusijos aviganis

Taip pat kovine šunų veisle laikomas Amerikiečių pitbulterjeras.

Amerikiečių pitbulterjeras

Reikalavimai pavojingiems šunims ir jų laikytojams

Asmenys, norintys įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti, laikyti pavojingus šunis ir jais prekiauti, privalo turėti savivaldybės, kurios teritorijoje nuolat gyvena (fizinis asmuo) arba laikys (juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai) pavojingą šunį, administracijos direktoriaus nustatyta tvarka išduotą leidimą (toliau - leidimas). Pavojingam šuniui turi būti išduotas Tarptautinės kinologų organizacijos pripažįstamas dokumentas, kuriuo patvirtinama šuns kilmė ir veislė (toliau - kilmės dokumentas).

Leidimas nereikalingas:

  • Asmenims, gyvenantiems kitose šalyse ir keliaujantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje su jiems priklausančiais pavojingais šunimis arba vežantiems juos per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu;
  • Asmenims, laikinai atvykstantiems su jiems priklausančiais pavojingais šunimis iš kitų šalių į Lietuvos Respublikoje organizuojamus renginius su gyvūnais.

Kiti reikalavimai:

  • Pavojingo šuns savininkas turi užtikrinti, kad pavojingas šuo būtų laiku vakcinuojamas nuo pasiutligės pagal vakcinos gamintojo informaciniame lapelyje pateiktus nurodymus.
  • Žymos apie atliktą vakcinaciją turi būti padarytos Gyvūno vakcinacijos pažymėjime, Gyvūno augintinio pase ar kitame dokumente, kuriuo patvirtinama pavojingo šuns tapatybė (toliau - tapatybės dokumentas).
  • Pavojingas šuo turi būti paženklintas poodine mikroschema.
  • Pavojingas šuo turi būti registruotas teisės aktų nustatyta tvarka.

Šuns ženklinimas mikroschema

Reikalavimai pavojingų šunų įvežimui

Į Lietuvos Respubliką leidžiama įvežti pavojingus šunis, turinčius kilmės dokumentą. Ne komerciniais tikslais į Lietuvos Respubliką įvežamiems pavojingiems šunims taikomi 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 998/2003 reikalavimai. Komerciniais tikslais į Lietuvos Respubliką įvežamiems pavojingiems šunims taikomi Reikalavimai prekybai gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais bei jų importui, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. B1-559.

Reikalavimai pavojingų šunų veisimui, pardavimui ir įsigijimui

Gali būti veisiami tik kilmės dokumentą turintys pavojingi šunys. Draudžiama tarpusavyje veisti (kergti, dirbtinai apsėklinti, persodinti kiaušialąstes) skirtingų veislių pavojingus šunis. Draudžiama veisti genetiškai nevisaverčius pavojingus šunis su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais ar patologijomis. Versliniu pavojingų šunų veisimu užsiimančius asmenis registruoja ir versliniam pavojingų šunų veisimui naudojamas patalpas tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

Versliniu pavojingų šunų veisimu užsiimantys asmenys turi vykdyti veisiamų, parduodamų ar perduodamų pavojingų šunų apskaitą, kad prireikus būtų galima nustatyti pavojingų šunų atsekamumą. Parduodant ar perduodant pavojingus šunis, jie turi būti paženklinti poodine mikroschema. Pavojingi šunys gali būti parduodami ar perduodami asmeniui tik iš pavojingo šuns laikytojo ar pavojingų šunų veisėjo patalpų. Parduoti ar perduoti pavojingą šunį galima tik leidimą turinčiam asmeniui.

Asmuo, parduodamas ar perduodamas pavojingą šunį kitam asmeniui, pastarąjį turi informuoti apie pavojingam šuniui vieną ar kelis kartus atliktą vakcinaciją ir apie kitus svarbius pavojingo šuns duomenis ir jam perduoti tapatybės ir kilmės dokumentus.

Reikalavimai pavojingų šunų dresavimui

Dresuoti pavojingus šunis gali asmenys, atitinkantys Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1-3 punktų reikalavimus ir turintys šunų laikytojus vienijančios asociacijos išduodamą dokumentą, kuriuo suteikiama dresuotojo kvalifikacija.

Dresuojant pavojingus šunis draudžiama:

  • Naudoti pavojingų šunų sveikatai žalingas ar erzinančias chemines medžiagas bei kitas priemones ir įrenginius, sukeliančius pavojingiems šunims baimę, stresą, kančią ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei;
  • Sukelti pavojingiems šunims skausmą ir baimę, naudojant dirbtinai žalojančias ar skausmą ir baimę sukeliančias priemones;
  • Skatinti pavojingų šunų agresiją kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu.

Asmuo gali dresuoti pavojingą šunį pavojingo šuns laikytojo žemės valdoje, šunų dresavimo vietoje arba kitam asmeniui priklausančioje žemės valdoje jos savininkui leidus. Šunų dresavimo vietos turi būti aptvertos tvora su vartais, per kuriuos pavojingi šunys negalėtų pabėgti ir per kuriuos kiti gyvūnai ir pavojingų šunų dresavime nedalyvaujantys asmenys negalėtų patekti į vidų.

Šunų dresūra

Reikalavimai pavojingų šunų laikymui

Jei pavojingas šuo yra laikomas uždaroje žemės valdoje, prie įėjimo (įvažiavimo) į ją turi būti dienos ir nakties metu gerai matomas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, pavojingas šuo!“. Uždarose, rakinamose gyvenamosiose ar ūkinėse patalpose pavojingas šuo apsaugai gali būti laikomas palaidas. Prie tokių patalpų gali nebūti įspėjamųjų ženklų. Uždaroje žemės valdoje pavojingas šuo gali būti laikomas palaidas, jei užtikrinama, kad pavojingas šuo iš jos nepabėgs.

Neuždaroje žemės valdoje laikomas pavojingas šuo turi būti rišamas taip, kad negalėtų išeiti už jos ribų, arba laikomas voljere, įrengtame taip, kad iš jo negalėtų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Viešosiose vietose ir bendrojo naudojimo patalpose pavojingi šunys vedžiojami (vedami) su antsnukiu ir laikant už pavadėlio. Jeigu šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Renginio su gyvūnais, pvz., šunų parodų, metu pavojingi šunys vedžiojami (vedami) su antsnukiu arba be jo renginio su gyvūnais organizatoriaus nustatyta tvarka. Kelti (leisti) liftu pavojingą šunį galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti liftu ketinantys keltis (leistis) žmonės. Gyvūnų globėjas gali laikyti pavojingą šunį, tik jei turi leidimą. Daugiabučiuose namuose pavojingi šunys laikomi vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 8 straipsnio 10 dalimi ir Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 5 dalimis.

Reikalavimai kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymui

Draudžiama įvežti, veisti, įsigyti, parduoti ar perduoti kovinius šunis bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus. Koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir Aprašo 27-33 punktais. Kovinio šuns, kovinio ar pavojingo šuns mišrūno laikytojas turi užtikrinti Aprašo 9 punkto vykdymą.

Kovinis šuo, kovinio ar pavojingo šuns mišrūnas turi būti paženklintas poodine mikroschema. Kovinis šuo, kovinio ar pavojingo šuns mišrūnas turi būti registruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Kovinių šunų, kovinių ar pavojingų šunų mišrūnų dresavimui taikomi Aprašo 24-26 punktuose nurodyti reikalavimai.

Diskusijos dėl pavojingų šunų veislių sąrašo

Netyla diskusijos dėl Gyvūnų globos įstatyme planuojamo palikti agresyvių šunų veislių sąrašo. Patirtis rodo, kad jokie sąrašai nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su augintiniais, žmonių neapsaugo. Svarbiausias yra pats šeimininkas - tai, kaip atsakingai jis augins gyvūną, suvoks savo, kaip šeimininko atsakomybę, kiek pastangų ir laiko skirs augintinio socializacijai ir dresūrai, o ne popierinis „juodasis“ šunų veislių sąrašas, niekaip nesprendžiantis problemų.

Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė pridūrė, jog kinologų pastangos įtikinti valstybines institucijas, kad toks sąrašas neduos jokios naudos, buvo bevaisės. „Iš pradžių į šį sąrašą buvo įtraukta 20 veislių. Kai prasidėjo diskusijos, bandėme aiškinti, kad tokio sąrašo nereikia ir jis neveiks. Tačiau buvo tam tikra isterija - kitaip to nepavadinsi. Buvo pasakyta - reikia ir viskas. Galiausiai iš VMVT tarnybos visoms suinteresuotoms institucijoms buvo išsiuntinėtas sąrašas su 14 veislių ir buvo pasakyta - turite palikti 10. Taip buvo pasakyta: jeigu ne jūs, tai kažkas kitas tai padarys. Taigi liko 10 ir jos egzistuoja iki šiol. Tačiau argumentai, kodėl būtent šios veislės, o ne kitos buvo įtrauktas į sąraša - tai kad kažkur veislės apraše, istorijoje buvo parašyta, kad jis kažkada buvo kovinis. Ar kažkas panašaus - ir tiek, - kalbėjo kinologų draugijos prezidentė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos dėstytoja Jūratė Kučinskienė nagrinėjo sąraše esančių šunų veislių genetikos įtaką jų agresyvumui. „Mokslininkai nustatė, kad šuns elgseną tik apie 40 proc. lemia genai. Tačiau kad šios veislės turi konkretų geną, kuris atsako už agresyvumą, taip teigti aš negalėčiau. Jūs žinote šių veislių istorijas. Jie buvo naudojami kitiems tikslams, dabar mes juos norime auginti namuose. Genai niekur neišsiskirstė. Tačiau klausimas, ar laikytojas aktyvina tokį elgesį patys. Pavyzdžiui, Brazilų mastifas - tikrai labai sargus šuo, jei aktyvinsime, skatinsime tokį jo elgesį, galime turėti labai liūdnų pasekmių. Manau, kad lemia šuns auklėjimas, ar socializacija,“- kalbėjo J. Kučinskienė pripažinusi, jog fiziologiškai šios veislės vis dar turi stipresnį sąkandį, nei kiti šunys.

Lietuvos smulkiųjų gyvūnų asociacijos atstovas, veterinarijos gydytojas Jakovas Šengautas teigė pavojingus ar kovinių veislių šunis dažnai gydantis ir nepastebintis jokių agresijos požymių. „Man tenka kiekvieną dieną dirbti su šiais šunimis. Pas juos nėra nė kvapo agresijos. Visi šie šunys seniai pamiršo, kad jie yra koviniai. Šunų kartos labai greitai keičiasi. Matau vienintelę šio sąrašo problemą - žmonės bėgioja, prašo kažkokių pažymų, o daugiau tai nekeičia nieko. Tie šunys tikrai yra geriečiai, nukenčia žmonės, kurie veisia ir yra profesionalai. Manau, kad tą sąrašą tikrai reikėtų naikinti,“ - kalbėjo veterinarijos gydytojas. Jam pritarė Lietuvos kinologų draugijos prezidentė.

Savivaldybių atstovai pritarė sąrašo naikinimui. P. Auštrevičiui pasiteiravus, kas pasikeistų panaikinus kovinių ir pavojingų veislių sąrašą, nė vienas iš diskusijos dalyvių nerado argumentų, kodėl toks sąrašas turėtų toliau egzistuoti.

Seimo narys Petras Auštrevičius pažadėjo visoms suinteresuotoms institucijoms išsiųsti klausimus, surinkti reikiamus faktus ir Seime kelti klausimą dėl pavojingų ir kovinių šunų sąrašo panaikinimo. Tiesa, nežinia, kaip tuomet keistų punktas, draudžiantis laikyti pavojingų veislių šunis daugiabučiuose.

Apibendrinant, svarbu paminėti, kad šunų agresija priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo auklėjimo, socializacijos ir šeimininko atsakingumo. Todėl, prieš įsigyjant bet kokį šunį, būtina gerai apgalvoti savo galimybes ir atsakomybę, o taip pat skirti pakankamai dėmesio šuns dresūrai ir socializacijai.

Štai lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai reikalavimai pavojingų šunų laikytojams Lietuvoje:

Reikalavimas Aprašymas
Leidimas Būtinas norint įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir prekiauti pavojingais šunimis.
Kilmės dokumentas Pavojingas šuo turi turėti Tarptautinės kinologų organizacijos pripažįstamą dokumentą, patvirtinantį jo kilmę ir veislę.
Vakcinacija Šuo turi būti laiku vakcinuojamas nuo pasiutligės.
Ženklinimas Šuo turi būti paženklintas poodine mikroschema.
Registracija Šuo turi būti registruotas teisės aktų nustatyta tvarka.
Laikymas Turi būti užtikrintas saugus laikymas, įspėjamieji ženklai, antsnukis ir pavadėlis viešose vietose.

Kaip ištaisyti agresyvų šuns elgesį su žmonėmis – intensyvi ir išsami dresūros sesija

tags: #pavojingu #veisliu #sunis #laikyti #daugiabuciuose #draugziama