Daugeliui žmonių priverstinis iškeldinimas asocijuojasi su antstolių valia, tačiau svarbu suprasti, kad antstoliai tik vykdo teismų sprendimus, kuriems nepaklūstama geranoriškai. Šiame straipsnyje aptarsime situacijas, kai patekimas į būstą galimas teismo sprendimu, iškeldinimo procedūras bei asmenų teises ir pareigas.
Iškeldinimas iš Būsto: Kada Tai Įmanoma?
Teismų sprendimuose aiškiai nurodoma, kokius asmenis ir jiems priklausantį turtą reikia iškeldinti iš patalpų. Visi pagrindai, kuriems esant fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų, yra išvardinti Civiliniame kodekse.
Pagal Civilinio kodekso 6.611 straipsnį, nuomininkai gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų nutraukus nuomos sutartį, jeigu jie nesilaiko jos sąlygų:
- Ne mažiau kaip tris mėnesius (jeigu nuomos sutartis nenustato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių arba mokesčių už komunalines paslaugas.
- Ardo ir gadina gyvenamąją patalpą.
- Netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kartu su jais gyvenantiems arba greta jų gyvenantiems asmenims.
Įstatymas taip pat leidžia teismo tvarka iškeldinti asmenis, kurie savavališkai apsigyvena patalpose be savininko leidimo arba nevykdo nuomotojo reikalavimo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Patalpų nuomininkas ir su juo gyvenantys asmenys gali būti iškeldinami ir tada, kai nuomos sutartis pripažįstama negaliojančia.
Iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų teismo tvarka gali būti iškeldinami asmenys, kurie neišsikelia iš jų pasibaigus darbo sutarčiai. Pagal Civilinio kodekso 3.71 straipsnį po santuokos nutraukimo teismas gali perkelti gyvenamųjų patalpų nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium. Teismo sprendimu iš gyvenamųjų patalpų taip pat iškeldinami subnuomininkai bei asmenys, laikinai gyvenę kitų asmenų nuomojamose patalpose ir atsisakantys iš jų išsikelti, kai baigiasi su jais sudaryta nuomos sutartis.
Kaip apsiginti teisme be advokato (ir laimėti): apdovanojimus pelniusio advokato patarimai
Ar Skolos Sumokėjimas Gali Sustabdyti Iškeldinimą?
Jeigu teismas savivaldybės prašymu nutraukė nuomos sutartį su įsiskolinusiu nuomininku, tai ir sumokėjus skolą sutartis lieka negaliojančia, o teismo sprendimas iškeldinti skolininkus galioja. Padėti išsaugoti turėtą būstą šiuo atveju galėtų tik nauja nuomos sutartis, todėl patartina kreiptis į savivaldybę ar kitą būsto nuomotoją, kad po skolos sumokėjimo būtų atnaujinti nuomos santykiai.
Sudarius naują sutartį, nuomotojas galėtų atsiimti iš antstolio vykdomąjį raštą dėl iškeldinimo, nes ši procedūra nebetektų prasmės. Suprantama, kad daug paprasčiau būtų panašias finansines problemas išspręsti be teisminių procesų: iš anksto derinant su savivaldybe ar komunalinių paslaugų tiekėjais skolų grąžinimo grafiką, persikeliant į mažesnio ploto būstą. Galbūt yra galimybė gauti socialinę pašalpą.
Iškeldinimas po Nekilnojamojo Turto Pirkimo-Pardavimo
Jeigu pasirašius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjai nevykdo savo įsipareigojimų ir nepavyksta su jais susitarti gražiuoju, pirkėjai savo teises apginti taip pat gali tik kreipdamiesi į teismą - pateikdami ieškinį ir prašydami iškeldinti tam tikrus asmenis iš jų nuosavybe tapusių patalpų.
Priverstinio Iškeldinimo Tvarka
Priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 769 straipsnis. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui.
Pagal Civilinio proceso kodekso 659 straipsnį, priverstine tvarka iškeldinamam asmeniui antstolis nustato ne trumpesnį kaip trisdešimties dienų ir ne ilgesnį kaip keturiasdešimt penkių dienų terminą sprendimui įvykdyti. Jeigu dėl skolų iškeldinamas asmuo ar jo šeimos narys suserga, antstolis, gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, kai liga nėra chroniška, gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus.
Policijos Įgaliojimai Patekti į Būstą
Policijos pareigūnai turi teisę patekti į būstą tam tikrais atvejais. Pagal 18 straipsnio 3 punktą, jie gali bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones, persekiodami asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdami užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju.
Slaptas Patekimas į Būstą
Pagal Kriminalinio proceso kodekso 11 straipsnį, slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, jų apžiūra, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas tirti ar juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, sankcionuojami ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.
Neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, leidžiama atlikti šiuos veiksmus vadovaujantis prokuroro nutarimu.
Teisės ir Pareigos
Svarbu žinoti, kad būsto savininkai turi teisę aiškiai išreikšti nesutikimą, kad privačioje valdoje būtų filmuojama. Tylėjimas šiuo atveju nereiškia sutikimo.
Taigi, esminis klausimas būtų toks: kas gali legaliai patekti į tavo būstą? Ar policija, esant viešosios tvarkos pažeidimui gali užeiti į namus nekviesti? IR AR gali "žvaigždė policininkas", ar kitas pašalinis asmuo užeiti į namus kartu su jais ? Pagal 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą, policija gali bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones, persekiodama asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdama užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju.
Jeigu atkreipėte dėmesį, tai minėtoje laidoje kai kurių asmenų veidai uždengti - tai ir yra piliečiai, nesutikę, kad jų atvaizdas būtų rodomas viešai. Visi kiti džiaugiasi nors taip į TV patekę. Be to pilna įvairiausių kitų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnų veiklą.
Pateikiame lentelę su pagrindiniais atvejais, kada galimas patekimas į būstą teismo sprendimu:
| Situacija | Teisinis pagrindas |
|---|---|
| Nuomos sutarties nutraukimas dėl įsiskolinimų | Civilinio kodekso 6.611 straipsnis |
| Savavališkas apsigyvenimas patalpose | Civilinis kodeksas |
| Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymas | Teismo sprendimas |
| Kriminalinio proceso kodekso 11 straipsnis | Slaptas patekimas į būstą |