Kokia patalpų temperatūra yra sveika ir optimali jūsų sveikatai? Kai kambaryje šalta arba oras jame yra tvankus, mes linkę jaustis vangūs arba mūsų nuotaika pablogėja. Kalbant apie komfortą namuose, vienas pagrindinių klausimų būna „Kokia yra rekomenduojama kambario temperatūra?“. Pasak specialistų, ideali patalpų temperatūra nėra susijusi tik su komfortu - ji gali turėti realios įtakos jūsų fizinei ir psichinei sveikatai.
Aplinkos temperatūra patalpose gali atrodyti nereikšmingas veiksnys, turintis įtakos jūsų bendrai ramybei, tačiau prisiminkite, kada paskutinį kartą buvote per karštoje ar per šaltoje patalpoje. Tai galėjo būti renginys nepatogiai šiltoje vietoje arba darbo diena pernelyg atšaldytame biure.
Lenkijos ekologiškų pastatų asociacijos "Sveikas biuras" ataskaitoje teigiama, kad šiluminis komfortas turi įtakos nuotaikai, efektyvumui, produktyvumui ir pasitenkinimui darbu. Per karšta? Darbuotojai jaučiasi vangūs ir pavargę. Per vėsu? Jiems sunku susikaupti. Helsinkio technologijos universiteto ir Lawrence'o Berkeley nacionalinės laboratorijos tyrimai tai patvirtina: mokslininkai nustatė, kad darbuotojų produktyvumas didžiausias, kai temperatūra yra 21-22 °C.
Jei namuose šalta ir drėgna, juose dauginasi drėgmė ir pelėsis. Mažesnė nei 16 °C patalpų temperatūra didina astmos ir kitų kvėpavimo takų ligų riziką, o žemesnė nei 12 °C temperatūra kelia stresą širdies ir kraujagyslių sistemai. Šalti namai gali padidinti depresijos riziką. Jei kenčiate nuo lėtinio skausmo, tai šalta temperatūra gali stipriai pabloginti jūsų būklę.
Taigi, kokia yra rekomenduojama patalpų temperatūra? Tai priklauso nuo patalpos, tačiau 20 °C yra gera bazinė temperatūra. Vonios kambariuose turėtų būti šilčiau - 22-24 °C, kad išėjus iš karšto dušo nebūtų šoko. Suaugusiųjų miegamuosiuose turi būti vėsiau - 16-19 °C, nes miegant mūsų kūno temperatūra mažėja. Geriau miegame, jei mūsų vidinei reguliavimo sistemai nereikia per daug dirbti. Vaikų miegamuosiuose turėtų būti apie 17-20 °C. Jei vaiko kambaryje per karšta ir dėl to oras sausas, gali kilti kvėpavimo problemų. Teigiama, kad vyresnio amžiaus žmonėms miegojimas per šiltame miegamajame gali būti širdies priepuolių, astmos ir insulto priežastimi.
Gyvenant, dirbant ir miegant idealioje temperatūroje, jūsų kūnui lieka vienu rūpesčiu mažiau. Jei jums nereikia nuolat reguliuoti temperatūros, šią energiją galite panaudoti kitiems dalykams.
Labai svarbu turėti gerą patalpų termometrą, kad galėtumėte kontroliuoti patalpų temperatūrą. Daikin sprendimai padeda rasti tinkamą temperatūrą, užtikrinančią komfortą ir gerą savijautą jums ir jūsų šeimai visą parą.
Terpė, kurioje žmogus gyvena, vadinama mikroklimatu. Moksliniu požiūriu mikroklimatas yra patalpų fizinių veiksnių kompleksas, turintis įtakos organizmo šilumos apykaitai ir žmogaus sveikatai. Mikroklimato rodikliams priskiriama temperatūra, drėgmė, oro judėjimo greitis. Jei visi šie parametrai yra normų ribose, žmogus nepatiria jokio diskomforto, nejaučia nei karščio, nei šalčio, nei tvankumo. Komfortiškas mikroklimatas - tai mikroklimato rodiklių derinys, užtikrinantis normalią organizmo šiluminę būseną minimaliai veikiant organizmo termoreguliacijos mechanizmams ir komforto jausmą.
Tačiau nepaisant, regis, akivaizdaus paprastumo ir aiškumo, būtent netinkamas mikroklimatas yra dažniausiai pasitaikantis higienos normų pažeidimas. Buto mikroklimatui turi įtakos išorinė aplinka bei pastato konstrukcijų, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų ypatumai. Oras patalpoje nuolat juda. Mikroklimatiniai veiksniai veikia žmogaus šilumos pojūtį ir lemia organizmo fiziologines reakcijas. Esant blogam mikroklimatui, dažnai pasireiškia alerginės ligos ir centrinės nervų sistemos sutrikimai.
Žmogaus šilumos pojūčiui didelę įtaką turi oro drėgmė ir jo judėjimo greitis. Kuo didesnis santykinė oro drėgmė, tuo mažiau prakaito išgarinama per laiko vienetą ir tuo greičiau kūnas perkaista. Ypač neigiamai žmogaus savijautą veikia didelė drėgmė ir aukšta temperatūra, daugiau kaip 30 laipsnių pagal Celsijų, nes tokiomis sąlygomis beveik visa į aplinką išskiriama šiluma atiduodama garuojant prakaitui. Nepakankama oro drėgmė kenksminga žmogui, nes esant sausam orui, intensyviai džiūsta ir gali pradėti skilinėti gleivinės, dėl to į organizmą greičiau pateka ligas sukeliančių mikroorganizmų. Išgarindamas drėgmę, t. y. dehidratuodamas, žmogus gali prarasti 2-3% savo kūno masės. 6% dehidratacija jau sukelia psichinės veiklos sutrikimus ir regos pablogėjimą.
Žmogaus organizmui itin neigiamą poveikį gali turėti didelis šiluminės spinduliuotės - infraraudonųjų spindulių - intensyvumas ir aukšta oro temperatūra.
Optimalios mikroklimato normos gyvenamosiose patalpose:
- Optimali temperatūra šiltuoju laikotarpiu - 23-25 laipsniai, šaltuoju laikotarpiu - 20-22 laipsniai;
- Santykinis oro drėgnis šiltuoju laikotarpiu - 60-30%, šaltuoju laikotarpiu - 45-30%;
- Oro greitis šiltuoju laikotarpiu - ne daugiau kaip 0,25 m/s, šaltuoju laikotarpiu - ne daugiau kaip 0,1-0,15 m/s.
Leidžiami gyvenamųjų patalpų mikroklimato rodikliai: šiltuoju metų laiku - ne daugiau kaip 28 laipsniai šilumos, šaltuoju metų laiku - 18-22 laipsniai šilumos; santykinis oro drėgnis 65% (vietovėse, kuriose apskaičiuotas santykinis oro drėgnis yra didesnis nei 75%, šis skaičius yra atitinkamai iki 75%), oro greitis šiltuoju metų laiku - ne didesnis kaip 0,5 m/s, šaltuoju metų laiku - ne didesnis kaip 0,2 m/s.
Šiomis dienomis daugumai tenka didžiąją dalį laiko praleisti namuose. Vidaus aplinkos oro kokybė yra vienas iš pagrindinių faktorių, darančių įtaką žmogaus sveikatai. Prasta aplinkos oro kokybė gali būti ypač kenksminga pažeidžiamoms žmonių grupėms.
Patalpų oro teršalų poveikis sveikatai gali būti jaučiamas iš karto arba po metų ir daugiau, t.y. Tiesioginis poveikis sveikatai gali pasireikšti greitai - tai gali būti akių, nosies ir gerklės gleivinės dirginimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, nuovargis. Kai kuriais atvejais žmogaus reakcija į teršalus priklauso nuo individualios organizmo būklės, kuri kiekvienu atveju labai skiriasi, nuo amžiaus. Tiesioginis poveikis gali sukelti simptomus, labai panašius į peršalimo ar kitų virusinių ligų, todėl dažnai sunku nustatyti, ar jie susiję su oro užterštumu patalpose.
Tiesioginis poveikis paprastai yra trumpalaikis ir išgydomas, pavyzdžiui, simptomai išnyksta ar praeina, kai asmuo yra toli nuo patalpos, kur galimai yra taršos šaltinis, todėl reikia stengtis nustatyti taršos šaltinius patalpose. Ilgalaikis poveikis sveikatai gali pasireikšti praėjus metams ir daugiau, jis gali labai išsekinti ar net baigtis mirtimi. Todėl būtina nuolat gerinti patalpų oro kokybę namuose, net jei simptomai nepastebimi.
Nors patalpų ore esantys teršalai gali neigiamai atsiliepti sveikatos būklei, tačiau nėra žinoma, kokia teršalų koncentracija ar koks poveikio laikas gali sukelti konkrečias sveikatos problemas. Patalpų oro kokybę gali pabloginti netinkamas lauko oro tiekimas į patalpas, blogos šildymo, vėdinimo ar drėgmės sąlygos.
Taršos koncentraciją patalpoje gali sukelti biologiniai teršalai (tokie kaip pelėsis), degimo metu susidarantys teršalai (anglies monoksidas ar tabako dūmai), cheminiai teršalai (pvz., lakieji organiniai junginiai, radonas), dalelės (dulkės, dulkių erkių alergenai, naminių gyvūnų plaukai ir pleiskanos, kurių, galima rasti tekstilės gaminiuose, ant grindų ir baldų, taip pat žiedadulkės ir kitos neorganinės dalelės).
Žiemos laikotarpiu, o ypač per COVID-19 pandemiją žmonės daugiau nei 85-90 % laiko praleidžia namuose. Tinkamai vėdindami patalpas, ne tik geriau jausimės, būsime darbingesni, bet ir apsisaugosime nuo kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas, COVID-19 infekcija ir kitų užkrečiamųjų ligų. Lietuvoje yra nustatytos optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms vyraujant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio. Šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro temperatūra turėtų būti tarp 18-22 °C. Patalpoje, kurioje miegama, rekomenduojama 2-3 °C žemesnė temperatūra - tai pagerina poilsio kokybę.
Kaip sukurti oro srautą kambaryje
Vėdinti galima tiek natūraliomis, tiek mechaninėmis priemonėmis arba taikyti abu šiuos būdus kartu. Patalpas vėdinant natūraliai, patariama reguliariai keletą kartų per dieną langus palikti atidarytus bent 10-15 minučių. Rekomenduoja vėdinti intensyviai sukeliant skersvėjį, taip paskatinamas greitesnis oro cirkuliavimas ir vėdinimo intensyvumas. Svarbu reguliariai vėdinti patalpas namuose. Patalpas reikia vėdinti ne tik vasarą, bet ir žiemą. Geriausia vėdinti intensyviai, bet trumpai, kelis kartus per dieną, ryte ir vakare, sudarant skersvėjį (vėdinti, kai patalpoje nėra žmonių). Tinkamos ventiliacijos ypač reikia vonios kambariuose, rūsiuose ir miegamuosiuose, virtuvėse.
Nerūkyti namuose. Cigarečių dūmuose yra daugiau negu 4 000 cheminių medžiagų, o pasyvus rūkymas susijęs su kvėpavimo takų problemomis, astma, vėžiu ir net staigios kūdikių mirties sindromu. Rūkymas gali sukelti vėžį, kvėpavimo problemas, širdies priepuolius ir insultą. Dažnai liečiami paviršiai turi būti valomi kaip įmanoma dažniau (mažiausiai kartą per dieną ir, jei įmanoma, dažniau). Šių paviršių pavyzdžiai - durų rankenos, kėdės ir porankiai, stalviršiai, šviesos jungikliai, turėklai, vandens čiaupai, lifto mygtukai ir kt.
Atsargiai naudoti buitines chemijos priemones, nes jos gali kenkti sveikatai sukeldamos akių ir viršutinių kvėpavimo takų ligas, pažeisti centrinę nervų sistemą, padidinti vėžio atsiradimo riziką.
Termovizinis Tyrimas: Kas Tai Yra?
Bendrąja prasme termovizinis tyrimas - tai tyrimas termovizoriumi, vertinant temperatūros ant kūno (-ų) paviršiaus pasiskirstymą. Kokybiškai termovizinio tyrimo atlikti bet kas negali, nes vien tik matyti vaizdą termovizoriaus ekrane nepakanka, žymiai svarbiau yra mokėti ir sugebėti jį tinkamai vertinti. Tam būtinos specifinės žinios, patirtis, Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių leistinas ribines temperatūros vertes žinojimas.
Termoviziniai tyrimai šiais laikais taikomi labai plačiai. Pradedant statybos sektoriumi, kur siekiama aptikti statybos defektus ir baigiant saulės parkų bei pramonės įrengimų preventyvia diagnostika. Kiekviena sritis, kurioje taikoma termovizija yra specifinė, turinti savo reglamentavimą ir leistinas ribines temperatūros reikšmes.
Termovizinis tyrimas privatiems namas ir butams atliekamas siekiant įvertinti jų bendras ar atskiras jų dalių (langų, sienų, stogo, pamato) termoizoliacines savybes, taip pat norint užtikrinti atliktų darbų ar tarkime naujų langų įstatymo ir pagaminimo kokybę. Termoviziniam tyrimui dėl savęs, pakanka 5-10 ºC laipsnių temperatūrų skirtumo tarp pastato vidaus ir išorės. Termoviziniam tyrimui siekiant pareikšti pretenziją, reikia 15 ºC laipsnių ir didesnio temperatūrų skirtumo tarp pastato vidaus ir išorės.
Daugiabučio namo termovizinis tyrimas atliekamas siekiant įvertinti namo renovacijos poreikį, o vėliau siekiant užtikrinti atliktų renovacijos darbų kokybę. Šioje srityje termoviziniai tyrimai atliekami siekiant įvertinti objekto bendrą ar atskirų jo dalių renovacijos poreikį arba siekiant užtikrinti atliktų statybos darbų kokybę (naujai pastatytiems objektams). Termovizinis tyrimas senos statybos pastatams, siekiant taupyti energiją, atskleis kokių veiksmų reikia imtis: keisti langus, šiltinti sienas, šiltinti stogą ar kt.
Saulės parkų termovizinės diagnostikos tikslas - aptikti parką sudarančių komponentų gedimus. Termovizoriaus pagalba greitai ir per atstumą nustatomi pažeisti ar sugedę saulės moduliai įvertinama elektros kontaktinių jungčių būklė ir kiti defektai.
Elektros ūkio termoviziniai tyrimai atliekami privatiems namų ūkiams arba pramoniniams objektams. Preventyvi termovizinė diagnostika atliekama gamyklose ar kituose pramonės objektuose, siekiant numatyti technologinių įrenginių dalių ir komponentų gedimus bei laiku atlikti korekcinius veiksmus. Mūsų termovizijos paslaugas į savo technologinių įrengimų priežiūros programas gamyklos įsitraukia siekdamos užtikrinti nepertraukiamą gamybos procesą, didinti įrangos patikimumą ir personalo saugumą, siekdamos išvengti prastovų.
Šiais laikais kiekvienam nekilnojamo turto savininkui yra aktuali šilumos išlaikymo būste problema. Termoviziniai tyrimai naudingi nustatant kuo daugiau apšiltinimo ar statybų broko ir kiek jų buvo padaryta statant pastatą. Tokiu atveju yra itin svarbu tiksliai žinoti, pro kur į gyvenamąsias patalpas skverbiasi šaltis.
Termovizija - tai fizinių kūnų skleidžiamų infraraudonųjų spindulių intensyvumo fiksavimas per atstumą. Kiekvienas fizinis kūnas, kurio temperatūra virš absoliutaus nulio (- 273 °C) natūraliai skleidžia infraraudonuosius spindulius, proporcingus kūno paviršiaus temperatūrai. Kuo paviršiaus temperatūra aukštesnė, tuo spinduliavimas intensyvesnis ir atvirkščiai. Infraraudonuosius spindulius fiksuoja prietaisas - termovizorius.
Nuotraukos, daromos termovizoriumi, vadinamos termonuotraukomis. Termovizorius - tai lyg fotoaparatas, tik jis fiksuoja ne regimąjį vaizdą, o šilumos intensyvumą. Termovizinis tyrimas parodo esamą realią pastato ar įrenginio būklę. Tai galimybė pamatyti savo namus kitomis akimis, sužinoti, kur ir kokios problemos yra pastate. Temperatūrą galima pamatuoti bet kurioje pastato vietoje, taip pat temperatūrą galima pamatuoti bet kurioje termonuotraukos vietoje (naudojant spec. programinę įrangą).
Termovizinį tyrimą vertą atlikti prieš pastato šiltinimą ir po jo, siekiant nustatyti apšiltinimo kokybę ir efektą, taip pat perkant ar parduodant pastatą.
tags: #patalpu #temperaturos #pries #30 #metu