Šildymo sistemos pasirinkimas - svarbus sprendimas, priklausantis nuo įvairių faktorių: namo tipo, energetinės klasės, finansinių galimybių ir individualių poreikių. Šiame straipsnyje aptarsime populiariausius patalpų šildymo būdus, jų privalumus ir trūkumus, taip pat patarsime, į ką atkreipti dėmesį renkantis tinkamiausią variantą.
Šilumos Siurbliai Oras-Vanduo
Šilumos siurbliai oras-vanduo tampa vis populiaresniu pasirinkimu dėl savo efektyvumo ir ekologiškumo. Tačiau prieš renkantis šią sistemą, svarbu atsižvelgti į keletą niuansų.
Išorinio bloko montavimas ir priežiūra
Jeigu išorinis siurblio blokas montuojamas ant stogo, svarbu atsižvelgti į gamintojo reikalavimus dėl vėjo poveikio. Vėjas gali neigiamai paveikti atitirpinimo procesą, dėl kurio tirpsmo vanduo užšąla ant šilumokaičio ir ventiliatoriaus sparnuotės. Siekiant išvengti problemų, būtina apsaugoti lauko bloką nuo vėjo.
Techninė priežiūra paprastai atliekama specialisto vieną kartą per metus, o kontrolę atlieka šeimininkas. Lauko blokas dirbdamas apšąla ir automatiškai pagal poreikį atsitirpina. Kai atsitirpina, tai ten būna iki 60-80 C temp. vanduo, kuris nuteka žemyn, po lauko bloko apačia. Jeigu jis nutaško tą tirpsmo vandenį kažkur ne ten, kur jam priklauso nubėgti, tai tas vanduo prie lauko minusinės temperatūros užšala į ledą ten, kur nepasiekia šilumokaičio atsitirpinimo temperatūra ir gali užšaldyti ventiliatoriaus sparnuotę su įvairaus sunkumo pasekmėmis.
Šilumos siurblio montavimas žiemą
Šilumos siurblį galima montuoti net ir esant minusinei temperatūrai. Tačiau paleidžiant sistemą, svarbu užtikrinti, kad patalpų viduje būtų palaikoma teigiama temperatūra, kad neužšaltų vidaus vandeninė sistema. Jei sistema yra monoblokinis šilumos siurblys, kur tarp lauko bloko ir vidaus bloko yra vanduo (arba neužšalantis skystis), tada paleidimas turi būti atlikatas taip, kad neužšaltų vandeninis (arba vandeniai kontūrai).
Šilumos siurblys rąstiniame name
Šilumos siurblių oras-vanduo efektyvumą apsprendžia galutinė šildymo vandens temperatūra. Kuo ji aukštesnė, tuo efektyvumas ir galia mažesni, tai yra sunaudojama daugiau elektros energijos. O kokia ta vandens temperatūra apsprendžia šildymo sistemos prietaisai. Žemiausią vandens temperatūrą leidžia pasiekti grindinis šildymas, nes šilumą skleidžia labai didelis plotas. Jeigu rąstinis namas neapšiltintas, tai jo šilumos nuostoliai gali siekti apie 60-70 W/m2, gal ir daugiau, priklausomai nuo konstrukcijų ir montavimo kokybės. Taigi, grindinio šildymo galios gali ir neužtekti, būtų ant ribos. Todėl anksčiau "šaltus" namus šildydavo radiatoriais su malkiniais, granuliniais, dujiniais ir kt. kuro katilais, kur buvo galima pasiketi vandens temperatūrą iki +80-90 C, kas leidžia gerokai sumažinti radiatorių dydžius ir plotus ir tuo pačiu išgauti pakankamą šildymo galią.
Atsakant į klausimą dėl tinkamumo, galima pasakyti taip: tai yra ar pakaks šildymo prietaisų (grindinio šildymo) padengti pastato šilumos nuostolius. Grindinis šildymas, kai vandens temperatūra yra 40-45 C, priklausomai nuo grindų dangos (plytelės, vinilas ar laminatas, parketas), gali tiekti iki 60-70 W/m2 šildomo grindų ploto.
Šilumos siurblio ir kieto kuro katilo jungimas prie vieno boilerio
Galima jungti šilumos siurblį oras vanduo ir kietojo kuro katilą prie vieno karšto vandens ruošimo boilerio. Bet yra viena sąlyga. Boileris nelygu boileriui. Viskas priklauso nuo boileryje esančio šilumokaičio dydžio (paviršiaus ploto, galios). Esmė ta, kad paprastai nuo kieto kuro katilų šildomų boilerių šilumokaičio paviršiaus plotas būna gana (labai) mažas, t. y. toks boileris šildomas nuolatos, kaip koks radiatorius. Jo plotas būna 0,18 - 0,6 m2 ar pan. O šilumos siurbliui reikalingas gana didelis šilumokaičio plotas - sakyčiau maždaug nuo 1,4 - 1,5 -1,6 m2 ir daugiau. Taigi, jungti galima tik į tokį boilerį, kuris atitinka šilumos siurblio reikalavimus.
Šilumos siurblio atitirpinimas
Šilumos siurbliai neturi tokio, kaip "apšerkšnijimo ar ledo" daviklio. Atsitirpinimas vykdomas, remiantis freono garavimo temperatūra. O ji priklauso nuo gana daug faktorių - lauko oro temperatūros ir drėgnumo, šilumokaičio (garintuvo) apšerkšnijimo lygio, su tuo susijusio oro srauto dydžio ir kt. vidaus sistemos parametrų.
Rekuperatoriai
Rekuperatorius - įrenginys, skirtas patalpų vėdinimui su šilumos atgavimu. Jis padeda sumažinti šilumos nuostolius ir palaikyti sveiką patalpų mikroklimatą. Renkantis rekuperatorių, svarbu atsižvelgti į namo plotą, energinę klasę ir žmonių skaičių.
Geriausiai orą džiovina rekuperatoriai su plokšteliniais šilumokaičiais. Yra plokštelinių šilumokaičių ir taip vadinamų "entalpinių), tai reiškia, kad jie sugrąžina tam tikrą dalį ištraukiamo oro drėgmės atgal į tiekiamą orą į patalpą. Tas dalis gali svyruoti apie 20-50 proc. visos ištraukiamos drėgmės. Tai reiškia, kad oras vis tiek bus sausinamas, tik mažiau, nei įprastinio šilumokaičio atveju.
Priklausomai, kaip turima vietos rekuperatoriaus sumontavimui, galima rinktis vertikalų pakabinamą/pastatomą arba horizontalų, palubinį modelį. Priklausomai nuo žmonių skaičiaus ir patalpų skaičiaus, bei norimo komforto lygio, apytiksliai galima būtų galvoti apie vidutiniškai 0,52 kartinį oro pasikeitimą. Jeigu priimsime patalpų aukštį apie 2,7 m, vadinasi, skaičiuotinas vėdinamų patalpų tūris bus apie 140 m2 x 2,7 m, viso apie 378 m3. Tai reiškia, kad rekuperatorius turėtų tiekti ir ištraukti maždaug po apie 378 m3 x 0,52, viso apie 196 m3/h oro.
#8 REKUPERACIJA 1 DALIS I REKUPERATORIUS I MONTAVIMAS I ORTAKIŲ JUNGTYS
Radiatoriai
Plieninių radiatorių kokybė
Plieniniai radiatoriai yra populiarus pasirinkimas dėl savo kainos ir efektyvumo. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę ir tinkamumą konkrečiai šildymo sistemai.
Visų pirma reikėtų žinoti, kad šildymo sistema ir vandentiekio (karšto) sistema skiriasi. Vandentiekio sistemoje visą laiką teka šviežias vanduo, kuriame yra gana daug ištirpusio oro su deguonimi. Todėl jis yra koroziškai aktyvus. Todėl juodas plienas tokioje sistemoje labai greitai prarūdija ir prakiūra. Todėl karšto vandentiekio sistemose galima montuoti šildymo prietaisus (gyvatukus ir pan.) tik iš koroziškai atsparių medžiagų - nerūdijančio plieno, DZR žalvario (atsparaus cinko išplovimui), vario, bronzos, titano ir pan.
Tuo tarpu, šildymo sistemoje cirkuliuoja vienas ir tas pats vanduo. Per trumpą laiką tame vandenyje esantis oras (deguonis) išsinaudoja (kažkiek sukoroduoja/surūdija) ir ištirpusio deguonies nebelieka. Taigi, nebelieka ir kam sukelti korozijos procesą. Tokiose sistemose pilnai galima naudoti juodą plieną, nesibaiminant, kad prarūdys ar prakiurs.
Aišku, yra visa eilė sąlygų, kurių reikėtų laikytis. Pirma, šildymo sistema turėtų būti labai sandari, kad nereikėtų papildyti vandens. Kuris, aišku, yra iš vandentiekio su ištirpusiu jame oru/deguonimi. Leistinas papildomo šviežio vandens kiekis neturėtų viršyti 5-10 proc. sistemos tūrio per metus. Tokiais (visais) atvejais labai rekomenduojama naudoti korozijos inhibitorius naujoms sistemoms. Tai visiškai sustabdo korozijos procesus. Ypač tai aktualu, kai naudojamos skirtingos medžiagos su skirtingais elektrocheminiais potencialias. Pavyzdžiui: variniai vamzdžiai ir aliumininiai radiatoriai. Juodas plienas sandariose šildymo sistemose tarnauja >30 metų.
Radiatorių tipų reikšmės
Čia eina kalba apie plokščius plieninius panelinius radiatorius. Pirmasis skaičius nusako panelių skaičių, kuriomis teka vanduo. Kitaip tariant, radiatorius gali būti viengubas, dvigubas ir trigubas. Būna net keturgubų. Antrasis skaičius nusako specialių gofruotų konvektyvinių paviršių, privirintų prie tų vandens panelių, skaičių. Tai padeda padidinti radiatoriaus šiluminį galingumą.
Todėl tipas 20 - tai bus dvi vandens plokščios panelės, kuriomis teka vanduo, be konvektyvinių paviršių, o tipas 22 - bus dvi vandens panelės, prie kurių vidinių paviršių bus privirinti du konvektyviniai paviršiai. Tokių radiatorių storis bus didesnis, nei 20. Senais laikais, rusiški plieniniai paneliniai radiatoriai turėdavo tik vandens paneles be papildomų konvektyvinių gofruotų paviršių. Tai galima pasilyginti pagal analogiją.
Kiti Šildymo Būdai
Dujinis šildymas vs geoterminis
Dėl pigumo 20 metų į priekį. Čia man primena bandymą atspėti orus arba tiksliau - astrologines prognozes ir pranašystes. Orus atspėja maždaug trims dienoms į priekį. O atspėti kainas ir pasiskirstymą 20 metų į priekį - nežinau ar tai yra įmanoma - per daug kintamųjų ir nežinomi esmingui ir nenumatyti įvykiai, kurie gali kardinaliai pakeisti situaciją.
Dėl ilgalaikių tendencijų tai galima spėti, kad esami dujotiekiai išliks ir jais galbūt tolimesnėje ateityje bus transportuojamos kitokios dujos (gal vandenilis, gal biodujos, gal...). Taigi, dėl to keisti kuro rūšies, jeigu jau yra gamtinės dujos, turbūt neapsimoka. Kitas klausimas - dėl kainos. O čia jau būrimas iš kavos tirščių. Tos kainos taip svyruoja ir taip priklauso nuo įvairiausių nenuspėjamų įvykių (ekonominės krizės, karai ir atskirų didžiųjų šalių ir rinkų svyravimų), kad nelabai ką galima pasakyti kaip čia viskas pasisuks po artimiausių trijų metų, jau nekalbant apie 20 metų.
Jeigu leidžia lėšos, visada yra geriausias variantas visokių rūšių diversifikavimas, t. y. turėjimas kelių skirtingų rūšių energijos šaltinius, kad dinamiškai kintant rinkos situacijai būtų galima kaitalioti energijos šaltinius arba jų naudojimo proporciją. Įrengti šildymo sistemą rekonstruojant, visada geriausi įrenginėti žematemperatūrinę sistemą (grindinį šildymą), kuri kaip energijos šaltinį puikiai gali naudoti tiek dujinius kondensacinius katilus, tiek įvairiausius šilumos siurblius ir kt.
Šiaip, tai paprastai sprendimus limituoja turimas lėšų kiekis. Jeigu jų yra daugiau, tai galima įrenginėti šilumos siurblius. Jei lėšų yra ribotai, tai galima tiesiog pasinaudoti esama dujine katiline, ar pakeičiant katilą į galingesnį ar pridedant papildomą.
Stogelis virš įdėklo į kaminą
Viskas priklauso nuo katilo tipo. Jeigu katilas tradicinis, ne kondensacinis, tada stogelis pageidautinas. Jeigu katilas kondensacinis, tada stogelio geriau nedėti. Nes dūmas būna šaltas ir vis tiek jame yra vandens lašelių, kurie susiliesdami su šalta įdėklo dalimi (stogeliu), tiesiog užšąla ir susidaręs ledas per ilgesnį laiką (kelių dienų klausimas) užkemša dūmų angą.