Evakuacijos Plano Reikalavimai Lietuvoje: Išsamus Gidas

Evakuacijos planas - tai vidinis juridinio asmens dokumentas, nurodantis evakuacijos kelius ir evakuacinius išėjimus bei nustatantis žmonių elgesio taisykles galimo pavojaus atveju. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su evakuacijos planais, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir pateiksime pavyzdžius, kaip turėtų atrodyti tinkamai parengtas planas.

Teisinis Reglamentavimas

Lietuvos Respublikos teisės aktai griežtai reglamentuoja evakuacijos planų būtinumą ir reikalavimus. Štai keletas svarbiausių teisės aktų:

• LR Darbo kodekso 266 straipsnis nustato, kad kiekviena įmonė, įstaiga, organizacija ir visi jų padaliniai privalo turėti darbuotojų evakuacijos planus.
• LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnis taip pat skelbia, kad kiekviena įmonė ir visi jos padaliniai privalo turėti darbuotojų evakavimo planus.
• „Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių“ (Žin., 2010, Nr. 99- 5167) 64 punktas nustato, kad žmonių evakavimo planai statiniuose įrengiami pagal šių taisyklių 6 priede nurodytus reikalavimus.

Darbuotojų evakuacijos planai turi būti įmonės ir jos padalinių informaciniuose stenduose pastebimose vietose. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai privalo būti gerai susipažinę su evakuacijos planais. Su evakavimo planais darbuotojai susipažįsta įsidarbindami įmonėje. Darbuotojų evakavimo planai iškabinami įmonės ir jos padalinių gerai matomose vietose. Darbdavio įgalioti asmenys, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai privalo būti gerai susipažinę su evakavimo planais, įmonės avarijų prevencijos ir likvidavimo planais ir priemonėmis, kurių privaloma imtis avarijų atvejais.

Pagrindiniai Žmonių Evakavimo Plano Reikalavimai

Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 6 priedas nustato pagrindinius reikalavimus žmonių evakavimo planams:

1. Žmonių evakavimo planas turi būti pakabintas kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), gerai matomoje vietoje, prie kiekvieno įėjimo ir (ar) išėjimo, kai pastatuose nuolat ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat, neatsižvelgiant į žmonių skaičių, mokslo paskirties pastatuose: vaikų darželiuose, lopšeliuose, bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose; gydymo paskirties pastatuose: ligoninėse, sanatorijose, slaugos namuose; viešbučių bei poilsio paskirties pastatuose. Žmonių evakavimo planas, jo simboliai ir tekstas turi būti matomi iš ne mažesnio kaip 1 m atstumo.
2. Aukšto žmonių evakavimo plane būtina nurodyti: laiptines, liftus ir liftų holus, kambarius, balkonus, išorines kopėčias, taip pat laiptinių, liftų holų ir evakuacijos keliuose esančias duris.
3. Kiekvieno viešbučio, motelio, senelių prieglaudos, pensiono, poilsio namų, nakvynės namų kambario matomoje vietoje turi būti pakabintas žmonių evakavimo planas ir gaisrinės saugos reikalavimų atmintinė, kurioje nurodyta, kaip elgtis kilus gaisrui. Kiekvienos patalpos žmonių evakavimo plane turi būti užrašas „Jūsų kambarys...“.
4. Pagrindinis evakuacijos kelias žmonių evakavimo plane turi būti pažymėtas ištisine linija, atsarginis - punktyru. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesnės negu pastato aukšto žmonių evakavimo plano linijos. Pagrindinį evakuacijos kelią aukšto žmonių evakavimo plane būtina nurodyti per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, taip pat laiptines, vedančias į pirmąjį pastato aukštą. Kai laiptinės vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies, pagrindinis evakuacijos kelias yra iki artimiausios laiptinės. Linijos, rodančios evakuacijos kelią, turi būti nubrėžtos iš kambario iki išėjimo į laiptinę arba kitą saugią vietą.
5. Aukšto žmonių evakavimo plane simboliais turi būti pažymėta: žmonių evakavimo plano vietos, rankinių gaisro signalizatorių jungikliai, gaisriniai čiaupai, gaisrinių siurblių (elektrifikuotų sklendžių) jungikliai, gesintuvai, stacionarių gesinimo ir dūmų šalinimo įrenginių rankinio paleidimo jungikliai, elektros skydeliai, telefonai. Simboliai turi būti ryškūs ir gerai matomi.
6. Aukšto žmonių evakavimo plane simbolius būtina aiškiai iššifruoti.
7. Su žmonių evakavimo planu turi būti supažindinti visi valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Pakartotinai turi būti supažindinama kiekvienais metais.
8. Žmonių evakavimo planą privalo patvirtinti įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas.

Svarbu paminėti, kad evakuacijos planai privalo būti pakabinti visose įmonėse, įstaigose, organizacijose nepriklausomai nuo dirbančiųjų darbuotojų skaičiaus ir įmonės ekonominės veiklos rūšies.

Evakuacijos Plano Rengimas

Norint parengti tinkamą evakuacijos planą, reikalinga ši informacija:

1. Kiekvieno aukšto planas (kopija).
2. Organizacinės struktūros teisinė forma, pavadinimas ir kodas.
3. Organizacinės struktūros vadovo, kuris tvirtins evakavimo planus pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė.
4. Evakavimo planų kabėjimo vietos, rankinių gaisro signalizatorių jungikliai, gaisriniai čiaupai, gaisrinių siurblių (elektrifikuotų sklendžių) jungikliai, gesintuvai, stacionarių gesinimo ir dūmų šalinimo įrenginių rankinio paleidimo jungikliai, elektros skydeliai, telefonai.
5. Reikalingas evakavimo planų formatas, kiekis.
6. Ar reikalingas rėmelis, spalva.
7. Kontaktinis asmuo, telefonas, el. paštas.

Evakuacijos planai, gaisrinės saugos, evakuacijos krypties (saugių sąlygų), gaisrinės įrangos, informacijos, draudžiamieji, įspėjamieji, vaizdiniai ženklai padeda priimti tinkamus sprendimus evakuojant žmones iš masinio žmonių susibūrimo vietų įvykus neįprastai situacijai ar galimam pavojui.

Pagrindiniai Evakuacijos Plano Elementai

Evakuacijos planas - tai iš anksto parengtas dokumentas, kuriame aprašyti veiksmai, kurių reikia imtis esant pavojui, pavyzdžiui, gaisrui, cheminiam nutekėjimui, gamtinėms nelaimėms ar kitoms avarijoms. Svarbiausi evakuacijos plano elementai:

1. Maršrutai ir išėjimai: Svarbiausia evakuacijos plano dalis - tai aiškiai pažymėti evakuacijos maršrutai ir išėjimai.
2. Susirinkimo vieta: Tai saugi vieta už pavojingos zonos ribų, kur visi evakuoti žmonės turi susirinkti.
3. Atsakingi asmenys: Plane turi būti numatyti asmenys, atsakingi už evakuacijos koordinavimą.
4. Informacijos sklaida: Reikia užtikrinti, kad visi, esantys pastate ar teritorijoje, žinotų apie evakuacijos planą.

Efektyvus Evakuacijos Plano Įgyvendinimas

Nors planas pats savaime yra svarbus, dar svarbiau yra užtikrinti, kad visi žinotų, kaip juo naudotis, ir kad evakuacija būtų vykdoma sklandžiai:

1. Treniruotės/Pratybos: Evakavimo planas bus naudingas tik tuo atveju, jei visi žinos, kaip jį įgyvendinti.
2. Informacija: Visi pastato ar teritorijos gyventojai ir lankytojai turi būti supažindinti su evakavimo planu.
3. Įrangos priežiūra: Svarbu reguliariai tikrinti evakuacijos įrangą, tokią kaip gaisro gesintuvai, avariniai išėjimai, apšvietimas, dūmų detektoriai ir kita būtina įranga.
4. Rizikų vertinimas: Kiekvienas pastatas ar teritorija yra unikalūs, todėl svarbu atlikti rizikų vertinimą ir atitinkamai pritaikyti evakavimo planą.

Tik gerai pasiruošus galima tikėtis, kad ekstremalios situacijos metu bus išvengta nelaimių ir išsaugota žmonių sveikata bei gyvybės.

Vilniaus Miesto Gyventojų Evakuacijos Planas

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat parengė gyventojų evakuacijos planą, pritaikytą įvairiems scenarijams: infrastruktūros avarijoms, stichinėms nelaimėms, branduolinėms avarijoms, hibridinėms invazijoms bei karinei invazijai. Dokumente numatytos trys pagrindinės vilniečių evakuacijos kryptys: Panevėžio ir Šiaulių, Kauno ir Klaipėdos bei Alytaus ir Lenkijos pasienio. Taip pat numatyta evakuacija ir miesto ribose.

Evakuacija vyktų pirmiausia išgirdus sirenas, garsinius signalus, įspėjus gyventojus pranešimais į telefonus per Gyventojų perspėjimo sistemą (GPI), nacionalinio transliuotojo eteryje ir per kitus kanalus, pavyzdžiui, tinklalapyje vilnius.lt, savivaldybės socialiniuose tinkluose.

Vilniaus miesto evakuacijos kryptys

Vykdant evakuaciją Panevėžio ir Šiaulių kryptimi, pagrindinė numatyta arterija - Ukmergės gatvė. Klaipėdos ir Kauno kryptimi gyventojai būtų evakuojami, jei ekstremali situacija kiltų rytinėse ar centrinėse dalyse. Pagrindiniai numatomi keliai - A1 magistralė ir gretimos gatvės. Trečioji, Alytaus ir Lenkijos pasienio kryptis, būtų pasirinkta kilus pavojui rytinėse ir pietinėse miesto dalyse, tuomet eismas būtų nukreiptas per Savanorių prospektą, Gariūnų, Liepkalnio gatves ir Eišiškių plentą.

tags: #patalpu #evakuacijos #planas