Patalpų Šildymo Normos Lietuvoje: Reikalavimai, Rekomendacijos ir Taupymo Patarimai

Šildymo klausimai Lietuvoje aktualūs kiekvieną šaltąjį sezoną. Šiame straipsnyje aptarsime, kur kreiptis, jei susiduriate su netinkama buto šildymo temperatūra, kokios yra minimalios temperatūros normos bute, šildymo sistemos reguliavimo ypatumus ir kaip užtikrinti, kad jūsų namuose būtų jauku ir šilta, bei efektyviai sumažinti komunalinių paslaugų sąskaitas.

Šildymo infografika

Šildymo Sezono Aktualijos ir Higienos Normos

Šildymo sezonas - tai metas, kai komfortas ir sveikata tiesiogiai priklauso nuo tinkamos temperatūros mūsų būstuose. Privaloma higienos norma nustato, kokia turi būti temperatūra patalpose. Anksčiau, jei namuose būdavo per šilta, žmonės tiesiog atsidarydavo langus ir egzistuojančios sveikatai tinkamos normos mažai ką domino. Dabar net vienos šeimos nariai diskutuoja dėl tų laipsnių, juk 20 yra pigiau nei 24...

Šilumos tiekimą vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti organizuoja savivaldybė. Pagal įstatymus, patalpose negali būti mažiau nei 18 laipsnių šilumos. Mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose nustato Lietuvos higienos norma. Joje nurodytos mikroklimato parametrų ir temperatūrų ribinės vertės.

Objektyvūs Matai: Temperatūros Normos

Patalpose turi būti 18-22 laipsniai šilumos, o skirtumas tarp temperatūros 10 cm aukštyje virš grindų ir metru aukščiau negali viršyti trijų laipsnių. Būtų neišmintinga į visa tai neatsižvelgti taupant pinigus šildymui.

Buto pagalbinėse ar bendrojo naudojimo patalpose temperatūra gali būti kiek kitokia:

  • Laiptinėse ir vestibiuliuose - 14-16 laipsnių šilumos;
  • Koridoriuose - 18-21 laipsnių šilumos;
  • Vonios ir tualeto patalpose - 20-23 laipsnių šilumos;
  • Rūsiuose - 4-8 laipsniai šilumos.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 18-22 laipsniai šilumos - optimali žmogaus organizmui temperatūra. Tose vietose, kur lankytojai būna apsirengę lauko drabužiais, oro temperatūra turi būti 14-16 °С. Ilgai gyvenant tokiomis sąlygomis, kaip ir per aukštoje temperatūroje, gali sutrikti organizmo termoreguliacija ir sveikata.

Daug kas priklauso nuo konkretaus žmogaus organizmo, jautrumas temperatūros pokyčiams - taip pat. Darbo patalpų temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 28 laipsniai (ne tik per šalta, bet ir per karšta gali būti net žiemą, tarkim, maisto ar chemijos pramonės įmonėse).

Termometras kambaryje

Kur Kreiptis, Jei Šalta?

Jei šalta gyvenamosiose patalpose, reikia kreiptis į savivaldybę, žinoma, prieš tai išsiaiškinus su namo administratoriumi ir kaimynais. Dėl netinkamos šilumos darbovietėje reikėtų šnekėtis su darbdaviu, o nesusitarus ir neapsikentus skųstis darbo inspekcijai.

Kauno visuomenės sveikatos centras vertina, ar ūkinė komercinė veikla atitinka sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimus. Kitaip tariant, kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, jei nepakanka šilumos namuose ar darbe, nevertėtų. Mat jo darbuotojų kompetencija - pagal prašymus ar skundus kontroliuoti, kaip laikomasi higienos normų sveikatos priežiūros, maitinimo, švietimo, kultūros, globos ir slaugos, viešųjų įstaigų, kirpyklų, kosmetikos kabinetų, baseinų, skalbyklų, sporto klubų bei kitose patalpose.

Šildymo Sistemos Reguliavimas ir Energijos Taupymas

Efektyvus šildymo sistemos reguliavimas gali padėti sumažinti šildymo išlaidas ir užtikrinti komfortą namuose. Štai keletas patarimų:

Termostatiniai Radiatorių Ventiliai

Tai automatiškai veikiantys temperatūros reguliatoriai, susidedantys iš ventilio korpuso ir termostato su temperatūros jutikliu įmontuotu jo viduje arba išorėje priklausomai nuo konstrukcijos ir termostato montavimo vietos. Jei patalpos temperatūra yra žemesnė nei termostate nustatyta reikšmė, šiltas vanduo per vožtuvą tekės į radiatorių. Itin jautrus ir tikslus skystinis temperatūros jutiklis leis tinkamai reguliuoti ir taupyti šilumos energiją.

Programuojami Termostatai

Programuojamas patalpos termostatas skirtas temperatūrai patalpoje valdyti, veikiantys belaidžiu radijo ryšiu.

Patarimai, Kaip Sumažinti Šildymo Išlaidas

  • Vėdinimas: Efektyviausia vėdinti patalpas kas 4-6 valandas plačiai atvėrus langus 5 minutėms.
  • Baldų išdėstymas: Bent truputėlį atitraukite baldus nuo sienų - oras cirkuliuos vėdindamas ir sienas. Didelius baldus geriau statyti prie vidinių sienų.
  • Termostatai: Geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatais, o ne junginėjant pagal savo poreikius. Viso buto radiatorių termoreguliatorius geriau nustatyti vienodai.
  • Langų izoliacija: Šilumos srautą pro langą galima sumažinti įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų. Žiemą nakčiai nuleiskite žaliuzes.

Kaip Nereikia Taupyti

Perdėtas taupumas kenkia ne vien savijautai bei sveikatai, jis žalingas ir patalpoms. Esant žemesnei temperatūrai ir didesnei drėgmei, kuri padidėja taip pat iš taupumo prastai vėdinant, atsiranda pelėsis. Vėdindami kambarius, galime išvengti per didelės drėgmės ir pelėsių.

Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, patartina nakčiai palikti praviras vonios duris. Kai kambariuose per drėgna, vanduo pirmiausia pasirodo ant lango rėmo prie palangės, vadinasi, reikia vėdinti ar smarkiau šildyti patalpą.

Šildymo Sistemos Priežiūra ir Dažniausios Problemos

Dažnai kyla klausimų dėl šildymo sistemos priežiūros ir problemų. Štai keletas iš jų ir galimi sprendimai:

  • Slėgio problemos šildymo sistemoje: Jei šildymo sistemoje kyla slėgis, o išsiplėtimo indas yra geras, reikia ieškoti kitų problemų.
  • Šildymo sistemos užpildymas: Svarbu pasirinkti tinkamą vandenį šildymo sistemos užpildymui.
  • Nenormalus slėgio kilimas ir kritimas: Jei šylant ir vėstant radiatoriams labai kyla ir kritinėja slėgis, gali prireikti papildomo išsiplėtimo indo.
  • Šildymo sistemos paruošimas žiemai: Šildymo sistemos paruošimas žiemai užpildymas gliukoliu, kad neužšaltų.

Naujose šildymo sistemose tokie termostatai dažniausiai jau yra įrengiami tačiau ne visada tinkamai ir naudingai jais naudojamasi. Todėl kalbos apie dideles sąskaitas už šildymą šiai dienai prilygsta vandens pilstymu į kiaurą kubilą.

Šilumos Paskirstymo Metodai

Šilumos paskirstymo metodų vartotojams pasirinkimas reglamentuotas Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintose taisyklėse. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus. Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85. straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus.

Šiuo metu AB "Klaipėdos energija" taiko VKEKK rekomenduojamą bendrijos "Dvyniai" pasiūlytą šilumos paskirstymo metodą Nr. 7, patvirtintą 2007-02-19 nutarimu Nr. O3-14. Šilumos kiekis šalto vandens pašildymui apskaičiuojamas iš šilumos kiekio, nustatyto įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, atėmus šilumos kiekį, suvartotą karšto vandens temperatūros palaikymui. Šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį, skirtą šaltam vandeniui pašildyti, ir šilumos kiekį, skirtą karšto vandens temperatūrai palaikyti.

Šilumos paskirstymo metodai:

  • Šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodas nr. B variantas
  • Šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodas nr. C variantas
  • Metrologinis šilumos paskirstymo metodas nr.
  • Paskirstymo metodas nr.
  • Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas nr.
  • Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas nr.
  • Šilumos paskirstymo metodas Nr.7

Šilumos energija į namo butus ir (ar) kitas patalpas yra tiekiama šildymo ir karšto vandens sistema - vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo patalpas.

Sunaudotas šilumos kiekis butui skaičiuojamas atsižvelgiant į sezoną ir taikomą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintą metodą. Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7. Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).

Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatomas taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymui ir vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas butams ir patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos nustatoma 1m2 šildymo kaina per atsiskaitymo mėnesį.

Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį naudojantis Bendrovės internetinės svetainės E-paslauga ar pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Specialistai, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius - jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu. Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra.

tags: #patalpu #sildymo #normos