Rokiškio krašto turizmo perlai: gamta, kultūra ir pramogos

Rokiškio rajonas - tai kraštas, kuriame susipina gamtos grožis, istorinis paveldas ir modernios pramogos. Čia kiekvienas keliautojas ras kažką sau: nuo ramių poilsio oazių gamtoje iki aktyvių nuotykių ir kultūrinių patirčių.

Istorinis paveldas

Rokiškio kraštas didžiuojasi savo turtinga istorija, kurią atspindi įspūdingi architektūros paminklai ir muziejai.

Salų koplyčia

Pirmą kartą Salų koplyčia paminėta 1771 m., o dabartinė bažnyčia pastatyta 1887-1888 m. pagal architekto Georgo Vernerio projektą. Statybą parėmė grafienė Marija Tyzenhauzaitė Pšezdzieckienė.

Kur kas įdomesnė Salų bažnyčios varpų istorija. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje rusų armijos įsakymu varpai privalėjo būti nukabinti iš išvežti į Maskvą. Tuometinis Salų klebonas J. Paliukas nepakluso įsakymui.

Varpai buvo nukelti iš bokšto ir užkasti žemėje, parke netoli maudyklos. Po karo varpai buvo pakabinti laikinoje varpinėje.

Dar didesnis pavojus varpams kilo Antrojo pasaulinio karo metu, kai vokiečiai juos išsivežė į Rokiškio geležinkelio stotį. Drąsūs Salų vyrai išgelbėjo varpus. Nugirdė vokiečių sargybinį, varpus įsikėlė į vežimus ir nuvežę paslėpė Vaitkūnuose. Pokariu varpai vėl lingavo šventoriaus varpinėje. Tiesa, du iš trijų varpų turi vardus: didysis varpas - Jurgis, o antrasis - Apolinaras.

Trečiasis varpas vardo neturi, tačiau ir daugelio negandų jis išvengė, nes 1921 m.

Ilzenbergo dvaras

Ilzenbergo dvaras - daugiau nei 500 metų istoriją (įkurtas 1515 metais) skaičiuojantis dvaras, įsikūręs vaizdingoje vietoje tarp Ilgės ir Apvalasų ežerų, Lietuvos ir Latvijos pasienyje.

Vienintelis Baltijos šalyse, pilnai atkurtas ir ūkininkaujantis, tęsiantis natūralios žemdirbystės tradicijas, atviras visus metus, perdirbantis visus užaugintus produktus ir pats jais prekiaujantis.

Pilnai ir autentiškai atkurti vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmai bei kiti dvaro pastatai, sutvarkytas 17,5 hektarų šimtametis angliško tipo parkas su meninės vertės skulptūromis, augalų ir gėlių žydėjimas čia nenutrūksta visą sezoną.

Ilzenbergo dvaras savo lankytojams siūlo atvykti ten, kur istorija susitinka su gamtos grožiu, pasivaikščioti po išpuoselėtą parką, pamatyti atkurtus statinius ir puoselėjamus vynuogynus, užsukti į Meilės salą, pamatyti dvare gyvenančius gyvūnus, išbandyti žaidimų įrengimus.

Taip pat lankytojams siūlomos vynų ir maisto degustacijos, įvairios ekskursijos (RŪMAI, DVARVIETĖ, GYVŪNAI, VYNDARYSTĖ), plaukimas Ilgės ežeru eKatamaranu.

Jūsų įsimintinoms šventėms ar renginiams siūlomos išskirtinės istorijos kupinos salės ir erdvės - Didžioji, Valgomojo, Susitikimų salės, biblioteka ir erdvūs rūsiai Ilzenbergo dvaro rūmuose; renginių salė „Patrankos“; lauko amfiteatras bei lauko estrada.

Nakvynei siūlomi 2 prabangūs apartamentai rūmuose, 9 stovyklinio tipo miegamieji kambariai (50 svečių), autentiškas Amatų namas (12 žmonių).

Muziejai

Rokiškio krašte gausu muziejų, kuriuose galima susipažinti su regiono istorija ir kultūra.

• Kriaunų istorijos muziejus
• Obelių istorijos muziejus
• Laisvės kovų istorijos muziejus Obeliuose

Aktyvus poilsis ir pramogos

Rokiškio kraštas siūlo platų spektrą aktyvaus poilsio ir pramogų galimybių.

Poilsiavietė Velniakalnyje

Poilsiavietėje Velniakalnyje, Rokiškio mieste, šalia jau esančių puikių tinklinio aikštelių, įrengti šiuolaikiški, tarptautinius standartus atitinkantys lauko teniso kortai, paplūdimio tinklinio aikštynas ir automobilių stovėjimo aikštelė.

Velykalnio kortai pirmieji Lietuvoje, padengti originalia akriline danga, tinkama žaisti ir teniso profesionalams, ir mėgėjams.

Velykalnio poilsevietėje rengiamos ne tik tarptautinės paplūdimio tinklinio, bet ir lauko teniso varžybos. Čia įrengti pėsčiųjų takai, pastatyti pusapvalių rąstų suolai, įrengtos medinės pavėsinės, lauko treniruokliai, galima išsimaudyti tvenkinyje (viena maudykla gilesnė, kita - didesnė ir tinkanti maudytis su mažais vaikais).

Bradesių stovyklavietė

Bradesių stovyklavietė randasi prie Sartų ežero pakrantės. Ten rasite medinės pavėsines, lauko akmenų laužavietes, persirengimo kabinas. Yra asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takai, pontoninis lieptas, paplūdimio tinklinio ir futbolo aikštelės.

Mokama 10 vietų kemperių aikštelė, kurioje galima kemperį prijungti prie vandentiekio ir nuotekų valymo įrenginio, prisijungti prie elektros tinklo. Mokama vieta palapinei. Yra dušai, tualetai.

Tai miestelėnų ir miesto svečių mėgstama poilsiavietė. Atėjusių pasivaikščioti žmonių akis traukia didelis pontoninis lieptas, persirengimo kabinos, suoliukai, vaikų žaidimo aikštelė.

Vasarą veikia batutų parkas ant vandens „Aqua park”, valtys, vandens slidžių pramogos, balto smėlio paplūdimys, laiptai į vandenį įlipti neįgaliesiems, pavėsinė (terasa vietoj buvusio gelbėtojų namelio), biotualetai, gėlo vandens čiaupas, kavos aparatas. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Trinkelėmis iškloti pėsčiųjų ir neįgaliųjų poreikiams pritaikyti takai. Nedidelis tiltelis jungia dvi praplatintas maudyklas.

Sodybos

Rokiškio rajone gausu sodybų, siūlančių įvairias pramogas ir poilsio galimybes.

• Sartakampis - ideali vieta šeimos ir draugų susitikimams, vestuvėms, stovyklų organizavimui, gimtadieniams, krikštynoms, ir kitoms šventėms. Ieškantiems ramaus poilsio gamtoje - „Sartakampis” taip pat yra puikus pasirinkimas.
• Sodyba šalia Juodonių piliakalnio - natūrali gamta, grynas oras, minkšta žolė - atgaiva kūnui ir sielai.
• Kaimo turizmo sodyba „Miško vila“ - didelė aptverta teritorija miško apsuptyje, didelis tvenkinys, salos, didelis supiltas kalnas, beždžionių tiltas, apžvalgos aikštelė, saloje pavėsinė.
• Poilsiavietė „Sartai“ - renovuoti nameliai su patogumais ant ežero kranto.
• Sodyba senajame Iciūnų kaime - jodinėjimo maniežas, ekskursijos po apylinkes, kaimiška pirtis, pavėsinės, sūpynės, dviračiai, lauko židinys.
• Sodyba Pagriaumėlių kaime - privati teritorija, nuostabi gamta, šalia miškas, pirtelė.

Aktyviam poilsiui dideliame privačiame sodybos kieme įrengtos krepšinio, tinklinio, vaikų žaidimo aikštelės. Galima plaukioti valtimis, vandens dviračiais, žvejoti, žaisti stalo tenisą, biliardą, išsinuomoti pirtį.

Kiekvienam poilsiautojui individualumo suteikia tai, jog prie kiekvieno namelio yra įrengtos terasos, šašlykinės.

Apgyvendinimas

Rokiškio krašte galima rasti įvairių apgyvendinimo variantų: nuo jaukių svečių namų iki prabangių sodybų.

• Vila Ula LT apartamentuose - nemokamas belaidis internetas, nemokama automobilių stovėjimo aikštelė.
• Svečių namai Kuksis - patogus komandiruotų darbuotojų apgyvendinimas.
• Nakvynė Rokiškyje - svečių namai, kuriuose galėsite jaukiai ir pigiai pailsėti.

Maitinimas

Rokiškio krašte galima rasti įvairių maitinimo įstaigų, siūlančių skanius ir kokybiškus patiekalus.

• Picerija Jūsų laukia turėdami tris jaukias sales, talpinančias iki 80 svečių, ir didelę, gėlėmis apsodintą lauko terasą.
• Sodyboje mes visuomet stengiamės užtikrinti ramų jūsų poilsį ir sukurti efektyvią atmosferą įmonės renginiams, seminarams ar darbuotojų mokymams. Teikiame kokybišką maistą sodybos restorane.
• Pirmame pastato aukšte yra įsikūrusi kavinė kur galite skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Kavinė siūlo didelį pasirinkimą karštų ir šaltų patiekalų, gaivinančių ir alkoholinių gėrimų.

Frank Lloyd Wright ir "Prerijų stilius"

Nors Frank Lloyd Wright ir "Prerijų stilius" tiesiogiai nesusiję su Rokiškio kraštu, tačiau jo įtaka architektūrai ir dizainui yra neabejotina. Todėl verta paminėti šį išskirtinį architektą.

XIX a. Europoje audringai besirutuliojant architektūrai ir dizainui, Naujasis Pasaulis ilgą laiką buvo šio proceso nuošalyje ir tenkinosi vien nedrąsiomis „kolonijinėmis“ europinių madų interpretacijomis.

Esminis lūžis įvyko XIX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai po Didžiojo Čikagos gaisro kilo dangoraižių statybos bumas, atskleidęs architekto Louiso Henry Sullivano talentą ir pagimdęs legendinę frazę „forma seka paskui funkciją“.

Tačiau aukštuminių plieno konstrukcijų didybė užvaldė tik didmiesčių centrus, o jų priemiesčiuose bei provincijos miesteliuose tebeviešpatavo eklektiška mažaaukštė statyba, paremta Europos istorinių stilių atgarsiais.

Įskiepyti jai racionalumo daigą, suformuojant vadinamąjį „prerijų stilių“, o vėliau prisidėti prie besąlygiško šios krypties triumfo buvo lemta garsiajam architektui Frankui Lloydui Wrightui (1867-1959).

F. L. Wrightas gimė Viskonsine, švietimo inspektoriaus ir mokytojos šeimoje. Pradinį išsilavinimą gavo namuose. Motina stengėsi jį auklėti pagal tuo metu naujovišką Kindergarten sistemą. Vienu pagrindinių jo žaislų tapo Friedricho Fröbelio išrastas medinių kaladėlių „konstruktorius“, skirtas trimatei vaizduotei lavinti. Anot paties Wrighto, smulkūs mediniai blokeliai išliko atmintyje visam gyvenimui ir turėjo įtakos vėlesniam architektūrinių formų grynumui.

Turtingi motinos giminaičiai nuolat rūpinosi religiniu švietimu Madisono apylinkėje (taip, tos pačios, kur tiltai!). Statant koplyčią, funduotą Lloydo Joneso šeimos, jaunasis Frankas įgijo praktinės patirties - architektas Josephas Lymanas Silsbee jį pasamdė braižybos ir statybų priežiūros darbams. Vėliau, 1887 m., jis persikėlė į Čikagą ir įsidarbino minėto architekto biure.

Dauguma privačių interjerų projektų čia buvo įrengiama konservatyviuoju Viktorijos stiliumi, nors vėliau Wrightas pripažino, kad jis buvo „grakštesnis ir vaizdingesnis“ nei konkurentų. Nors darbo sparčiai augančioje Čikagoje buvo per akis, iš pradžių santykiai su kitais biuro darbuotojais klostėsi nekaip - prieidavo net iki muštynių darbo vietoje. Nepaisant to, pats Louisas Sullivanas globojo jaunąjį architektą, patikėjo jam vis atsakingesnius darbus, o vestuvių proga netgi suteikė solidžią 5 000 dolerių paskolą namui pasistatyti.

1889 m. Čikagos priemiestyje Ouk Parke (Oak Park) išdygo kuklus medinis namelis; vėliau, šeimai gausėjant, jis buvo ne kartą perstatytas. 1898 m. šalia pagrindinio namo iškilo rotondinis studijos pastatas, į kurį F. L. Wrightas persikėlė kartu su savo bendradarbiais; vėliau namas buvo pritaikytas architekto žmonai ir jo vaikams, kurių čia išaugo net šešeri.

1972 m. apleistas pastatas buvo įrašytas į Nacionalinį istorinių vietų registrą ir pradėtas rekonstruoti. Šiuo metu jis su kitais 27-iais F. L.

Dirbdamas Sullivano biure Wrightas buvo atsakingas ne tik už gyvenamųjų namų projektų vykdymą, bet ir už interjerų dizainą. Juos dažnai kurdavo po darbo valandų, savo namų studijoje. Vėlesni architektūros kritikų tyrimai įrodė, kad Frankas atlikdavo techninę interjerų projektų dalį, vadovaudamasis L. Sullivano eskizais, turinčiais neogotikos ir klasicizmo bruožų. Tiesa, vėliau Wrightas nepasikuklino pasiskelbti daugelio projektų bendraautoriu.

Vienas diskutuotinų pavyzdžių - paties Louiso Sullivano poilsio vila, pastatyta Ošen Springse (Ocean Springs), Misisipės valstijoje. Ryžtingo stilistinio posūkio tašku laikomas Jameso Charnley gyvenamasis namas, statytas Čikagoje 1891-1892 m.

Tiek L. Sullivanas, tiek F. L. Wrightas, apsiėmęs kurti pastato interjerą, atsižvelgdami į savininkų ketinimus nuomoti būstą, visiškai atsisakė istorizmo elementų ir bendrąsias erdves projektavo pabrėžtinai racionaliai, be jokių nusmulkintų detalių ir ornamentų.

Dėl pomėgio prašmatniai rengtis ir puošti namus meno kūriniais (tarp jų ir skulptūromis) F. L. Wrightui nuolat trūko pinigų ir jis ėmėsi daryti „chaltūras“ - vakarais namuose projektuodavo individualius gyvenamuosius namus. Kadangi šie namai buvo statomi netoliese nuo „oficialiųjų“ firmos projektų, budrioji L. Sullivano akis iškart atpažino gabiojo mokinio braižą. Nepaisant kilusio sąmyšio, Wrightui visgi buvo leista užbaigti penkerių metų darbo kontraktą. Jam nutrūkus, meistrai nebendravo net 12 metų. Kai kurios „chaltūros“ išstovėjo iki mūsų dienų; vienai jų - Walterio Gale’o namui (1893) yra suteiktas architektūros paminklo statusas.

Pradėjus dirbti savarankiškai, netrukus aplink Franką susibūrė grupė jaunų architektų, pasiryžusių atskleisti nacionalinės architektūros savitumus. Būtent dėl šių paieškų atsirado stilistinis judėjimas, gavęs „Prerijų stiliaus“ pavadinimą. Vyrams talkino viena pirmųjų moterų, pelniusių architekto licenciją Jungtinėse Valstijose, - Marion Mahony Griffin. Ji rengė projektų vizualizacijas, kūrė baldus, vitražus ir apšvietimo įrangą.

Bendroji stiliaus ideologiją buvo glaudžiai susijusi su Menų ir amatų judėjimu - Amerikos kontekste tai buvo ne vien formalus amatinių tradicijų atgaivinimas, bet ir platesnis naujų formų ieškojimas, siekiant harmonijos su aplinkiniu, industrializacijos dar nesuluošintu pasauliu.

Kaip savo įkvėpėjus ir bendraminčius Wrightas vėliau minėjo Ch. Dresserį Anglijoje, Ch. R. Mackintoshą Škotijoje, J. Hofmaną ir O. Wagnerį Austrijoje. Nemažą įtaką stiliaus formavimui, architektūrinių detalių taikymui turėjo F. L. Wrighto kelionės į Japoniją. Ten jis pirmąkart apsilankė 1905 m.

Įdomu, kad termino „Prerijų stilius“ atsiradimą paskatino pats Wrightas, 1901 m. žurnale „Ladies’ Home Journal“ paskelbęs keletą straipsnių bendru pavadinimu „Namas prerijų miestelyje“.

Vienas pirmųjų įmonės projektų - vadinamasis Vinslou (Winslow) namas (1893 m.), kuriame jau pasireiškė naujojo stiliaus bruožai - aiškios stačiakampės geometrinės formos, organiškas pastato „įauginimas“ į aplinką, pasitelkiant išplatintą žemą keturšlaitį stogą, horizontalaus tūrio akcentavimas, po tamsia dekoratyvine danga paslepiant antrojo aukšto langų liniją. Interjere netrūko originalių techninių detalių, pavyzdžiui, aštuonkampio šviesos šulinio apžvalgos bokšto laiptinėje. F.

Prie „Prerijų stiliaus“ klasikinių pavyzdžių galima priskirti Thomaso ir Willitso privačius gyvenamuosius namus, vienam iš kurių buvo sukurtas pirmasis „kėdės-bačkos“ (angl. barrel chair) pavyzdys, ir, žinoma, garsųjį Frederiko Robie gyvenamąjį namą Čikagoje (1909 m.).

Kaip ir daugeliu kitų atvejų, pastarajam Wrightas kartu su bendradarbiais sukūrė ne tik tūrį, bet ir visą interjerą, įskaitant langų dekorą, apšvietimo įrangą, baldus ir tekstilę. „Visiškai neįmanoma laikyti pastato vienu objektu, o jo įrangos ir baldų - kitu… Jie visi kartu yra struktūriniai elementai, nulemiantys pastato charakterį ir jo išbaigtumą“, - teigė architektas.

Keleivinį laivą primenančią išilgintą pastato formą lėmė neįprasta sklypo proporcija - 50 x 18 m. Pagrindinio korpuso tūrį sudarė dvi tarpusavyje susisiekiančios erdvios patalpos - svetainė ir valgomasis, perskirtos tik židinio sienele ir laiptų maršu, vedančiu į antrą aukštą. Atskiros funkcinės zonos buvo formuojamos naudojant baldus ir laikinąsias pertvaras - tai, kas vėliau tapo norma, anuomet buvo stebinanti naujovė.

Taip pat buvo numatytas betarpiškas ryšys tarp namo vidaus ir išorės - iš pagrindinės erdvės į pietinį balkoną vedė 12 (!) įstiklintų durų, o vakarinę terasą, paslėptą po stogo konsole, galima buvo išeiti per korpuso gale esančias papildomas dvivėres duris. Anot Wrighto, vizualus šio namo atvirumas simbolizavo visos Amerikos socialinio bei politinio gyvenimo laisvę.

Namuose netrūko ir originalių baldų - pavyzdžiui, pagrindinio pietų stalo stalviršį palaikė ne įprastos kojos, o 4 pilonai su įrengtu vietiniu apšvietimu. Greta kruopščiai apgalvotos interjero ir eksterjero apšvietimo sistemos pastate buvo įrengta priverstinė ventiliacija ir itin retas tais laikais dalykas - centralizuota dulkių siurbimo sistema.

Ne veltui žurnalas „House and Home“ 1957 m. leidinyje teigė, kad „Be šio projekto <…> didžioji moderniosios architektūros, kaip mes ją šiandien suvokiame, dalis paprasčiausiai nebūtų egzistavusi“, o žurnalas „The Archectural Record“ metais anksčiau įvardijo Robie namą kaip vieną iš 7-ių iškiliausių JAV gyvenamųjų pastatų. Aukštesnio įvertinimo sulaukė tiktai vėlesnis Wrighto šedevras - 1935 m.

Sudėtingas funkcinių ryšių ir techninės įrangos problemas F. L. Wirghtui teko spręsti ir kitame objekte, neturinčiu nieko bendra su „Prerijų stiliumi“ - monumentaliame Larkino muilo gamybos bendrovės administraciniame pastate Bafalo (Buffalo) mieste Niujorko valstijoje, kurį jis ėmėsi projektuoti 1904 m.

Kaip ir Robbie name, čia taip pat buvo įdiegta nemažai techninių naujovių, kurias architektas vertino kaip asmeninius iššūkius. Viena jų buvo didžiulio šviesos šulinio pagrindinėje salėje įrengimas, leidžiantis paskleisti natūralią šviesą po visus 5 pastato aukštus. Daug dėmesio teko skirti vėdinimo, oro kondicionavimo ir garso izoliavimo sistemoms.

Teko pavargti ir su baldais, kurių dauguma, atliepiant biuro specifiką, buvo pagaminta iš metalo. Dalis darbo kėdžių dėl mobilumo buvo pastatytos ant ratukų, o kitos - prikabintos prie stalų, kad palengvintų grindų valymą. Dėl stačiakampių perforuotų atkalčių Larkin Building pastatui skirtos kėdės šiandien atrodo panašios į retro futuristinius robotus, tačiau negadina dalykinio interjero įvaizdžio.

Deja, tai įvertinti mes galime tik muziejaus ekspozicijoje - pats fabriko pastatas po ilgų debatų 1949 m. buvo nugriautas, nors, ekspertų nuomone, dėl tobulos konstrukcijos ir statybos kokybės galėjo prastovėti dar kelis šimtmečius. Vasarnamis.

Dėl audringo asmeninio gyvenimo aplinkybių 1909 m., Robie namo statybos įkarštyje Wrightas nusprendė palikti šeimą, mesti darbus ir išvykti į Europą. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera: sutarus su Berlyno leidėju Ernstu Wasmuthu, buvo nuspręsta išleisti pirmąjį Europoje Wrighto projektų albumą. Iš viso dviejuose leidiniuose buvo atspausdinta apie 100 puikių litografijų, kurių daugumą paruošė jau minėtoji Franko bendradarbė Marion Mahony Griffin. Albumo, žinomo kaip „Wasmuth Portfolio“, populiarumas buvo tiesiog fenomenalus: tiražas buvo bemat išgraibytas ir daugelis leidinių „nugulė“ Europos architektų biuruose.

Metus praleidęs Italijoje su savo naująja pasija Mamah Cheney, Frankas pasiryžo grįžti į Jungtines Valstijas. Kadangi Ouk Parke jo nelabai kas laukė, 1911 m. architektas įkalbėjo motiną perleisti jam sklypą Spring Grino (Spring Green) kaimelyje, Lloydų Jonesų šeimos valdose, naujojo namo ir dirbtuvių statybai. Projektas buvo pavadintas Taliesin - senovės vedų mitologinio stebukladario garbei.

Deja, magiškas pavadinimas neužtikrino geros kloties - ateityje Wrighto ir jo šeimos greta laimėjimų laukė kraupios nelaimės bei praradimai.

Per beveik 70 metų trukusią profesinę karjerą F. L. Wrightas sukūrė daugiau nei 1 000 įvairios paskirties pastatų projektų, iš kurių daugiau nei pusė buvo sėkmingai įgyvendinti. Net ir šiandien Jungtinėse Valstijose už solidžią septynženklę sumą įmanoma įsigyti gerai užlaikytą „Prerijų stiliaus“ individualų gyvenamąjį namą ar net sodybą su pastatų kompleksu.

Be abejonės, didžiojo menininko kūryba prisidėjo ne tik prie nacionalinės architektūros raidos, bet ir prie amerikiečių savimonės bei tradicinio buities modelio formavimo. Tad nieko nuostabaus, kad 1991 m. Amerikos architektų institutas (American Institute of Architects) pripažino F. L.

Bradesių stovyklavietės paslaugų kainos

tags: #patalpu #grindu #santykis #naturalus #virtuve #etar