Šiame straipsnyje apžvelgiama teismų praktika, susijusi su patalpų tvarkymo ir remonto išlaidų kompensavimu Lietuvoje. Nagrinėjami konkretūs atvejai, kai įmonės kreipėsi į teismą dėl patirtų nuostolių atlyginimo, susijusio su savivaldybių įsipareigojimų nevykdymu pagal koncesijos sutartis.
Ieškinio esmė ir teismo procesas
2018 m. spalio 24 d. UAB „Autovelda“ ir UAB Širvintų autobusų parkas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos 124 560,14 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė, privalėdama ne rečiau kaip vieną kartą per metus peržiūrėti tarifų dydžius, atsižvelgdama į vežimo sąnaudas, pajamų pokyčius bei sutartyse su vežėjais nustatytus įsipareigojimus, keleivių vežimų maršrutų tarifo su koncesininku (ieškove) nederino, rašytinių prašymų padidinti tarifus netenkino, nustatytas tarifas nesikeitė daug metų, koncesininkui bei vežėjui yra nuostolingas.
Ieškovės vertinimu, atsakovė pažeidė ieškovės ir atsakovės 2006 m. gruodžio 15 d. sudaryta Koncesijos sutartimi Nr. 1 prisiimtus įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus derinti vietinio susisiekimo maršrutus (Koncesijos sutarties 5.4 punktą) ir nustatyti tokį tarifo dydį, kuris nebūtų nuostolingas koncesininkui (ieškovei) (Koncesijos sutarties 10.4 punktas).
Ieškovė pažymėjo, kad nors atsakovė nuo 2022 m. sausio 3 d. nutraukė su ieškove sudarytą koncesijos sutartį bei perėmė koncesijos objektą - UAB Širvintų autobusų parką, pirmiau nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė žalą pirmiausia pačiam koncesijos objektui, o ieškovės nuostolių, sietinų su šiais neteisėtais veiksmais, dydis apskaičiuojamas vertinant koncesijos objektui sukeltos žalos dydį.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pirmą kartą, 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad tik savivaldybės tarybos kompetencija yra priimti sprendimus dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo, todėl teismas nesutiko, jog atsakovė galėjo ar turėjo teisę priimti sprendimus, susijusius su išimtine savivaldybės tarybos kompetencija.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutartį, todėl nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė neturi sutartinės prievolės vykdant sutartį tam tikromis sąlygomis derinti galimus naujus maršrutus ir tarifus, pritarti jų pakeitimui.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė būtų pažeidusi šalių bendradarbiavimo pareigą, vengusi derėtis su UAB „Autovelda“ ir UAB Širvintų autobusų parku ar ieškoti kompromiso.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių bendradarbiavimo pareigą Koncesijos sutarties kontekste, todėl nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė nepažeidė Koncesijos sutarties 10.4 punkto nuostatų, įtvirtinančių šalių pareigą derinti keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais 1 km tarifus, bei šalių bendradarbiavimo pareigos, t. y. kad UAB „Autovelda“ ir UAB Širvintų autobusų parkas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir jos kaltės.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas
Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu, išnagrinėjęs bylą iš naujo, ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 309 245,31 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m.
Teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas bylą iš naujo, nevertina ir nepasisako dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pažeidus Koncesijos sutarties 10.4 punkto nuostatą bei bendradarbiavimo pareigą, ir dėl atsakovės kaltės buvimo, nes šios dvi privalomos civilinės atsakomybės sąlygos jau buvo konstatuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi.
Teismas byloje nustatė, kad nors laikotarpiu nuo Koncesijos sutarties sudarymo 2006 m. iš esmės iki pat 2015 m., nuo 2010 m. iki šiol Širvintų rajono savivaldybėje galiojant tam pačiam keleivių vežimo tarifui - 0,08 Eur/km, trečiojo asmens UAB Širvintų autobusų parko veikla nebuvo nuostolinga, tačiau 2015 m. buvo patirtas 6245,40 Eur, 2016 metais - 55 073,29 Eur, 2017 m. - 63 711,39 Eur nuostolis, 2018 metais - 116 258 Eur, 2019 metais - 149 842 Eur, 2020 metais - 100 807 Eur, o 2021 metais - 227 609,34 Eur nuostolis.
Teismas pažymėjo, kad nuostolių faktas ir dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į tokius duomenis bei kriterijus kaip: keleivių vežimo rida; keleivių vežimo savikaina, degalų, remonto, eksploatacinės, draudimo, techninės apžiūros, kasos aparatų priežiūros ir pan. sąnaudos, darbo užmokesčio išlaidos, pajamos, gautos iš keleivių vežimo, taip pat negautos pajamos dėl keleivių važiavimo lengvatos.
Teismo vertinimu, ieškovės byloje įrodinėjami nuostoliai apskaičiuoti atsižvelgiant tik į tuos kriterijus ir rodiklius, kurie yra tiesiogiai susiję būtent su keleivių vežimo reguliariais maršrutais veikla ir paslaugomis, teiktomis pagal Koncesijos sutartį, kai toks vežimas atliktas vadovaujantis Širvintų rajono savivaldybės tarybos priimtais sprendimais (tiek dėl keleivių vežimo maršrutų, tiek dėl jų tarifų) ir kai atitinkamas tokios veiklos rezultatas (neigiamas) atsirado dėl to, kad vykdant šią veiklą buvo taikomi būtent atsakovės nustatyti tarifai ir maršrutai.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė, nesutikdama su prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma ir pačiu nuostolių skaičiavimo metodu (principu), nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovės atliktu skaičiavimu, jo teisingumu (nepasiūlė savo nuostolių skaičiavimo tvarkos, neprašė teismo skirti ekspertizę nuostolių dydžiui nustatyti ir pan.).
Teismas nurodė, kad visos suvestinės ir ataskaitos, kuriomis grindžiamas nuostolių patyrimo faktas bei dydis, buvo teiktos atsakovei dar iki teismo proceso ir šio teismo proceso metu, todėl atsakovė turėjo galimybę susipažinti su visais norimais finansinės ir buhalterinės atskaitomybės bei kitais dokumentais, kurių pagrindu buvo parengtos ataskaitos, tokia galimybe aktyviai naudojosi, tyrė ir reikalavo iš ieškovės bei trečiojo asmens pateikti atitinkamus dokumentus.
Teismas taip pat nurodė neturįs pagrindo byloje padaryti išvados, kad ieškovės patirti nuostoliai ar jų dalis kilo dėl neefektyvios ieškovės bei trečiojo asmens vykdytos ūkinės veiklos ar dėl nepagrįstai didelių administracinių sąnaudų, ar dėl akivaizdžiai neprotingos ūkinės komercinės rizikos ir netinkamo jos valdymo ginčo laikotarpiu, ar dėl kokių nors kitų ieškovės ir (ar) trečiojo asmens veiksmų, priklausančių išimtinai nuo jų ir prisidėjusių prie nuostolių susidarymo.
Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad viena iš racionalių bei protingų priemonių reaguoti į keleivių srautų pokyčius (tiek padidėjimą, tiek sumažėjimą) yra pačių keleivių vežimo maršrutų koregavimas, atsisakant tam tikrų nuostolingų maršrutų, kuriuose keleivių srautai ir atitinkamo maršruto paklausa mažėja, arba įvedant papildomus maršrutus, kuriuose keleivių srautai ir atitinkamo maršruto paklausa didėja.
Teismas nustatė, kad, kaip ir keleivių vežimo tarifų klausimu, taip ir keleivių vežimo maršrutų klausimu, atsakovei buvo reguliariai teikiami prašymai ir siūlymai, iš esmės visuose ginčo laikotarpiu teiktuose prašymuose nuosekliai atkreipiant atsakovės dėmesį, kad viena aplinkybių, turinčių įtakos trečiojo asmens veiklos nuostolingumui, ir yra būtent keleivių srautų mažėjimas (kuris buvo ypač ženklus 2016-2017 metais ir dėl to daugiausiai ir lėmė žymiai didesnių nei 2015 metais nuostolių patyrimą).
Anot teismo, byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad keleivių vežimo maršrutai, kaip ir tarifai, per visą ginčo laikotarpį taip ir nebuvo savivaldybės tarybos keičiami ir vienaip ar kitaip koreguojami, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė, reaguodama į ieškovės ir trečiojo asmens teiktus prašymus šiuo klausimu ir matydama jai teikiamas finansinio (ekonominio) pobūdžio ataskaitas, būtų nurodžiusi argumentus, kodėl visiškai nesvarstomas klausimas dėl maršrutų keitimo (peržiūrėjimo), kodėl ignoruojami, nesvarstomi ir atmetami tokie prašymai, kaip ir nėra įrodymų, jog savivaldybės taryba savo iniciatyva kada nors būtų svarsčiusi maršrutų koregavimo klausimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė nevertino jai ieškovės teikiamų prašymų pagrįstumo ir nerodė jokio suinteresuotumo siekiant rasti abiem šalims priimtiną kompromisą dėl maršrutų.
Teismas nustatė, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 29 d. sprendimu nustatytas nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifas - 0,08 Eur/km (su PVM) buvo pats žemiausias visoje Lietuvoje, o šiame sprendime nebuvo nieko nepasisakoma dėl keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutų keitimo.
Teismo nuomone, keleivių srautų pokyčiai gali būti vertinami kaip priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais susijęs kriterijus, į kurį atsižvelgiant nustatytinas ieškovės patirtų nuostolių dydis.
Teismas nusprendė, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai įgyvendinusi šalių bendradarbiavimo pareigą, sprendžiant klausimus tiek dėl keleivių vežimo maršrutų, tiek dėl keleivių vežimo tarifų korekcijos ir pakeitimų per visus šiuos metus, diskutavusi ir derėjusis su ieškove, reagavusi į jos prašymus keisti keleivių vežimo maršrutus ir (ar) tarifus, dėl to priėmusi motyvuotus ir objektyviai pagrįstus sprendimus, itin tikėtina, jog tiek trečiasis asmuo, tiek ir ieškovė, kaip jį valdanti koncesininkė, ginčo laikotarpiu galiojant didesniems keleivių vežimo tarifams ir (ar) nevykdant tam tikrų nuostolingų maršrutų, nebūtų patyrę tokių nuostolių, kokius per šiuos metus realiai patyrė, ir iš ginčo veiklos gautos, tarifo dydžio tiesiogiai veikiamos keleivių vežimo veiklos pajamos būtų padengusios (visiškai ar bent iš dalies) tokios veiklos sąnaudas.
Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo bet kuriuo atveju, net ir atsakovei derantis dėl tarifų padidinimo, juos padidinus iki prašyto lygio, vis tiek būtų patyrę nuostolius.
Teismas pažymėjo, kad ieškovės įrodinėtas nuostolių dydis apskaičiuotas remiantis: i) pačios keleivių vežimo veiklą vykdžiusios UAB Širvintų autobusų parko patirta per visus šiuos metus nuostolių dėl nepakankamo keleivių vežimo tarifo suma, vadovaujantis Apraše įtvirtinta metodika (kriterijais); ii) UAB Širvintų autobusų parko pardavimo pajamomis, kurios būtų gautos tuo atveju, jeigu dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebūtų buvę patirti anksčiau minėti nuostoliai dėl nepakankamo keleivių vežimo tarifo; iii) tikėtinais UAB Širvintų autobusų parko veiklos rezultatais (bendrovės pelnu ir nuostoliais), jeigu būtų gautos pardavimo pajamos, nepatyrus nuostolių dėl nepakankamo keleivių vežimo tarifo; iv) tuo, ar pati ieškovė, kaip koncesininkė, atitinkamais metais būtų gavusi atitinkamas pajamas (UAB Širvintų autobusų parko pelno, kaip keleivių vežimo veiklos rezultato, dalį), nesant UAB Širvintų autobusų parko keleivių vežimo veiklos nuostolio dėl nepakankamų tarifų, o jeigu taip - koks būtų tokių pajamų dydis, apskaičiuojant skirtumą tarp UAB Širvintų autobusų parko veiklos rezultato, nesant nuostolių dėl nepakankamų keleivių vežimo tarifų, ir UAB Širvintų autobusų parko veiklos rezultato, buvus atsakovės nustatytam keleivių vežimo tarifui.
Teismas byloje nenustatė pagrindo abejoti ieškovės negautų pajamų (kaip nuostolių) skaičiavimo mechanizmu, jo pasirinkimo...
Nuostolių dydis ir jo apskaičiavimas
Ieškovės skaičiavimais, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų UAB Širvintų autobusų parko patirta nuostolių suma 2015-2017 metais sudaro 125 023,97 Eur, 2018-2021 metais - 704 946,34 Eur. Atitinkamai ieškovei tenkanti reikalavimo dalis už 2015-2017 metus yra 26 496,97 Eur, o už 2018-2021 metus - 282 748,34 Eur.
Štai lentelė, apibendrinanti nuostolių dydžius pagal metus:
| Metai | UAB Širvintų autobusų parko nuostoliai (Eur) | Ieškovei tenkanti reikalavimo dalis (Eur) |
|---|---|---|
| 2015-2017 | 125 023,97 | 26 496,97 |
| 2018-2021 | 704 946,34 | 282 748,34 |
Svarbu pažymėti, kad teismas, nustatydamas nuostolių dydį, atsižvelgė į tai, jog atsakovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovės atliktu skaičiavimu.