Daugiabučio gyvenamojo namo buto ar negyvenamosios paskirties patalpų šilumos ir/ar karšto vandens įrenginiai yra to namo bendros šildymo ir/ar karšto vandens sistemos dalis, kurią netinkamai remontuojant, rekonstruojant gali būti sutrikdytas bendros inžinerinės įrangos veikimas, taip pažeidžiant kitų to namo butų ar negyvenamosios paskirties patalpų savininkų teisėtus interesus. Pertvarkant butų/negyvenamosios paskirties patalpų šildymo ar karšto vandens įrenginius kartu gali būti keičiamos ir to daugiabučio gyvenamojo namo šilumos ar karšto vandens sistemos, kadangi buto šildymo ir karšto vandens įrenginiai yra neatskiriama bendros šildymo ir karšto vandens sistemos dalis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu daugiabučio gyvenamojo namo bendrąsias šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri atitinkamą kvalifikaciją turintis šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, kurį Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse nustatyta tvarka pasirenka namo gyventojai. Su daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoju sutartį pasirašo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas.
Siekiant užtikrinti komunalinių paslaugų vartotojų daugiabučiuose namuose interesų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją komunalinių paslaugų sektoriuje, sumažinti perteklinės šilumos tiekimo riziką ir padidinti daugiabučiuose namuose naudojamos šilumos energijos efektyvumą buvo priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2011 m.
Šilumos tiekimo paslaugos atskiriamos nuo priežiūros paslaugų, tai turėtų padėti šias paslaugas kontroliuoti efektyviau. Numatyta, kad šilumos tiekėjai ir su jais susiję ūkio subjektai negali būti šilumos punktų prižiūrėtojais gyvenamosiose vietose, kur yra daugiau kaip 150 tūkst.
Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurių viena iš savarankiškų funkcijų pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo organizavimas, vykdydamos Lietuvos įsipareigojimus ES, atsižvelgdamos į energetinių išteklių kainų didėjimą ir aplinkos apsaugos reikalavimų sugriežtinimą bei siekdamos užtikrinti šilumos vartojimo efektyvumą pastatuose, dar 2001 m. ėmėsi pertvarkyti centralizuoto šilumos tiekimo (toliau - CŠT) tinklus iš priklausomųjų CŠT sistemų į nepriklausomas.
Pagrindinis šių sistemų veikimo skirtumas - automatizuotuose punktuose pastato ir šilumos tiekėjo šilumos nešėjas (termofikatas) visiškai nesusiję. Šilumos tiekėjas pristato šilumą iki namo įvado, o kiek ir kokiu režimu (pagal paros laiką ir savaitės dienas) šilumos bus suvartota namuose, nustato šio namo gyventojai. Jų sprendimą vykdo šilumos punktų prižiūrėtojas.
Pertvarkyti pastatų šilumos tiekimo sistemas reikėjo ne tik dėl mažo senos sistemos energetinio efektyvumo, bet ir dėl to, kad dauguma buvusių sistemų, kurios buvo sumontuotos dar iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, yra gerokai nusidėvėjusios. Tinkamai prižiūrėti naujuosius punktus gali tik prižiūrėtojai, turintys aukštą kvalifikaciją.
Šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo procesai atskiriami priklausomąją šilumos tiekimo sistemą pertvarkant į nepriklausomąją. Tam tikslui elevatoriniai šilumos punktai keičiami į automatizuotus, kurie prijungiami prie šilumos tiekėjo tinklų per šilumokaičius.
Gyventojai, nedarydami įtakos viso namo šilumos režimui, gali įsirengti šilumos reguliatorius ir atskiruose butuose. Automatizavus šilumos punktus, atsiranda techninių galimybių greičiau aptikti gedimus, greičiau juos lokalizuoti ir likviduoti, o remonto darbų metu tiekti šilumą namams pagal laikinąsias schemas.
Šilumos punktų pakeitimas automatizuotais (modernizavimas) yra atsiperkanti investicija. Tampa nereikalingi centralizuoti karšto vandens ruošimo punktai (boilerinės) ir greitai nusidėvintys vamzdynai karštam vandeniui tiekti.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.
Pažymėtina, kad lėšas kaupti reikia ne tik dėl neplanuotų gedimų, bet ir dėl to, kad tinkamas šilumos punktų eksploatavimas užtikrinamas tik tada, kai jis vykdomas pagal ilgalaikę investicijų programą.
Daugiabučio namo valdytojas organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti pastato šildymo būdą. Valdytojas privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).
Daugiabučio namo valdytojas organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).
Jeigu vartotojų pasirinkimas neatitinka savivaldybės infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiojo plano ir šilumos ūkio specialiųjų planų, savivaldybė atlieka numatytus veiksmus, po kurių motyvuotu pagrindu atsisakoma išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).
Pastato savininkas, pageidaujantis atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šildymo ar karšto vandens įrenginius, kada keičiama pastato paskirtis ir pastatas nebus šildomas (taip pat ir dėl veiklos nutraukimo) arba kai numatoma pastatą nugriauti, privalo parengti pastato paskirties keitimo projektą arba griovimo projektą (arba supaprastintąjį griovimo aprašą).
Vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo šilumos vartojimo įrenginių atjungimo ir po atjungimo liekančių sistemų pertvarkymo bei naujų pasirinktų šildymo sistemų organizacinius, priešprojektinius, projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų reikalavimus ir projektą suinteresuotų patalpų savininkų lėšomis.
Jei numatant atlikti šilumos vartojimo įrenginių atjungimą, po atjungimo liekančių inžinerinių sistemų pertvarkymą ar naujų šildymo ir karšto vandens inžinerinių sistemų įrengimą nenumatoma atlikti jokių kitų statybos darbų arba numatomi atlikti tik statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas paprastojo remonto projektas (aprašas). Jei numatomi atlikti kiti statybos darbai, priskirtini statinio kapitaliniam remontui ar statinio rekonstravimui, atitinkamai rengiamas statinio (pastato) kapitalinio remonto arba rekonstravimo projektas (aprašas), kurio sudėtyje pateikiami šilumos vartojimo įrenginių atjungimo, liekančių inžinerinių sistemų pertvarkymo ar naujų inžinerinių sistemų įrengimo sprendiniai.
Vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo, jeigu prie atjungiamo objekto šilumos ir karšto vandens įrenginių yra prijungtos kitų namų, butų ar patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos, gali atjungti savo šilumos įrenginius tik nepažeisdami kitų pastatų, butų ar patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų.
Pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams.
Daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų - buitinių šilumos vartotojų, su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos pakeistomis nuo atjungimo akto surašymo dienos. Šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti.
Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.
Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) ir prireikus informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjus ar trečiuosius asmenis apie jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių techninę būklę ir jų atitiktį teisės aktuose nustatytiems daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo atsižvelgdamas į šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesus. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių reikiamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir (ar) šilumos tiekėjas gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos sunaudojimo pastato šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti rodiklius, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia ataskaitas pastato savininkui ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo ir teikia juos pastato savininkui ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Pastato savininkas ir (ar) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas nustato būtinas pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.
Daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojas kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse jiems priskirtą kompetenciją. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) sudaro ir kartu su daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytoju pasirašo pastato parengties naujam šildymo sezonui aktą ir jo kopiją pateikia šilumos tiekėjui.
Jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra atliekama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinius patikrinimus dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams atlieka Taryba.
Kalbant apie šilumos tiekimo nutraukimą pastatuose, kuriuose šiluma tiekiama daugiau nei dviem šilumos vartotojams ir atsiskaitoma ne pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, o pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus, reikia atskirti du dalykus: fizinį šilumos nutraukimą (šilumos įrenginių demontavimą) ir teisinį šilumos nutraukimą - tam tikrų teisės aktų nuostatų įgyvendinimą.
Tam, kad butas / patalpa minėto tipo pastate būtų laikoma teisėtai atjungta nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, reikalinga iki galo įgyvendinti abi šias procedūras.
Šilumos vartotojų teisė atjungti buto ar kitos patalpos šildymo ir / ar karšto vandens vartojimo įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo bendros šildymo ir / ar karšto vandens sistemos bei keisti šildymo būdą įtvirtinta Lietuvos Respublikos (toliau - LR) šilumos ūkio įstatyme. Ši teisė realizuojama vadovaujantis LR statybos įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatomis ir jį detalizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šilumos įrenginių atjungimas vartotojų iniciatyva detaliai reglamentuojamas 2018 m. sausio 1 d. redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau - Taisyklės).
Sprendimai dėl pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, vadovaujantis LR civilinio kodekso 4.85 straipsnio nuostatomis.Pastato dalies, buto ar kitų patalpų savininkas ar jo įgaliotas asmuo, pageidaujantis atjungti savo šilumos įrenginius nuo pastato bendros šildymo sistemos, remiantis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turi gauti statybą leidžiantį dokumentą - leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą.
Dėl šio dokumento šilumos vartotojas turi kreiptis į savivaldybės, kurioje yra nekilnojamas turtas, administraciją. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, atjungus šilumos įrenginius, statybos darbai užbaigiami surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo akto išdavimo tvarka nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Šilumos įrenginių pertvarkymo darbų pavyzdžiai
- keičiama rankšluosčių džiovintuvo vieta vonios kambaryje;
- keičiama karšto vandens vamzdynų jungimo schema (pavyzdžiui jungimo schema, kai dvi karšto vandens vartojimo vietos prijungtos prie dviejų atskirų stovų, keičiama į tokią, kai dvi karšto vandens vartojimo vietos prijungiamos prie vieno stovo);
- ir pan.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose rankšluosčių džiovintuvai vonios kambaryje būna prijungti ne prie pastato karšto vandens sistemos, bet prie pastato šildymo sistemos.
Taigi, patalpų savininkai daugiabučiuose namuose turi laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti tinkamą šilumos mazgo priežiūrą, kad būtų užtikrintas efektyvus šilumos energijos vartojimas ir kitų gyventojų interesų apsauga.
Šilumos tinklų schema